Kelionė į Vokietiją su augintiniu: Visiškas vadovas ir geriausių variantų analizė

Įvadas

Per daugiau nei dvidešimt metų dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje, mačiau ne vieną šeimą, kurios planavimo kelionės į Vokietiją džiaugsmą užgoždė nerimas dėl keturkojo draugo. Vokietija yra viena disciplinuotiausių ir tvarkiausių šalių Europoje, o tai pasireiškia ne tik gerais keliais, bet ir griežtais reikalavimais gyvūnų pervežimui. Dažnai klientai klausia: „Koks geriausias būdas nuvykti su šunimi ar katinu?“ Atsakymas nėra vienareikšmis, nes „geriausias“ variantas priklauso nuo jūsų biudžeto, gyvūno dydžio, jūsų fizinio pasiruošimo ir, svarbiausia, paties gyvūno charakterio.

Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir suformuluosiu aiškų veiksmų planą. Mes ne tik aptarsime, koks transporto priemonės pasirinkimas yra optimalus, bet ir išnagrinėsime biurokratinius smulkmenas, kurios, jei nepaisomos, gali sugadinti kelionę prieš pat sieną. Kelionė su augintiniu turi būti ne tik legali, bet ir saugi bei patogi jūsų draugui. Po daugelio metų stebėjimų galiu teigti: tinkamas pasiruošimas yra pusė sėkmės. Toliau rasite išsamų atsakymų į dažniausiai užduodamus klausimus, padėsiančių jums susidaryti pilną vaizdą apie tai, kas laukia kelyje į Vokietiją.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kokius dokumentus būtina tur�ti keliaujant į Vokietiją su augintiniu?

Tai vienas svarbiausių klausimų, ir be galo keista, kiek dažnai žmonės šį klausimą užduoda vėlai, jau būdami pasienio punkte. Esant ES vidinės rinkos taisyklėms, keliaujant tarp Lietuvos ir Vokietijos (abi šalys yra ES narių), reikalavimai yra griežti, tačiau aiškūs.

Pirmiausia ir svarbiausia – tai gyvūno pasas. Jis turi būti išduotas veterinarijos gydytojo. Šiame pase turi būti įrašyti gyvūno duomenys (mikročipo numeris, veislė, lytis, amžius) ir savininko duomenys. Be paso kelionė neįmanoma.

Antrasis, neišvengiamas reikalavimas – mikročipas. Jis turi būti implantuotas prieš skiepijant nuo pasiutligės. Mikročipas turi būti ISO standarto (11784 arba 11785), kad jį galėtų nuskaityti bet kuris pasienio veterinaras Vokietijoje. Jei jūsų šuo turi seną, neskanuojamą čipą, privalote turėti savo skaitytuvą.

Trečiasis ir kritiškiausias elementas – vakcina nuo pasiutligės (rabies). Vakcina turi būti galiojanti. Svarbiausia taisyklė: nuo vakcinacijos datos turi praeiti ne mažiau kaip 21 diena, kad imunitetas būtų suformuotas. Jei bandysite keliauti anksčiau, gyvūnas nebus įleistas. Be to, rekomenduoju patikrinti, ar vakcina nebegalioja likus mažiau nei mėnesiui iki kelionės pabaigos, kad išvengtumėte nesusipratimų grįžtant.

Jei keliaujate ne su šunimi ar katinu, o pvz., su ferretu (šešku), arba turite daugiau nei 5 gyvūnus, reikalavimai gali skirtis ir gali prireikti papildomų veterinarinių patikrinimų.

2. Ar geriau keliauti automobiliu, lėktuvu ar traukiniu?

Kaip ekspertas, kuris matė viską, galiu pasakyti: automobilis yra lanksčiausias ir dažniausiai geriausias variantas, jei įmanoma. Kodėl? Todėl, kad jūs turite visišką kontrolę. Galite sustoti kiekvieną valandą, išleisti šunį, duoti vandens, patikrinti jo būklę. Vokietijoje keliai puikūs, o poilsio zonos su specialiais aikšteliais šunims yra labai gerai įrengtos.

Lėktuvas yra greičiausias, tačiau sudėtingesnis variantas. Maži gyvūnai (iki 8-10 kg su krepšiu) gali skraidti salone su jumis. Didesni šunys turi skristi bagažo skyriuje. Tai gali būti stresuojanti patirtis dėl triukšmo, temperatūros pokyčių ir tamsos. Be to, kainos gali būti gana aukštos, o reikalavimai dėl transportinės būdelės (krate) yra labai griežti (ji turi būti ventiliuojama, tvirta, užrakinta).

Traukinys (pvz., „Rail Express“ ar kiti tarptautiniai maršrutai) yra tarpinis variantas. Jis patogus tuo, kad nereikia vairuoti, tačiau Vokietijos geležinkeliai turi griežtas taisykles: gyvūnai turi būti dėžėse, o dideliems šunims reikia papildomo bilieto (dažnai pusės kainos). Be to, ilgos kelionės traukinyje be galimybės išlipti gali būti sunkios šunims, kurie mėgsta judėti.

Mano nuomone, jei keliaujate toliau nei 1000 km ir turite galimybę, automobilis arba profesionalus gyvūnų pervežimo automobilis yra saugiausia ir humaniškiausia pasirinkimas.

3. Ar reikia specialios transportinės būdelės (krato) keliaujant automobiliu?

Techniškai Vokietijos įstatymai nereikalauja, kad šuns būtų uždarytas į kraitą automobilyje, jei jis yra atskiroje bagažinės dalyje arba užsegamas saugos diržais. Tačiau, kaip žmogus, kuris matė nemažai avarijų ir staigių stabdymų, aš visada rekomenduoju naudoti transportinę būdelę arba specialius saugos diržus-įtvarus.

Kodėl? Ne dėl policijos, o dėl saugumo. Staigus stabdymas 100 km/h greičiu pavirs šunį į sviedinį, kuris gali ne tik susižaloti, bet ir sužaloti keleivius. Be to, laisvas šuns gali nukrypti dėmesio vairuotojui.

Renkantis būdelę, jos dydis turi leisti šuniui stovėti, atsisižiebti ir apsisukti. Jei keliaujate katinu – būdelė privaloma. Katinai automobiliuose dažnai panikuoja ir gali slėpėtis po pedalais, kas yra katastrofiška vairuojant.

4. Kokios yra Vokietijos taisyklės dėl pavojingų šunų veislių?

Tai yra vienas pavojingiausių smulkių, apie kurį daugelis nežino. Vokietijoje nėra vieningo sąrašo „pavojingų šunų“ visai šaliai. Kiekviena federacinė žemė (Bundesland) turi savo sąrašą (Kampfhundeverordnung). Pavyzdžiui, Bavarijoje ar Hesene taisyklės gali skirtis nuo Berlyno ar Šiaurės Reino-Vestfalijos.

Dažniausiai į sąrašus įeina tokios veislės kaip Pit Bull Terrier, American Staffordshire Terrier, Bull Terrier ir jų mišiniai. Kai kuriose žemėse šie šunys gali būti draudžiami įvežti visiškai, kitose – reikalaujamas specialus leidimas, agresyvumo testas, dažnai – privalomas dėvėti kaukė ir pavadį viešose vietose.

Jeigu turite šunį, kuris bent panašus į minėtas veisles (net jei jis yra mišrūnas ir labai draugiškas), būtinai iš anksto sužinokite tikslias taisykles toje Vokietijos dalyje, į kurią keliaujate. Neteisingai suprasti įstatymai gali baigtis gyvūno konfiskavimu ir dideliais baudais.

5. Kaip paruošti gyvūną ilgai kelionei, kad jis nepatirtų streso?

Stresas – tai priešas kelyje. Jei jūsų šuo įpratęs važinėti tik trumpai į veterinarą, 10-12 valandų kelionė gali tapti košmaru. Pradėkite ruoštis ne prieš kelionę, o o savaites ar net mėnesius prieš ją.

Pirmiausia, įpratinkite prie būdelės. Palikite ją namuose atvira, įdėkite mėgstamiausius žaislus, kad šuns jaustųsi ten saugus. Nieko nedarykite staiga. Jei planuojate naudoti raminančius priemonių (pavyzdžiui, natūralius lašus ar tabletes), išbandykite jas iš anksto namuose – žinote, kai kai kurie šunys turi atvirkštę reakciją?

Antroji taisyklė – fizinis nuovargis. Prieš kelionę (apie 2-3 valandas prieš išvykstant) sušerkite šunį. Tačiau prieš tai – ilgas pasivaikšciojimas. Pavargęs šuns automobilyje miega daugiau ir ramiau.

Trečia – vanduo ir oras. Automobilyje turi būti vėsu. Niekada nepalikite gyvūno užrakinto automobilyje saulėtoje dienoje net ir trumpam. Vokietijoje tai ne tik neetiška, bet ir baudžiama, o praeiviai dažnai skambina policiją iš karto pamatę tokią situaciją.

6. Ar leidžiama vežti gyvūnus autobusu (pvz., „Ecolines“ ar „FlixBus“)?

Tai populiari klausimas tarp studentų ar tų, kurie neturi savo automobilio. Taip, leidžiama, tačiau su griežtais apribojimais. Dauguma autobusų kompanijų leidžia vežti tik mažus augintinius (svoris dažniausiai neviršija 5-8 kg), kurie turi tilpti į transportinę būdelę, talpinamą po sėdyne ar ant kelių.

Dideliems šunims autobusuose keliauti praktiškai neįmanoma, nebent tai yra specializuotas maršrutas (kuris retas). Be to, reikia iš anksto pranešti apie augintinį ir užsakyti bilietą jam, nes vietų su gyvūnais autobuse yra ribotas skaičius (dažniausiai 1-2 viename autobuse).

Mano patarimas: jei keliaujate su dideliu šuniu, vengkite autobusų. Tai bus nepatogu ir jums, ir gyvūnui, ir aplinkiniams keleiviams, jei šuns pradės lojyti ar jausti nerimą.

7. Kiek kainuoja kelionė su augintiniu į Vokietiją ir ką lemia kaina?

Kaina susideda iš kelių komponentų. Jei keliaujate savo automobiliu, tiesioginiai kaštai yra kuras ir galimai Vokietijos kelių mokesčiai (vignetai). Vokietijoje, skirtingai nei Lietuvoje, nėra bendros vignetos. Ten mokama už važiavimą greitkeliais (Autobahn) tam tikrose ruožuose arba už įvažiavimą į miestus (pvz., „Umweltplakette“ – aplinkosaugos ženklelis, reikalingas važiuojant į „žaliąsias zonas“ miestuose). Šis ženklelis kainuoja nuo 5 iki 15 eurų, priklausomai nuo išmetamųjų dujų normos jūsų automobiliui.

Jeigu keliaujate lėktuvu, kaina priklauso nuo oro linijos. Pavyzdžiui, „Lufthansa“ ar „AirBaltic“ imasi mokestį, kuris svyruoja nuo 50 iki 200 eurų viena kryptimi, priklausomai nuo to, ar gyvūnas skrenda salone, ar bagažo skyriuje.

Taip pat verta paminėti profesionalų pervežimo paslaugas. Jei negalite važiuoti patys, galite pasamdyti vairuotoją, kuris specializuojasi gyvūnų gabenime. Tai kainuoja brangiau (gali būti nuo 300 iki 1000 eurų priklausomai nuo atstumo), tačiau tai užtikrina aukštą aptarnavimo standartą – vairuotojas žino, kur sustoti, ką daryti, jei gyvūnui blogėja, ir tvarko visus dokumentus.

8. Ką daryti, jei reikia sustoti nakvynei kelyje?

Kelionė iš Lietuvos į Vokietiją (pvz., į Miuncheną ar Hamburgą) trunka apie 12–14 valandų. Tai ilgas maršrutas, įvežiamas viena diena be sustojimų, tačiau su gyvūniu tai yra pavojinga dėl nuovargio. Rekomenduoju planuoti nakvynę.

Rinkdamiesi viešbutį, vadovaukitės ne kaina, o pažyma „Pet Friendly“. Daugelis Vokietijos viešbučių priima šunis, tačiau dažnai tai kainuoja papildomai (nuo 10 iki 25 eurų parai). Būtinai iš anksto paklauskite, ar yra apribotas šunų dydis, ar reikia įrodyti, kad šuns yra nepavojingas (pvz., dėl veislės).

Mano patirtis rodo, kad geriausia rinktis viešbučius prie miesto pakraščio arba tiesiogiai prie greitkelio – juose dažniau yra specialios zonos šunims prie pat pastato, o tai labai palengvina ryto išvyką. Venkite senų, istorinių viešbučių centro gatvėse, jei turite didelį šunį – ten gali būti daug laiptų ir mažai erdvės.

9. Ar yra kokių nors specialių taisyklių, susijusių su maistu ar priežiūra kelionės metu?

Svarbiausia taisyklė – maistas. Neduokite didelio kiekio maisto prieš pat išvykstant. Kelionės metu virškinimo traktus dirba lėčiau dėl streso, o vėmimas uždarame automobilyje yra problema, su kuria susiduriama dažniau nei norėtume. Imkite mažą porciją sauso maisto arba atskirkite porciją iš įprasto kiekio.

Būtinai turite pakankamai geriamo vandens. Geriausia turėti butelį vandens iš namų, nes keičiant vandens šaltinį (ypač Vokietijoje, kur vanduo iš čiaupo dažnai yra labai kietas, turintis daug mineralų), gali sukelti vidurių sutrikimų. Taip pat pasirūpinkite šlapimo įklotais arba indelių tualetu katrams.

Jei naudojate raminančius vaistus, jie turi būti pasiekiamoje vietoje, tačiau ne saulėkaitoje. Geriausia juos laikyti salone su jumis, o ne bagažinėje, kur temperatūra gali smarkiai svyruoti.

10. Kas nutinka, jei dokumentai neteisingi, o mes jau esame pasienyje?

Tai scenarijus, kurio norime išvengti bet kokia kaina. Jei pasienio kontrolės punkte (pvz., Lenkijoje-Vokietijoje arba atvykus į Vokietiją, jei atvykstate iš ne ES šalies) veterinaras pastebi trūkumą – pvz., vakcina negalioja arba mikročipas nenuskaitytas – griežtai taikomos ES taisyklės.

Geriausiu atveju jums bus leista įvežti gyvūną, tačiau su sąlyga, kad jis bus priverstinai pasiskiepytas (jei leidžiama) arba izoliuotas. Blogiausiu atveju – gyvūnas gali būti siunčiamas atgal į šalį iš kurios atvykote (jūsų sąskaita) arba uždarytas į karantiną Vokietijoje, kas kainuoja labai brangiai (keliosdešimt eurų per dieną) ir sukelia didelį stresą.

Todėl, jei abejojate dokumentų galiojimu, prieš kelionę užeikite pas savo veterinarą ir paprašykite jų dar kartą patikrinti pasą. 10 eurų konsultacijos gali sutaupyti šimtus eurų baudų ir nervingų valandų pasienyje.

Išvada

Kelionė į Vokietiją su augintiniu nėra paprasta procedūra, tačiau ji visiškai įmanoma ir netgi gali būti maloni, jei viską suplanuojate atsakingai. Kaip žmogus, kuris šioje srityje praleido daugiau nei dvidešimt metų, galiu užtikrinti: pagrindinė klaida yra viskas palikti „paskutinę minutę“.