Kelionė mikroautobusu į Vokietiją: Visiškas vadovas atsakingam pasiruošimui

Vokietija jau dešimtmečius išlieka vienu pagrindinių logistinių ir turistinių centrų ne tik Europoje, bet visame kontinente. Nesvarbu, ar planuojate verslo kelionę į Hanoverio parodą, mokinų ekskursiją į Berlyną arba kelionę „Alpes“ kalnų slidinėjimui – sėkmė visada priklauso nuo vieno pagrindinio faktoriaus: išsamaus ir atsakingo pasiruošimo. Per daugiau kaip dvidešimt metų praleistų tarptautinių pervežimų srityje esu matęs neskaičiuojamą kiekį situacijų, kurios galėjo būti išvengtos arba lengviau spręstos, jeigu būtų skirta daugiau dėmesio detalemis prieš išvykstant.

Kelionė mikroautobusu – tai ne tiesiog transporto priemonės vairavimas iš taško A į tašką B. Tai sudėtingas procesas, reikalaujantis žinių apie techninę būklę, teisinius niuansus, vairuotojo darbo laiko apribojimus ir konkrečių šalių eismo taisyklių. Vokietija, nors ir garsi savo keliais bei disciplinuotais vairuotojais, turi griežtas ir specifines nuostatas, kurių nežinojimas gali baigtis nemaloniais pasekmėmis – nuo didelių baudų iki kelionės sustabdymo. Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi ir suteiksiu jums visus reikiamus įrankius, kad jūsų kelionėtų vyktų sklandžiai, saugiai ir be nereikalingų nervingumo.

Atsakingas pasiruošimas prasideda ne tuomet, kai užsukiate variklį, o daug anksčiau – planavimo etape. Tai apima ne tik maršruto parinkimą, bet ir krovinių pasiskirstymą, dokumentų tikrinimą bei keleivių informavimą. Šiame vadove mes išnagrinėsime visus svarbiausius aspektus, padėsiančius jums jaustis užtikrintai kelyje.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Žemiau pateikiame išsamų atsakymų į dešimt dažniausiai kylančių klausimų, susijusių su kelione į Vokietiją mikroautobusu. Ši informacija sukaupta remiantis ilgamečia praktika ir galiojančiais teisės aktais.

1. Kokius dokumentus būtina turėti sau ir transporto priemonei keliaujant į Vokietiją?

Dokumentų tikrinimas yra pirmasis ir svarbiausias žingsnis. Vokietijos policija yra labai kruopšti ir dažnai atlieka išsamus patikrinimus, ypač užsienio transporto priemonėms. Pirmiausia, vairuotojas privalo turėti galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Jeigu jūsų pažymėjime nėra vaizdo (seni modeliai), rekomenduojama gauti tarptautinį vairuotojo pažymėjimą, nors Lietuvoje išduodami pažymėjimai jau atitinka ES standartus. Taip pat būtina asmeninė tapatybės kortelė arba pasas.

Kas pasiečia transporto priemonę, čia sąrašas yra kiek ilgesnis. Būtinas techninis apžiūros pažymėjimas (TA), kuris turi būti galiojantis visos kelionės metu. Transporto priemonės registracijos sertifikatas (techninis pasas) taip pat privalomas. Jeigu mikroautobusas priklauso ne asmeniui, o įmonei, būtina turėti įgaliojimą vairuoti šį automobilį (jei vairuotojas ne jo savininkas).

Labai svarbu yra civilinės atsakomybės draudimo „Žalias kortelė“ (Green Card). Nors Lietuva priklauso Europos Sąjungai ir dažnai pakanka nacionalinio draudimo ženklo, „Žalioji kortelė“ visada yra papildomas užtikrinimas, ypač kai keliaujate toliau arba jei kyla abejonių dėl draudimo galiojimo ribų. Jeigu mikroautobuso masė viršija 3,5 tonas (kas pasitaiko retai, bet įmanoma su tam tikrais modifikacijais), gali reikėti ir ADR dokumentų, jei vežami pavojingi kroviniai, tačiau standartiniam keleiviniam pervežimui pakanka aukščiau išvardintų dokumentų.

2. Ar reikalingi specialūs leidimai ar vignetės Vokietijoje?

Vienas dažniausių mitų yra tas, kad Vokietijoje reikalinga vignetė. Nors kaimyninėse šalyse, tokių kaip Austrija ar Šveicarija, vignetės yra privalomos, Vokietijoje situacija kitokia. Asmeniniams ir lengviesiems automobiliams, taip pat mikroautobusams, važiavimas automagistralėmis (Autobahn) yra nemokamas. Nėra privalomos nacionalinės vignetės.

Tačiau yra vienas svarbus niuansas. Jeigu jūsų mikroautobuso bendroji leistina masė viršija 7,5 tonos, tuomet reikia mokėti kelių mokesčius pagal „Toll Collect“ sistemą. Kadangi dauguma kelionėms naudojamų mikroautobusų (pavyzdžiui, VW Transporter, Mercedes Vito arba Sprinter klasės) svoris dažniausiai neišauga virš 3,5 t, retai kada tenka susidurti su šiuo mokesčiu. Visgi, prieš kelionę būtina patikrinti techniniame pasuke nurodytą masę. Jeigu keliaujate pro Austriją arba Šveicariją, būtinai įsigykite vinietes – jų nepirkimas baudžiamama labai didelėmis sumomis, o policija šiose šalyse stebi ribas labai intensyviai.

3. Kaip teisingai pasiruošti mikroautobusą techniškai ilgai kelionei?

Techninis pasiruošimas – tai garantas saugiai kelionei. Pradedant nuo pačių padangų: Vokietijoje galioja griežta apie padangų būklę taisyklė. Vasarą (nuo birželio iki rugsėjo) gali būti naudojamos tik vasaros arba universalios padangos, o žiemą (nuo spalio iki balandžio) – kai žiemos padangos, kai universalios, jeigu kelyje yra sniego, šlapdgnos arba apledėjusių ruožų. Guminės padangos turi turėti ne mažiau kaip 1,6 mm gylio protektorių (rekomenduojama 4 mm žiemą). Mano patirtis rodo, kad geriausia rinktis aukštesnės klasės padangas, kurios geriau atlaiko ilgą nuovargį.

Taip pat būtina patikrinti visus skysčius: variklio aliejų, vėsinimo skysčį, stabdžių skysčį ir „stiklų ploviklio“. Ilgos kelionės metu variklis dažnai sukaasi aukštąsias apsuktas, todėl vėsinimo sistema turi veikti be trikčių. Neužmirškite patikrinti ir oro filtro, ypač jeigu planuojate važiuoti miestuose su dideliu taršos lygiu. Būtina įsitikinti, kad visos lemputės (šviesos, posūkiai, stabdžių žibintai, „galinės uodegos“ šviesos) veikia, o dujų (arba elektros) signalai stabdžiams ir posūkiams veikia ryškiai. Vokietijoje bauda už neveikiančią šviesą yra gana didelė, be to, tai kelia pavojų. Taip pat patikrinkite, ar mikroautobuse yra privaloma ir aštriųjų daiktų dėžė, pirmosios pagalbos rinkinys (turi būti galiojantis) bei atsarginės lemputės – be jų nepraeisite techninio apžiūros reikalavimų.

4. Kokie yra vairuotojo darbo ir poilsio reikalavimai (tachografas)?

Tai vienas svarbiausių taškų, ypač jeigu kelionę atlieka profesionalus vairuotojas arba jeigu tai komercinė kelionė. Mikroautobusų atveju taisyklės skiriasi priklausomai nuo transporto priemonės kategorijos. Jeigu mikroautobuso masė viršija 2,8 tonos ir jis naudojamas komerciniais tikslais (veža keleivius už pinigus), dažniausiai jis priskiriamas prie transporto priemonių, kurioms reikalingas tachografas.

Jei tachografas yra, vairuotojas privalo laikytis griežtų taisyklių: po 4,5 valandos vairavimo privaloma 45 minučių pertrauka (kuri gali būti padalinta į 15 min. + 30 min.). Dienos vairavimo laimas negali viršyti 9 valandų (galima išplėsti iki 10 valandų ne daugiau kaip 2 kartus per savaitę). Savaitės vairavimo laimas negali viršyti 56 valandų, o dviejų savaičių – 90 valandų.

Nepaisant to, kad tai gali atrodyti sudėtinga, šios taisyklės yra sukurtos saugumui. Mano praktikoje buvo atvejų, kai pavargęs vairuotojas darydavo klaidas, kurios kainuodavo brangiai. Jeigu keliaujate privačiai (ne už užmokestį) ir mikroautobuso masė mažesnė, tachografas gali nebūti privalomas, tačiau rekomenduojama laikytis panašių poilsio režimų dėl saugumo. Visada verta turėti „grafikus“ (jei reikalaujama) – tai dokumentai, kurie rodo vairuotojo darbo laiką.

5. Kaip planuoti maršrutą, kad išvengtumėte problemų „Umweltzone“ (aplinkosaugos zonose)?

Vokietija yra labai rūpinasi aplinka, todėl daugelyje miestų yra įvestos specialios zonos, vadinamos „Umweltzone“ (aplinkosaugos zonos). į jas gali važiuoti tik tie automobiliai, kurie turi specialią žaliąją (retesniais atvejais geltonąją ar raudonąją) spalvos lipduką – „Umweltplakette“, pritvirtintą priekiniame stikle.

Be šio lipduko važiuoti į centrinę miesto dalį (pvz., Berlynas, Miunchenas, Frankfuratas, Kelnas) griežtai draudžiama. Baudos už pažeidimą didelės. Lipduką galima įsigyti Lietuvoje (dažnai per automobilių klubus arba techninės apžiūros stočių) arba jau Vokietijoje (degalinėse, techninėse paslaugose). Reikia nurodyti transporto priemonės numerį ir, svarbiausia, emisijos klasę (Euro 4, Euro 5, Euro 6). Jeigu jūsų mikroautobusas yra senesnis ir turi mažą emisijos klasę (Euro 3 ir žemesnė), gali būti, kad lipduko neišsite, arba gausite tik raudonąjį, kuris neleidžia važiuoti daugumoje zonų. Todėl planuodami maršrutą, patikrinkite, ar jūsų kelias neveda pro šias zonas, arba įsitikinkite, kad turite tinkamą lipduką. Naujausi GPS navigacijos įrenginiai dažnai turi šių zonų žemėlapius, tačiau nepasikliokite tik jais – geriau iš anksto susiplanuoti stovėjimo vietas miesto pakraštyje, jei lipduo nėra.

6. Ką reikia žinoti apie bagažo pasiskirstymą ir svorio apribojimus?

Atsakingas pasiruošimas taip pat reiškia ir teisingą krovinio (bagažo) pasiskirstymą. Mikroautobuse yra griežti apribojimai dėl bendros svorio. Pavyzdžiui, jeigu mikroautobuso leidžiama masė yra 3,5 tonos, o pats automobilis sveria 2,5 tonas, tai keleivių ir bagažo svoris negali viršyti 1 tonos. Jeigu vairuote 9 keleivius, kiekvienas iš jų su bagažu vidutiniškai sveria apie 100 kg (taip skaičiuojama standartiškai), tuomet 1 tonos riba pasiekiama. Perkrovimas ne tik kad padidina stabdymo atstumą ir pablogina valdymą, bet ir yra tiesiogiai baudžiamas Vokietijoje.

Be to, labai svarbu, kaip bagažas padėtas jame. Bagažas turi būti tvirtai užfiksuotas, kad jis nešoktų ar nejudėtų važiuojant. Sunkiausi daiktai turi būti padėti žemiau ir kuo arčiau ašies, o lengvesni – viršuje. Niekuomet negalima užblokuoti išėjimo iš mikroautobuso („pėsčiųjų durų“) ar uždengti „Užsidegimo“ kvėpavimo angų. Ilgos kelionės metu dėl neteisingai padėto bagažo gali pasikeisti transporto priemonės svorio centras, kas vairuotojui bus labai jaučiamas posūkiuose, ypač esant dideliam greičiui. Visada palikkite lengvai prieinamą vietą pirmosios pagalbos rinkiniui ir ugnies gesintuvui.

7. Ką daryti, jei įvykia eismo įvykis ar techninė gedimas Vokietijoje?

Niekas nenori galvoti apie blogiausią scenarijų, bet būti pasiruošusiam – tai dalis atsakingumo. Jeigu įvyksta eismo įvykis, pirmiausia užtikrinkite saugumą: įjunkite „avarinius signalus“, užsidėkite šviesos atšvaitines liemenes ir statykite trikampį (Vokietijoje rekomenduojama statyti 100 metrų atstumu automagistralėje ir 50 metrų mieste). Jeigu yra sužeistųjų, skambinkite pagalbos numeriu 112 (Vokietijoje jis veikia nemokamai ir anglų kalba).

Būtina užpildyti Europos eismo įvykio pažymėjimą (Euro formą). Jis yra dvikalbis, todėl užpildyti jį neturėtų būti sudėtinga. Nurodykite visus duomenis, nubraižykite brėžinį, pasirašykite. Jeigu kaltininkas aiškus, paimkite jo duomenis ir policijos atvykimo gali nelaukti (jei nėra sužeistųjų), tačiau jeigu situacija neaiški arba yra ginčų, būtinai iškvieskite policiją, kad užfiksuotų įvykį.

Esant techniniam gedimui, jeigu turite „Kasko“ draudimą su pagalba telefonu, skambinkite į savo draudimo kompaniją – jos dažnai partneriauja su Vokietijos vilkikų paslaugomis. Jeigu ne, skambinkite pagalbos tarnyboms (pvz., ADAC). Niekada nebūkite po mašina prie pat važiuojamosios juostos – laukite užsaugos juostos.

8. Kaip elgtis su „Autobahn“ (automagistralėmis) ir nenumatytomis situacijomis?

Vokietijos automagistralės (Autobahn) yra legendinės dėl savo greičio apribojimų nebuvimo (kažkur). Tačiau tai reiškia ne laisvę, o didesnę atsakomybę. Jeigu matote ženklą, parodytį juodą diską ant balto fono su skersine brūkšniu, tai reiškia, kad nėra greičio apribojimo (rekomenduojamas greitis 130 km/h, tačiau leidžiama važiuoti greičiau, sąlyginis saugus greitis). Tačiau daugelyje vietų, ypač arti miestų arba statybų zonų, greitis yra ribojamas (dažnai 100 ar 120 km/h, statybų zonose – 80 ar net 60 km/h). Statybų zonose baudos viršijus greitį yra dvigubai didesnės.

Labai svarbu taisyklė: „Rechtsfahren“ – važiuoti dešine juosta. Kairė juosta skirta tik lenkimui. Jeigu kairėje juostoje važiuojate greičiau nei dešinėje esantis automobilis, tai yra pažeidimas. Vokietijos vairuotojai labai nepakantūs tiems, kurie „žaiskasi“ kairioje juostoje. Taip pat stebėkite „Stau“ (spūsties) ženklus. Jeigu matite tolimus raudonus signalus arba eismo spūstį, privaliai pradėkite lėtinti anksti, o ne stabdyti paskutinę akimirką. Taip pat atkreipkite dėmesį į „Rettungsgasse“ (gelbėjimo koridoriaus) formavimą: kai susidaro spūstis, visi vairuotojai privalo pasitraukti kuo arčiau krašto, kad susiformuotų koridorius viduryje specialiosioms tarnyboms. Už šios taisyklės nesilaikymą baudžiama labai griežtai.

9. Ar reikia rūpintis keleivių draudimu?

Taip, absoliučiai. Nors civilinės atsakomybės draudimas (OCTA) apima žalos atlyginimą trečiesiems asmenims (keleiviams kitoje transporto priemonėje ar pėstiesiems), jis neapsaugo patų jūsų keleivių, jeigu įvyksta eismo įvykis ir jie patirta sužalojimą sėdint jūsų mikroautobuse. Lietuvoje keleivių draudimas dažnai yra privalomas komerciniams pervežėjams, tačiau privačioms kelionėms jis dažnai pamirštimas.