Kelionė iš Vokietijos su augintiniais: išsami tarptautinių pervežimų instrukcija

Įvadas

Per pastaruosius dvidešimt metų, dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje, mačiau, kaip pasaulis ir logistika pasikeitė, tačiau vienas dalykas išliko nepakitęs – žmonėms niekada nenori skirtis nuo savo augintinių. Vokietija, kaip viena didžiausių ekonominę ir socialinę sistemą turinčių Europos šalių, yra ne tik populiari darbo paieškos vieta, bet ir dažna išvykimo taška lietuviams, grįžtantiems namo arba keliuojantiems toliau. Dažnai susiduriu su situacija, kai klientai, gyvenantys Vokietijoje, pasiryžę grįžti į Lietuvą, kyla pagrindinis klausimas: „Ar įmanoma saugiai ir legaliai nuvežti mano šunį, katę ar kitą gyvūną?“.

Atsakymas yra vienareikšmis – taip, galimybė tikrai yra. Tačiau, mano patirtis sako, kad sėkmingai kelionei nėra pakanka tik geros valios ir automobilio. Tarptautinis gyvūnų pervežimas yra griežtai reguliuojamas procesas, reikalaujantis detalaus plano, oficialių dokumentų ir supratimo apie biologines bei teisines subtilybes. Vokietijos įstatymai dėl gyvūnų gerovės yra vieni griežčiausių Europoje, tad išvykstant iš šios šalies, reikia atitikti ne tik tikslinės šalies (pvz., Lietuvos) reikalavimus, bet ir užtikrinti, kad išvyka būtų teisėta.

Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo žiniomis, kaip susitvarkyti dokumentus, koks transportas tinkamiausias ir kokia klaidų išvengti, kad jūsų ir jūsų augintinio kelionėtųtų kuo sklandžiau. Nesvarbu, ar planuojate važiuoti savo automobiliu, ar kreipiatės į profesionalų pervežėją, ši informacija bus jums neabejotinai naudinga.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Ar galiu tiesiog užsikrauti gyvūną į automobilį ir važiuoti iš Vokietijos į Lietuvą be papildomų formalumų?

Techniškai galite, tačiau tai yra labai rizikinga ir dažnai neteisėta be atitinkamų dokumentų. Jei kelionė vyks tarp Europos Sąjungos šalių (pvz., iš Vokietijos į Lietuvą), reikalavimai yra šiek tiek lengvesni nei keliaujant į trečiąsias šalis (pvz., Jungtinę Karalystę ar Šveicariją), tačiau „be dokumentų“ kelionės negalėtų vadintis legalia. Pagal ES reguliavimą, kiekvienas šuo, katė ar fretė turi turėti mikroschemą (čipą), galiojantį pasą ir prieš pasiutligę skiepytas nuo rabies. Jei jus sustabdys pareigūnai ir šių dokumentų nebus, gresia didelės baudos ir gyvūno izoliavimas. Be to, be pasą negalėsite niekur apsistoti su gyvūnu viešbučiuose ar keltuose. Taigi, nors fiziškai galite važiuoti, teisiškai tai bus pažeidimas, todėl visada reikia turėti „Gyvūno pasą“.

2. Kokius pagrindinius dokumentus turi turėti mano gyvūnas pervežimui iš Vokietijos?

Pagrindinis ir neatsiejamas dokumentas yra Gyvūno pasas (EU Pet Passport). Jis turi būti išduotas veterinaro, licencijuoto Vokietijoje (arba kitoje ES šalyje). Šiame pase turi būti įrašyti gyvūno duomenys (rūšis, lytis, amžius, spalva, mikroschemos numeris), savininko duomenys ir, kas svarbiausia, informacija apie pasiutligės skiepą. Mikroschemos (čipo) numeris turi atitikti numerį pase. Jei kelionės tikslas yra ne ES šalis (pavyzdžiui, Norvegija ar dar toliau), gali prireikti sveikatos pažymos, išduotos ne anksčiau kaip prieš 10 dienų iki išvykimo. Verta paminėti, kad šunų, kurių amžius mažesnis nei 3 mėnesiai, skiepyti negalima, todėl jų pervežimas tarp ES šalių yra labai apribotas ir leidžiamas tik ypatingais atvejais (pvz., su motina).

3. Kaip atrodo vakcinacijos procesas ir kada galiu važiuoti po skiepų?

Tai viena dažniausiai pasitaikančių klaidų – žmonės skiepyja gyvūną ir važiuoja jau kitą dieną. Taip negalima daryti. Pagal taisykles, pasiutligės skiepas turi būti padarytas ne mažiau kaip 21 dieną prieš įvežiant gyvūną į kitą šalį. Tai reiškia, kad jei šuo dar nėra skiepytas arba skiepas nebegalioja, reikia planuoti kelionę mažiausiai mėnesiu iš anksto. Skiepas turi būti aktyvus (nepasibaigęs jo galiojimo laikas). Veterinaras turi užpildyti pasą nurodydamas skiepo datą, preparato pavadinimą ir serijos numerį. Be šio 21 dienų laukimo periodo, gyvūnas nebus įleistas į Lietuvą ar kitą ES šalį, o užtikrinęs šį reikalavimą, jūs išvengsite problemų sienos perėjimo punktuose.

4. Kokiu transportu geriausia pervežti gyvūnus: asmeniniu automobiliu ar profesionalia pervežimo kompanija?

Viskas priklauso nuo jūsų situacijos. Asmeniniu automobiliu vežti yra psichologiškai lengviau, nes gyvūnas jaučiasi saugus su savininku, tačiau tai reikalauja daug jūsų dėmesio vairuojant. Jei kelionė ilga, reikia planuoti poilsio pertraukas kas 2–3 valandas. Profesionalios pervežimo kompanijos (kaip ir aš, dirbdamas šioje srityje) naudoja specialiai pritaikytus transporto priemones su ventiliacija, klimato kontrolėm ir uždarais skyriais. Tai yra saugesnė alternatyva, jei negalite važiuoti patys. Be to, profesionalai žino visas taisykles ir greičiau išspręs biurokratinius klausimus. Tačiau pasirinkdamas kompaniją, būtinai patikrinkite, ar jie turi licenciją gyvūnų pervežimui ir ar transporto priemonė atitinka gyvūnų gerovės standartus (neperkaistančios grindys, pakankamai vietos).

5. Ar yra kokių nors apribojimų pagal gyvūno veislę (pvz., „piktnaudžiavimo“ šunys)?

Tai labai svarbus klausimas, ypač keliaujant iš Vokietijos. Vokietijoje yra griežti įstatymai dėl kai kurių veislių, kurios laikomos pavojingomis (Kampfhunde). Prieš išvykdami, turite užtikrinti, kad jūsų šuo atitinka Vokietijos reikalavimus (turi sertifikatą, yra draugiškas ir t.t.), kad nebuvo sustabdyti pačioje Vokietijoje. Tačiau dar svarbiau yra tikslinės šalies įstatymai. Lietuvoje, pavyzdžiui, nėra bendro sąrašo uždraustų veislių, tačiau kai kurios savivaldybės gali turėti savo reglamentus dėl tvarstymo viešose vietose. Jei keliaujate toliau, pavyzdžiui, į Jungtinę Karalystę ar Olandiją, ten gali būti griežti apribojimai tokiose veislėse kaip Pit Bull Terrier, Staffordshire Bull Terrier ir kt. Būtinai iš anksto sužinokite, ar jūsų augintinio veislė nėra įtraukta į „juodąjį sąrašą“ kelionės tikslinėje šalyje, kad išvengtumėte grąžinimo ar ginčų.

6. Kaip tinkamai paruošti gyvūną fizinei kelionei (kratiniai, saugumas)?

Saugumas yra prioritetas. Niekada nenaudokite laisvų diržų ar grandinių, kai gyvūnas yra kabinamas, jei jis nėra tvirtai pritvirtintas. Automobiliuose geriausiai tinka specialios transporto grotos arba saugos diržai šunims (tačiau ne visi jie yra saugūs smūgio metu, todėl patikrinkiau crash-testų rezultatus). Idealus variantas – kratinys (kennel). Jis turi būti pakankamai didelis, kad gyvūnas galėtų stovėti, suktis ir gulti. Kratinys turi būti tvirtas, su plastikiniais ar metaliniais užraktomis, kad gyvūnas negalėtų pats jas atidaryti. Prieš kelionę reikia pradėti mokytį gyvūną mylėti kratinį – jame turi būti jūsų augintinio mėgstamas žaislas, antklodė ar drabužis su savininko kvapu. Tai sumažins stresą.

7. Ar leidžiama duoti gyvūnui raminamuosius vaistus (sedaciją) prieš kelionę?

Kaip ilgą metų patirtį turintis specialistas, visada stengiuosi atkalbėti klientus nuo sedacijos (raminamųjų vaistų) naudojimo be gydytojo rekomendacijos ir ypatingos priežasties. Veterinarai dažnai nerekomenduoja raminamųjų vaistų keliaujant lėktuvuose dėl fiziologinių pokyčių aukštume, tačiau net ir automobiliu tai gali būti pavojinga. Ramina vaistai ne tik nuramina gyvūną, bet ir veikia jo pusiausvyros bei kvėpavimo centrą. Jei gyvūnas suserga vėmimu ar negali kontroliuoti judesių, yra didelė rizika, kad jis užsikuos. Jei gyvūnas labai neramus, geriau kreiptis į elgesio specialistą arba naudoti natūliausius raminančius priemones (feromonus, prieskonus), tačiau tai visada aptarti su veterinaru. Saugumas – pirmiausia.

8. Kas nutinka, jei reikia pervežti ne šunį ar katę, o egzotinį gyvūną (pavyzdžiui, roplį ar paukštį)?

Čią situacija yra daug sudėtingesnė. Egzotiniams gyvūnams taikomi visiškai kitokie reikalavimai, remiantis CITES (Konvencija dėl tarptautinės prekybos nykstančiais laukinės faunos ir floros rūšimis) konvencija. Jei turite papūgą, vėžlį, roplių ar retų graužikų rūšį, tikėkitės, kad reikės specialių leidimų (CITES permit). Be šio dokumento, pervežimas gali būti laikomas kontrabanda. Taip pat gali būti griežtos karantino sąlygos. Prieš vežant tokį gyvūną iš Vokietijos, privaloma kreiptis į Veterinarijos departamentą ir gauti išsamias instrukcijos. Dažnai egzotiniai gyvūnai gali būti pervežami tik patvirtintais maršrutais per tam tikrus sienos perėjimo punktus, kur yra veterinarijos pareigūnai.

9. Kiek laiko trunka tokia kelionė ir kaip organizuoti maistą bei vandenį?

Kelionės trukmė priklauso nuo maršruto. Vokietija – Lietuva maršrutas paprastai užtrunka apie 12–15 valandų važiuojant automobiliu be ilgos pauzės. Tačiau su gyvūnu reikia skirti daugiau laiko. Rekomenduojama sustoti kas 3–4 valandas, kad gyvūnas galėtų pasižiūrėti, išeitį į tuštinimąs ir gerti vandens. Maistą geriau duoti ne važiuojant (kad nesukelti vėmimo), o poilsio metu. Jei kelionė trunka ilgiau nei parą, reikia planuoti nakvynę viešbutyje, priimančiame gyvūnus. Profesionalus pervežimas gali trukti šiek tiek ilgiau dėl kitų gyvūnų pakrovimo/iškrovimo tarpiniuose taškuose, tačiau ten visada užtikrinamas reguliarus maitinimas ir priežiūra pagal grafiką.

10. Kiek kainuoja gyvūnų pervežimas iš Vokietijos ir nuo ko priklauso kaina?

Kaina nėra fiksuota ir priklauso nuo daugelio veiksnių. Jei važiuojate patys, išlaidos susideda iš kuro, galimybių mokesčių (pvz., keltai, kai kurie keliai Vokietijoje) ir nakvynės. Jei užsakote paslaugą, kaina formuojama pagal gyvūno svorį (mažesniems gyvūnams dažniai pigiau, nes telpa kratinelyje ant kėdės, o dideliems reikia vietos grindyse), atstumą, skubumą ir papildomus reikalavimus (pavyzdžiui, palyda poilsio metu). Vidutinė kaina už pervežimą iš Vokietijos į Lietuvą gali svyruoti nuo 200 iki 500 eurų ir daugiau, priklausomai nuo šių sąlygų. Verta prisiminti, kad pigiausias pasiūlymas visada nėra geriausias – svarbiau užtikrinti saugumą ir patikimumą.

Išvada

Kelionė iš Vokietijos su gyvūnu yra procesas, kuris gali atrodyti sudėtingas dėl gausybės taisyklių ir reikalavimų, tačiau su tinkamu paruošimu jis tave visiškai įgyvendinamas. Mano daugelio metų patirtis tarptautinių pervežimų srityje patvirtina, kad sėkmės raktas yra ne techninės galimybės, o atidumas detalems ir kantrumas. Svarbiausia yra užtikrinti, kad jūsų augintinio būklė būtų geriausia: pasirūpinkite mikročipu, pasu ir laiku atlikta vakcina.

Nepamirškite, kad gyvūnas jaučia jūsų emocijas. Jei jūs esate nervingi, jis taip pat bus neramus. Todėl rūpinkitės ne tik dokumentais, bet ir patogiu kratiniu, žaislais ir poilsio grafiku. Kelionė turi būti ne tik būtina blogybė, bet ir saugus grįžimas namo ar į naują gyvenamąją vietą. Pasitikėkite savo žiniomis, jei kyla abejonių – kreipkitės į profesionalus veterinarijos ar logistikos specialistus. Sėkmingų kelionių!