Kelionė iš Vokietijos: kodėl verta rinktis patikimumą ir komfortą?

Vokietija jau dešimtmečiais išlieka viena pagrindiniu krypčių tūkstančiams lietuvių: čia vykstame dirbti, lankyti giminaičių, taip pat čia gyvenančiai lietuvių bendruomenei reikia patogaus būdo grįžti į tėvynę arba nuvežti vaikus į atostogas. Esu dirbęs tarptautinių keleivinių pervežimų srityje virš dvidešimties metų ir per šį laiką mačiau, kaip pasikeitė rinka, o svarbiausia – kaip išaugo keleivių reikalavimai. Anksčiau užtekdavo tik gauti bilietą ir kažkaip nuvykti iš taško A į tašką B, tačiau šiandien situacija visiškai kitokia. Žmogus, kuris išdirba sunkią savaitę (ar net mėnesį) vokiškoje gamykloje, statybose ar sandėliuose, turi teisę nusipirkti ne paprasčiausią pervežimo paslaugą, o tikrą poilsį ratelyse.

Rinkdamasi pervežėją, dažnai žmogus žiūri į vienintelį kriterijų – kainą. Tai yra natūralu. Tačiau mano ilgametė praktika rodo, kad taupantys ant bilieto kainos dažnai vėliau praranda daugiau: praranda nervus, laiką, o kartais ir sveikatą. Šiame straipsnyje noriu padėti jums suprasti, kodėl patikimumas ir komfortas turi būti prioritetu, renkantis transportą iš Vokietijos, ir kaip tai tiesiogiai paveikia jūsų kelionės kokybę. Kalbėsime ne apie abstrakčias vertybes, o apie tai, kas vyksta realiame gyvenime – kelyje, per pasienio kontrolę ir atvykus į vietą.

Šiuolaikinė keleivinio transporto paslauga turi būti sukurta taip, kad kelionė ne tiesiog „nebūtų kančių“, o kad ji būtų naudinga ir atkurianti. Tai reiškia švarų, techninį automobilį, profesionalų vairuotoją, kuris žino ne tik kelią, bet ir kaip elgtis su keleiviais, bei aiškias, nebekeičiamas taisykles. Pasiruošęs? Tada nagrinėkime išsamiau.

DUK (Dažnai užduodami klausimai)

Žemiau pateikiamas detašus išsamus klausimų ir atsakymų sąrašas, kurį sukūriau remdamasis savo patirtimi ir dažniausiai keleivių keliamais klausimais apie keliones iš Vokietijos.

1. Kodėl verta rinktis brangesnę, bet patikimesnę pervežimo kompaniją, o ne pigų „blabla“ stiliaus susitarimą?

Tai vienas dažniausiai pasitaikančių klausimų, ir atsakymas slypi ne pačioje kainoje, o to, ką ši kaina apima. Pigūs pasiūlymai dažnai remiasi vairuotojų pažeidimu – jie vairuoja be poilsio, naudoja senus, techninius automobilius, kurie gali sugesti viduryje autostrados, arba neturi reikiamų licencijų keleivių vežimui. Esu matęs ne vieną atvejį, kai pigi kelionė baigdavosi policijos sustabdytu automobiliu olandų ar vokiečių pasienyje, o keleiviai likdavo šaltame pakraštyje laukti pagalbos.

Patikima kompanija, kurią galima pavadinti „eksperte“, savo kainoje apskaičiuoja ne tik degalus. Čia įeina vairuotojų atlyginimai (jie turi gauti algą, o ne gyventi iš bakšišų), techninės priežiūros kaštai, kvalifikuoti dispečeriai, kuriai seka situaciją kelyje, ir, žinoma, visi reikalingi mokesčiai bei draudimai. Už papildomus 20–30 eurų jūs perkate ramybę. Jūs žinote, kad jei autobusui sugers technika, atvyks kitas, o ne kad jums teks ieškoti nakvynės mieste apie kurį nieko nežinote. Tai investicija į jūsų saugumą ir garantuotą atvykimą.

2. Kaip techninė būklė įtakoja kelionės komfortą ir ką turėčiau patikrinti prieš įsėdant?

Techninė būklė – tai ne tik saugumas (kas yra svarbiausia), bet ir fizinis komfortas. Seni autobusai turi senas suspensijas, kas reiškia, kiekvienas kelio įdubimas jaučiamas kaip smūgis stubure. Esu girdėjęs keleivių skundus, kad po kelionės juos skaudėjo nugarą ne dėl to, kad sėdėjo blogai, o dėl to, kad transporto priemonė tiesiog „kratė“.

Ką reikėtų įvertinti? Pirmiausia, tai autobuso amžius. Patikimos kompanijos atnaujina savą flotą kas 5–7 metus. Naujesni autobusai turi geresnę garso izoliaciją (galėsite miegoti, negirdėdami variklio ūžesio), efektyvesnę oro kondicionavimo sistemą (nepūs į galvą, o lygiai paskirstys orą) ir patogesnes sėdynes su galimybėje atsilenkti. Taip pat svarbu, ar autobusas turi WC (nors jis ir mažas, bet ilgoje kelionėje būtinas) bei WiFi. Šiuolaikinis žmogus nori būti prisijungęs, o ne jaustis izoliuotas. Prieš įsėsdami, pasidomėkite, kokio tipo autobusu vežama – ar tai turistinis klasės autobusas (pvz., Setra, Mercedes-Benz, Neoplan), ar senas, perdirbtas krovininis mikroautobusas.

3. Kokios yra vairuotojo pareigos ir kodėl jo profesionalumas yra svarbiausią grandis?

Vairuotojas – tai ne tik vairas laikančios asmuo. Jis yra kelionės vadovas, psichologas ir technikas. Per savo dvidešimt metų darbo mačiau, kad geras vairuotojas gali išgelbėti net ir blogai suplanuotą maršrutą, o blogas – sugadinti geriausią automobilį. Vairuotojo profesionalumas prasideda nuo jo išvaizdos ir elgesio. Jis turi būti aptarnaujantis, padėti susikrauti bagažą (ypač vyresniems žmonėms), bet kartosi griežtai laikytis tvarkos.

Svarbiausia – vairavimo ir poilsio režimas. Europos Sąjungoje yra griežtos taisyklės: vairuotojas privalo daryti pertraukas po 4,5 valandos vairavimo. Patikima kompanija niekada neprivers vairuotojo pažeisti šios taisyklės, nors tai ir prailgina kelionę. Kodėl? Nes pavargęs vairuotojas yra pavojingiausias dalykas kelyje. Be to, profesionalas žinių apie kelių eismo taisykles ne tik Lietuvoje, bet ir Vokietijoje, Belgijoje, Nyderlanduose. Jis žino, kur yra leidžiami stovėjimo aikštelės, kur galima užtipti pietų pertraukai, kad keleiviai galėtų pailsėti, pavalgyti ir išsižiūrėti, o ne stovėti kažkurioje purvinoje degalinėje prie greitkelio.

4. Kaip vyksta bagažo pervežimas ir kokia yra atsakomybė praradus daiktus?

Bagažo klausimas visada sukelia daugiausia įtampos. Keleiviai veža ne tik kelionines krepšelius, bet ir dovanas, techniką, net maisto produktus. Pagal tarptautinius keleivinių pervežimų reglamentus, vežėjas atsakingas už bagažą tik tada, kai yra išduodamas bagažo kvitas (tą mažą lapelį, kurį pririšate prie rankinės). Dažnai keleiviai, įsėdę į mažesnes kompanijų mašinas, šio kvito negauna.

Kas nutinka, jei prarandate bagažą? Jei keliaujate su patikima kompanija, turi draudimą „Civilinė atsakomybė“ (CMR), kuris dengia žalą iki tam tikros sumos. Jei keliaujate su „pilku“ vežėju, kuris neturi nei draudimo, nei kvitų – tegul jums padeda Dievas. Taip pat svarbu pasidomėti, kokie yra bagažo matmenys ir svoris. Naujesniuose autobusuose yra specialios vietos dideliems daiktams (pvz., slidėms, dviračiams), tačiau tai reikia pranešti iš anksto. Niekada nekelkite į autobusą daiktų be žinios, jei jie užima daugiau vietos nei standartinis lagaminas – tai gali sukelti konfliktą su vairuotoju ar kitais keleiviais.

5. Kodėl maršruto ilgis ir sustojimų skaičius yra svarbesni nei galutinė kelionės trukmė?

Dažnai reklamuojama: „Nuvažiuosime per 14 valandų!“. Tai atrodo puiku, tačiau kokia kaina? Jei vairuotojas nustoja tik degalinėse užpilti degalų, o jums neleidžiama išlipti ištiesti kojų, po 14 valandų jausitės kaip „suspausta citrina“. Organizmas reikalauja judėjimo. Mano patirtis rodo, kad optimali ilgos kelionės trukmė yra apie 16–18 valandų su 2-3 sustojimais po 20–30 minučių.

Patikimos kompanijos planuoja sustojimus patogiose vietose – prie restoranų, kur galima ne tik nusipirkti kavos, bet ir sušalti, pavalgyti karštą maistą. Sustojimai taip pat reikalingi tam, kad vairuotojas galėtų apžiūrėti autobusą (patikrinti padangas, ratus). Kelionė iš Vokietijos yra ilga, ji tęsiasi per kelias šalis, kurių keliai skiriasi. Vokiškas asfaltas – vienas, o lenkiškas ar lietuviškas – kitas. Geras maršrutas įvertina šių kelių būklę ir vengia miestų centų spūsčių, jei įmanoma apeiti juos aplinkkeliais. Būtent šis subtilus planavimas ir lemia jūsų komfortą, nors jūs to net neįsidomėjate.

6. Kaip pasiruošti kelionei, kad ji būtų kuo komfortiškesnė?

Nepaisant to, kaip geras yra autobusas, daug priklauso nuo pačio keleivio. Esu matęs žmones, kurie sėdi šiltomis striukėse, kai salone yra +22 laipsniai, ir paskui keičia oro temperatūrą, ką sukelia konfliktus su kitais, kuriems šalta. Pagrindinė taisyklė – dėvėkite sluoksniuotai. Bus šalta – užsidėsite lietpaltę ar megztinį, bus karšta – nusimsite.

Taip pat būtina pasirūpinti maistu ir vandeniu. Nors autobusuose dažnai yra mini virtuvėlė ar kavos automatai, jų kainos gali būti aukštos, o pasirinkimas ribotas. Turėkite savo butelį vandens (geriau tuščią, kurį galima užpildyti fontanėliu sustojimo metu) ir užkandžių (vaisiai, riešutai, sumuštiniai). Venkite kvapnių maisto produktų (pvz., keptų vištienos ar kiaušinienės) – tai etiketas, kurio laikantis bus malonu ir kitiems keleiviams. Nepamirškite ir pramogų – geros ausinės (noise-canceling), pakrautas telefonas su knygomis ar filmais, ir, žinoma, pagalvėlės nuo kaklo srities. Šis nedidelis daiktas padeda išvengti skausmingų raumenų sustingimų.

7. Kas daro įtaką bilieto kainai ir kodėl ji svyruoja?

Bilieto kaina nėra fiksuota ir priklauso nuo daugelio veiksnių, kuriuos keleiviai dažnai nemato. Pirmiausia – sezonas. Vasarą ir švenčių laikotarpiais (Kalėdos, Velykos) pakyla paklausa, todėl kyla ir kainos. Taip pat degalų kaina – jei rinkoje benzinas brangsta, pervežėjas privalo koreguoti bilietų kainas, kad išliktų pelningas.

Dar vienas dalykas – užsakomųjų kelionių (charter) skaičius. Jei kompanija turi daug užsakomųjų reisų, ji gali leisti sau laikyti reguliarių reisų kainas žemesnėmis, nes išlaiko pajamas. Taip pat įtakoja ir mokesčiai už važiavimą per mokamus tiltus ir tunelius (pvz., Vokietijoje, Prancūzijoje), bei už įvažiavimą į miestus. Pigūs pervežėjai dažnai vengia mokamų kelių, kas prailgina kelionę, bet taupo pinigus. Brangesni įmonės renkasi greičiausius maršrutus, net jei tai kainuoja brangiau, taip sutaupant jūsų laiką. Renkantis bilietą, neverti tik pagal skaičius – verti pagal tai, ką gaunate už pinigus (laiką, komfortą, garantiją).

8. Kaip elgtis, jei atsiranda nesklandumų ar vėlavimų?

Vėlavimai – tai nelaimingas atsitikimas, su kuriuo susiduria kiekvienas, net ir geriausios kompanijos. Gali užgęsti variklis, užstrigti eismą dėl avarijos ar prastas oras. Skiriasi tai, kaip kompanija su tuo susitvarko. Jei jums niekas nepraneša, vairuotojas neatsiliepia į skambučius – tai blogas ženklas.

Profesionali kompanija turi dispečerinę paslaugą, kuri dirba 24/7. Jei autobusas vėluoja, jums turi būti išsiųsta SMS žinutė su naujuoju atvykimo laiku. Jei vėlavimas didelis (virš 4 valandų), pagal Europos reglamentas keleiviams gali būti mokama kompensacija. Tačiau svarbiausia – komunikacija. Esu patyręs situaciją, kai autobusas sugedo Vokietijoje, o per 2 valandas atvyko rezervinis autobusas iš artimiausios bazės, kad keleiviai nepavėlintų. Tai įmanoma tik didelėms, gerai organizuotoms įmonėms. Mažos kompanijos tiesiog paliks jus laukti.

9. Ar saugu keliauti naktį ir kaip tai įtakoja organizmą?

Naktiniai reisai yra populiarūs, nes leidžia sutaupyti dienos ir nakties viešbučio. Tačiau organizmui tai yra išbandymas. Autobuse nėra lovos, tik sėdynė. Norint išsimiegoti bent šiek tiek, reikalinga tinkama sėdynė (galimybė atlenkti 130-140 laipsnių) ir tamsa. Gerais autobusuose vairuotojas išjungia šviesas salone arba turi individualius šviestuvėlius.

Saugumo požiūriu naktį eismas mažiau intensyvus, todėl kelionė gali būti greitesnė ir lygesnė. Tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad prieigos prie poilsio vietų gali būti uždarytos. Todėl naktiniai reisai dažnai sustoja tik didžiuosiuose kompleksuose, kurie veikia visą parą. Jei turite sunkumų su miegu ar širdies problemomis, geriau rinktis dieninį reisą, nors jis ir trunka ilgiau. Jei visgi renkatės naktį, pasirūpinkite akių kaukele ausinėmis – tai padės nusiraminti ir užmigti net tarp šalia sėdinčių žmonių.

10. Kodėl verta rinktis kompanijas, kurios specializuojasi būtent Vokietijos maršrutuose?

Rinka yra labai konkurencinga, tačiau yra skirtumas tarp „visur pamerktų“ ir specialistų. Kompanijos, kurios nuolatos veža iš Vokietijos, pažįsta specifiką. Jos žino, kur yra didžiausios lietuvių bendruomenės (Miunchenas, Štutgartas, Hanoveris, Berlynas), ir gali surengti maršrutą taip, kad paimti keleivių be didelių nukrypimų.

Be to, šios kompanijos dažnai turi du vairuotojus toje pačioje mašinoje arba keičia juos tam tikrose vietose. Tai leidžia vairuotojams neperdeginti ir nuolat būti atspariems. Taip pat, susidarius situacijai (pvz., uždarius vieną išvažiavimą iš miesto), vairuotojas, kuris važiuoja šiuo maršrutu kas savaitę, žino alternatyvų kelią, o kuris važiuoja pirmą kartą – praras valandas, bandydamas orientuotis navigacijoje.