Kelionė į Vokietiją su augintiniais: Visiškas vadovas patogiam ir saugiam kelionei

Įvadas

Per daugiau kaip dvidešimt metų dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje, aš esu matęs viską – nuo smulkių biurokų, keliaujančių rankinėje bagažo dėžutėje, iki didelių arklių, vežamų specializuotais sunkvežimiais. Tačiau dažniausiai man tenka konsultuoti šeimas, kurios planuoja kelionę į Vokietiją su šunimis ar katėmis. Vokietija yra viena labiausiai draugiškų gyvūnams šalių Europoje, tačiau šis draugiškumas yra griežtai reglamentuotas. Vokiečiai tiksliai žino, ką reiškia „ordnung“ (tvarka), ir tai taip pat pasireiškia kelionėse su augintiniais.

Dažnai klientai klausia: „Ar tikrai reikia tiek daug dokumentų?“ arba „Ar mano šunis bus patogiai jaučiasi automobilyje?“ Atsakymas paprastas: pasiruošimas yra pusė sėkmės. Kelionė į Vokietiją su gyvūnu gali būti nuostabi nuotyka, jei tik iš anksto susiplanuojate logistiką, suprantate biurokratinius reikalavimus ir atsižvelgiate į savo augintinio poreikius. Šiame straipsnyje aš dalinsiuosi savo patirtimi ir praktiniais patarimais, padėsiančiais jums išvengti nereikalingo streso ir pasiekti tikslą saugiai bei ramiai. Mes aptarsime ne tik formalumus, bet ir tai, kaip padaryti kelionę kuo patogesnę jūsų keturkojui draugui.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kokius dokumentus būtina turėti keldamas gyvūną į Vokietiją?

Tai bene svarbiausias klausimas, su kuriuo susiduria kiekvienas keliautojas. Nors Lietuva ir Vokietija yra Europos Sąjungos narės ir Schengeno erdvėje vidinės sienos kontrolės dažnai nėra, reikalavimai gyvūnams lieka griežti. Pirma ir pagrindinė taisyklė – gyvūnas privalo turėti galiojantį ES gyvūno pasą („Pet Passport“). Šiame pase turi būti įrašyta gyvūno tapatybės žymė (mikroschema arba tatuiruotė, tačiau mikroschema yra privaloma, jei ji buvo įdiegta po 2011 m. liepos 3 d.).

Be to, passe turi būti įrašyti duomenys apie pasiskiepijimą pasiutligės vakcina. Vakcina privalo būti galiojanti, o paskutinis pasiskiepijimas turi būti atliktas ne anksčiau kaip 21 dieną prieš kelionę. Jei vakcina nebegalioja, gyvūnas nebus įleistas į šalį arba grąžintas atgal. Taip pat svarbu paminėti, jei keliaujate su šuniu, prieš įvežiant į Vokietiją jis turi būti apdorotas prieš parazitais (ešerinės kirmėlės). Tai turi būti atlikta licencijuotoje veterinarinėje klinikoje, ir veterinarijos gydytojas privalo užpildyti atitinkamą įrašą pase. Be šių dokumentų, rizikuojate susidurti su dideliais baudais ir gyvūno izoliavimu.

2. Ar galiu keliauti su gyvūnu autobusu ar traukiniu?

Žinoma, galite, tačiau čia reikia atsižvelgti į specifinius kiekvieno pervežėjo reikalavimus. Mano patirtis rodo, kad automobilis visada yra patogiausias pasirinkimas, tačiau ne visi turi tokios galimybės. Jei renkatės traukinį (pvz., „Deutsche Bahn“), šunys ir maži gyvūnai paprastai vežami specialiuose transportavimo dėžėse. Jei šuo didelis, jis gali keliauti tik ant specialios grindų dangos antrame aukšte (jei toks yra) arba atskirose vietose, dažnai reikalaujant papildomo bilieto.

Autobusų kompanijos, tokių kaip „FlixBus“ ar „Lux Express“, turi savo politiką. Paprastai leidžiama vežti tik mažus gyvūnus, kurie telpa transportavimo dėžutėje, patalpinto po keleivio sėdyje arba ant kelių. Didelių šunų vežimas autobusu yra ganėtinai sudėtingas ir dažnai negalimas, nebent tai yra specialios paskirties reisai arba vadovų šunys (su dokumentais). Prieš perkant bilietą, būtinai susipažinkite su taisyklėmis ir praneškite apie gyvūną iš anksto – tai išvengsite nemalonumų stotyje.

3. Kaip užtikrinti gyvūno saugumą ir komfortą automobilyje?

Esu matęs daugybę avarijų ir staigaus stabdymo situacijų, kurios baigėsi blogai ne tik žmonėms, bet ir nepririštiems gyvūnams. Gyvūno fiksavimas automobilyje ne tik yra saugumo klausimas, bet ir Vokietijos eismo taisyklių reikalavimas. Pagal Vokietijos kelių eismo taisyklių (StVO) 23 straipsnį, gyvūnai transportavimo metu negali trukdyti vairuotojui valdyti transporto priemonę ir turi būti taip pritvirtinti, kad negalėtų sužeisti keleivių ar pats būti sužeistas.

Praktiškiausias sprendimas yra specialios transportavimo grotos (skydeliai), kurios atskiria bagažinę nuo keleivių salonos. Taip pat idealu yra naudoti saugos diržus šunims (prisegami prie standartinio automobilio diržo) arba transportavimo dėžutes. Katėms ir smulkiems gyvūnams dėžutė yra privaloma. Nepamirškite, kad dėžutė turi būti vėdinama ir uždara, kad gyvūnas nepabėgtų prieš atidarius duris. Ilgose kelionėse svarbu užtikrinti, kad gyvūnas galėtų pakelti rankas (jei dėžutėje) arba pasisukti.

4. Kiek dažnai reikia daryti pertraukas ir kur geriausia sustoti?

Vokietija gali pasigirti puikiu kelių tinklu ir Autobahn (automagistralių) sistema, tačiau važiavimas be sustojimų yra pavojingas ir žmogui, ir gyvūnui. Pagal mano patirtį, optimalus grafikas yra sustoti kas 2–3 valandas arba kas 200–300 kilometrų. Šunims būtina išeiti į gatvę pasižiūrėti ir atlikti gamtinius reikalus, o katėms reikia papildomo vandens ir galimybės prailginti letenas.

Vokietijoje automagistralėse esančios poilsio aikštelės (vadinamos „Raststätte“ arba „Rastplatz“) yra labai gerai prižiūrėtos. Svarbu skirti šiuos du tipus: „Raststätte“ yra pilnavertės poilsio zonos su kavinėmis, degalinėmis ir dažnai specialiais žemėlapiais šunų vedžiojimui, tuo tarpu „Rastplatz“ yra paprastos aikštelės su tualetais, dažnai be maisto. Aš visada rekomenduoju planuoti sustojimus prie „Raststätte“, nes ten yra daugiau vietos šunims pabėgioti ir dažnai įrengtos specialios „Hundetoilette“ zonos su paklotėmis. Nepamirškite, kad Vokietijoje griežtai reikalaujama valyti po savo augintinio – visada turėkite pakuočių su savimi.

5. Ar yra kokių nors apribojimų tam tikroms šunų veislėms?

Tai labai svarbus klausimas, ypač turint omenyje, kad Vokietijoje kai kurios šunų veislės laikomos pavojingomis. Kiekviena Vokietijos federalinė žemė (Bundesland) turi savo sąrašą „Kampfhunde“ (kovinių šunų), tačiau dažniausiai į juos įtraukiamos tokios veislės kaip Amerikos pitbulterjeras, Bulterjeras, Tosa ir Argentino doga.

Jeigu jūsų šuo priklauso šioms veislėms arba yra jų mišrūnas, prieš kelionę būtina išsamesnės preparacijos. Kai kuriose žemėse (pvz., Bavarijoje) gali būti reikalaujamas specialus leidimas, šuns charakterio patikrinimas ir mokėjimas už ypatingą apsaugą. Be to, tokių šunų vedžiojimas viešose vietose dažnai privalo būti su antsnukiu ir trumpu virve (ne ilgesne kaip 2 m, o kai kur net 1 m). Jei tokio tipo šuns dokumentuose nėra aiškiai nurodyta, kad jis nėra pavojingas, rizikuojate, kad šuns neleis į viešbutį ar netgi gausite baudą už neteisėtą laikymą. Visada iš anksto patikrinkite konkretūs apribojimai toje žemėje, į kurią keliaujate.

6. Kaip rasti gyvūnams draugišką apgyvendinimą (viešbutį ar apartamentus)?

Anksčiau rasti viešbutį, kuris priimtų šunis, buvo tikras iššūkis. Dabar situacija gerokai pasikeitė, tačiau vis tiek reikia būti atidžiam. Dauguma Vokietijos viešbučių, ypač mažų šeiminių pensionų („Pension“) ir „Gasthof“, su malonumu priima augintinius, tačiau dažnai tai kainuoja papildomai. Rezervuodami kambarį, pažymėkite varnelę „Pet friendly“ ir tiesiogiai susisiekite su administratoriumi, kad patvirtintumėte.

Mano patarimas: neapsiribokite tik dideliais viešbučiais. Vokietijoje labai populiarios „Ferienwohnung“ (atostogų apartamentai), kurios dažnai yra labiau pritaikytos šeimoms su gyvūnais. Ten dažniau yra kiemas arba artumas parkui, kas palengvina gyvūno priežiūrą. Taip pat atkreipkite dėmesį į papildomus mokesčius – jie svyruoja nuo 5 iki 20 eurų dienai. Nors Vokietija yra disciplinuota, visada verta paklausti apie miegamąjį vietą gyvūnui – ar jis gali miegoti ant lovos su jumis, ar turi turėti savo kilimėlį ant grindų.

7. Ką daryti, jei gyvūnas serga arba jam yra judesių ligos (kinetozė)?

Jūsų augintinio gerovė yra prioritetas. Ilgos kelionės, vingiuoti keliai ir staigūs manevrai gali sukelti kinetozę net ir tiems šunims, kurie niekada anksčiau nebuvo ja sergę. Po dvidešimties metų praktikos galiu pasakyti, kad geriau prevencija nei gydymas kelyje. Jei žinote, kad gyvūnui gali būti blogai, prieš kelionę pasikonsultuokite su veterinaru. Jis gali paskirti specialius vaistus nuo pykinimo ar raminamuosius preparatus, ypač jei gyvūnas yra labai neramus.

Kelionės metu nešikite pakankamai vandens. Vokietijos degalinių vanduo dažnai yra chloruotas arba tiesiog skirtingo sudėties, todėl gali sukelti virškinimo sutrikimus. Geriau pasiimti butelį vandens iš namų. Taip pat venkite maitinti gyvūną dideliu kiekiu maisto tiesiai prieš išvykstant. Geriau duoti mažą užkandį po 2–3 valandų važiavimo, kai padarysite pertrauką. Jei matote, kad gyvūnas staiga tampa tamsus, daugiau seilėja arba ropoja – nedelsdami sustokite, išveskite jį į gryną orą ir duokite atsipalaiduoti.

8. Ar yra kokių nors specialių taisyklių, susijusių su temperatūra automobilyje?

Tai yra viena svarbiausių taisyklių, kurios, deja, dažnai pažeidžiama. Vokietija yra šalis, kurioje gyvūnų teisės labai gerbiamos, ir palikti gyvūną užrakintame automobilyje, ypač vasarą, yra ne tik nelogiška, bet ir baudžiama. Vasarą automobilio viduje temperatūra gali pakilti iki kritinių ribų per 10 minučių, net jei lauke yra vos 20 laipsnių šilumos.

Vokiečiai yra labai atsakingi – jei praeivi pastebės šunį, kuris kankinamas karštyje užrakintame automobilyje, jie neabejojys skambinti policijai arba net laužyti stiklą, kad išgelbėtų gyvūną. Gali būti taikomos didelės baudos, o sunkiais atvejais – gyvūno atėmimas. Žiemą taip pat būkite atidūs – jei sustojote ilgam laikui, automobilis greitai atvėsta, o trumpaplaukiai šunys gali peršalti. Visada palikite langą palenkta (jei saugu) arba, jei galima, vieną žmogų palikite prie gyvūno, kai kiti eina į parduotuvę.

9. Kaip elgtis su gyvūnu viešose vietose Vokietijoje (kafe, parku, mieste)?

Vokietija yra viena labiausiai urbanizuotų šalių, kurioje gyvūnai yra integruoti į visuomeninį gyvenimą. Daugumoje kavinių, restoranų ir netgi parduotuvių (išskyrus maisto prekių parduotuves, pvz., „Rewe“ ar „Edeka“, nors ir ten yra išimčių) šunys yra priimami. Tačiau čia veikia neparašyta taisyklė: šuo privalo būti draugiškas, švarus ir ant antsnukio (jei to reikalauja įstaiga, nors dažnai tai nėra būtina ramūs šunims).

Parkuose miškuose šunys dažnai gali būti paleisti be virvės, jei yra specialiai pažymėtos zonos („Hundewiese“ arba „Hundepark“). Visur kitur, ypač miesto centre, virvė yra privaloma. Taip pat būkite pasiruošę tai, kad vokiečiai yra labai disciplinuoti. Jei jūsų šuo šaukia arba trukdo kitiems, tikėkitės nepalankių žvilgsnių arba pastabų. Visada turėkite su savi pakuočių išmatoms – tai absoliutus privalomas reikalavimas, ir jo nesilaikymas baigiasi baudomis.

10. Ką daryti, jei kelionės metu reikėtų veterinarinės pagalbos?

Nors visada tikimės geriausio, būkite pasiruošę blogiausiam scenarijui. Vokietijoje veterinarijos paslaugos yra aukšto lygio, tačiau gali būti brangios. Prieš išvykdami, sužinokite, kuriose vietovėse, pro kurias važiuosite, yra „Tierklinik“ (gyvūnų klinika), o ne tik „Tierarzt“ (veterinaras). Klinikos paprastai veikia 24/7 ir turi reikiamą įrangą skubios pagalbos atvejais.

Turėkite su savi savo gyvūno medicininę kortelę su parašytomis ligomis, alergijomis ir vartojamais vaistais. Jei gyvūnas vartoja specialius vaistus, pasirūpinkite pakankamu kiekiu visai kelionei ir šiek tiek atsarginio. Jei įvykia įvykis ir reikia skubios pagalbos, Vokietijoje galite skambinti visuotiniu pagalbos numeriu 112 – operatoriai kalba angliškai. Taip pat verta turėti savo gydytojo telefono numerį, kad Vokietijos veterinaras galėtų su juo susisiekti dėl istorijos.

Išvada

Kelionė į Vokietiją su gyvūnu nėra tik logistinis uždavinys – tai atsakomybė, kurios reikia imtis su pagarba ir žiniomis. Per savo ilgą karjerą tarptautinių pervežimų srityje esu pamatęs, kad geriausios kelionės yra tada, kai šeima ne tik pasirūpina dokumentais, bet ir suvokia, kad gyvūnas yra gyvas būtybė su savojaus jausmais ir poreikiais. Vokietija siūlo puikias sąlygas keliaujantiems su augintiniais – nuo gerai įrengtų poilsio vietų automagistralėse iki draugiškų viešbučių ir restoranų.

Raktas į sėkmę yra dėmesys detaliems: nuo pasiruošimo namuose (mikroschema, pasas, vakcinos) iki vairavimo įpročių (dažnos pertraukos, saugumo diržai). Nenuokankama pasiruošimo strategija užtikrins, kad jūsų atostogos nebus paverstos streso maratonu. Vokiškas preciziškumas šiuo atveju tik naudingas – žinodamas taisykles, jausitės ramiau ir saugiau.

Tikimės, kad šis straipsnis padės jums suplanuoti kelionę, kuri paliks geriausius prisiminimus ne tik jums, bet ir jūsų keturkojiam draugui. Keliaukite saugiai, būkite kantrūs ir mėgaukitės kiekvienu kilometru kartu!