Siuntos kaina nuo 40€ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių kaina kaina nuo 40€. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Kelionė į Vokietiją: Pasiruošimas, Saugumas ir Patogumas – Eksperto Vadovas
Vokietija jau dešimtmečiais yra viena pagrindinių krypčių ne tik verslo kelionėms, bet ir turizmui, taip pat intensyviam krovinių bei keleivių pervežimui. Per savo daugiau kaip dvidešimt metų patirtį tarptautinių pervežimų srityje esu matęs tūkstančius situacijų: nuo puikių, sklandžių kelionių iki tų, kurios virto košmaru dėl nereikalingų rūpesčių. Vienas dalykas išlieka pastovus – sėkminga kelionė nėra stichija. Tai kruopštus planavimas, žinių taikymas ir pagarba kelių eismo taisyklėms.
Kai kalbame apie kelionę į Vokietiją patogiai ir saugiai, turime omenyje ne tik patį vairavimą. Tai yra kompleksinis procesas, prasidedantis dar prieš išvykstant iš namų ir pasibaigiantis tik saugiai atvykus į galutinę paskirties vietą. Vokiški keliai yra žinomi savo aukštu kokybės standartu, tačiau ir reikalavimai vairuotojams ten yra griežtesni nei daugumoje kitų Europos šalių. Nepasiruošęs keliautojas gali netikėtai nukristi į baudų spąstus arba susidurti su nepageidaujama nelaime.
Šiame straipsnyje pasidelsime ties pagrindiniais aspektais, kurie užtikrina jūsų saugumą ir komfortą. Mes nebusime tik griežti teisininkai – pasikalbėsime kaip praktikai. Kas reikalinga automobilyje? Kaip elgtis greitkeliuose, kuriuose greitis kartais siekia astronominių skaičių? Kuo pasirūpinti, kad kelionė netaptumėvargu bėgimu nuo vienos degalinės kitos? Štai išsami instrukcija, sukauptas daugelio metų patirties.
DUK (Dažniausiai Užduodami Klausimai)
Žemiau pateikiame atsakymus į dešimt labiausiai aktualių klausimų, susijusių su kelione į Vokietiją. Ši žinios padės išvengti dažniausių klaidų ir nereikalingo streso.
1. Kokius dokumentus būtina turėti sauje, važiuojant į Vokietiją?
Tai vienas pagrindinių dalykų, kurį dažnai pamirštame arba laikome savaime suprantamu. Vokietijoje dokumentų kontrolė yra griežta, o jų trūkumas gali ne tik sugadinti nuotaiką, bet ir sustabdyti kelionę. Pirmiausia, tai patvirtintas vairuotojo pažymėjimas. Jeigu jūsų pažymėjime nėra jūsų nuotraukos (kaip tai būna senesniuose modeliuose), rekomenduoju turėti asmens tapatybės kortelę arba pasą.
Antrasis, ne mažiau svarbus dokumentas – transporto priemonės registracijos sertifikatas. Lietuvoje tai yra vairuotojo pažymėjime įrašyta techninė apžiūros pasas arba mašinos techninis pasas (jei tai senesnis modelis). Be šio dokumento mašina gali būti pripažinta neteisėtai naudojama, ir jos tolesnis naudojimas bus uždraustas.
Trečia, būtina turėti galiojantį civilinės atsakomybės draudimo „Žaliąją kortelę“. Nors šiuolaikinėje sistemoje dauguma duomenų yra elektroniniu būdu, fizinės kortelės buvimas labai pagreitina komunikaciją su policija įvykus įvykiui. Taip pat verta pasidomėti, ar jūsų draudimas apima ir pagalbos kelionės metu paslaugas (KASKO arba papildomi draudimai), kas gali labai praversti techninės gedimo atveju.
2. Kokius privalomus daiktus reikia turėti automobilyje pagal Vokietijos įstatymus?
Vokietijos įstatymai dėl automobilių įrangos yra vieni iš detaliausių Europoje. Mano patirtis rodo, kad lietuviai dažnai užmiršta apie šiuos reikalavimus, manydami, kad „jei Lietuvojo tinka, tai ir čia gerai“. Tačiau tai netiesa. Privaloma apranga yra šiek tiek kitokia nei mūsų šalyje.
Absoliučiai privaloma yra atsparumo šviesoms liemenė. Vokietijoje reikalavimas griežtesnis: liemenė turi būti ne tik vairuotojui, bet ir kiekvienam keleiviui, kuris išlipa iš automobilio į kelio dalį (pavyzdžiui, techninės gedimo metu). Jei automobilyje yra keturi keleiviai, turi būti keturios liemenės. Be to, jos turi būti patogiai pasiekiamos (ne bagažinės dugne, o salone), kad nereikėtų rizikuoti gyvybe ieškant jų už mašinos.
Taip pat būtina turėti dviejų rūšių šviesos signalizaciją: degimo signalą („avariją“) ir raudoną trikampį. Šie daiktai turi būti funkcionuojantys. Be to, rekomenduoju (nors tai ne visada yra įstatymiškai privaloma, bet labai pageidautina) turėti pirmosios pagalbos apyrankę. Profesionalių vežėjų automobiliuose ji yra privaloma, o ir asmeniniams automobiliams tai yra protingumo, o ne įstatymo reikalavimas. Vaikiška kėdutė taip pat privaloma, jei keliuate su vaikais, ir ji turi atitikti vokiškus saugumo standartus (ECE R44/04 arba R129).
3. Ar reikia mokėti už važiavimą automagistralėmis (Autobahn), ir kas yra „Umweltplakette“?
Vienas dažniausių mitų – kad važiavimas Vokietijos automagistralėmis yra mokamas. Asmeniniams automobiliams (iki 3,5 tonų) važiavimas „Autobahn“ yra nemokamas. Tai viena iš nedaugelio šalių, kur toks pranašumas suteikiamas be mokesčio. Tačiau situacija keičiasi, jei kalbame apie sunkvežimius arba mikroautobusus (virš 3,5 t), kur turi būti įrengtas „Maut“ mokėjimo įrenginys.
Tačiau kyla klausimas apie miestų centrus. Čia įsiveržti be specialaus ženklo – neįmanoma. Tai yra vadinamoji „Umweltplakette“ (ekologinė etiketė). Be šios lipduko, pridėto priekiniame stikle, įvairiuose Vokietijos miestuose (pvz., Berlyne, Miunchene, Hamburge, Kelne) važiuoti uždrausta. Eismo stebėjimo kameros užfiksuoja automobilį be etiketės, ir bauda atkeliauja paštu. Etiketės yra spalvotos: žalia (geriausia, galima visur), geltona ir raudona (ribotas priėjimas). Lietuvoje jas galima įsigyti daugumoje draudimo brokerių arba automobilių klubų. Jos kaina nedidelė, bet neradus jos, baudos gali siekti šimtus eurų.
4. Kaip elgtis su greičio limitais Vokietijos greitkeliuose? Ar Autobahn tikrai be ribojimų?
Legenda apie beprotišką greitį Vokietijoje yra iš dalies tiesa, iš dalies mitas. Taip, yra ruožų, kur nėra fiksuoto greičio limito (tik rekomenduojamas 130 km/h). Tačiau tokių ruožų vis mažiau, o net ir juose veikia bendrieji saugumo reikalavimai: jei sąlygos tokios (lietus, rūkas, eismingumas), greitį reikia mažinti.
Daugumoje „Autobahn“ ruožų greitis vis tiek yra ribojamas – dažniausiai 120 km/h arba 130 km/h. Ypač griežtai reikia laikytis ribojimų ties statybomis. Vokietijoje statybų zonos dažnai yra ilgos ir turi labai griežtas baudas už viršijimą. Jei matote 60 km/h ribojimą statybų zonoje, laikykitės jo, nes ten dažnai būna ir greičio matuokliai, ir siaurėjančios juostos.
Svarbiausia yra adaptacija. Jei važiuojate 130 km/h, o dešinėje juostoje jus lenkia automobiliai, važiuojantys 200 km/h, niekada neįsikiškite į kairę juostą, jei neplanuojate važiuoti greičiau. Kairė juosta yra lenkimui, o ne važiavimui „pagal savo“. Tokia elgsena sukelia didžiausią eismo įtampą ir avarijų riziką.
5. Ką daryti, jei įvyko eismo įvykis ar techninis gedimas Vokietijoje?
Esu matęs daugybę žmonių, kurie panikuodami tiesiog stovi šalia kelio ir neranda vietos. Pirmasis ir svarbiausias dalykas – saugumas. Jei įvykis įvyko automagistralėje, niekada neišlipkite iš automobilio į važiavimo dalį. Jei įmanoma, nukreipkite automobilį į apsauginę juostą arba visiškai iškeliaukite iš kelio. Jei mašina nevažiuoja, įsijunkite „avariją“, užsidėkite liemenes ir išlipkite per keleivio pusę (toli nuo važiuojančių mašinų). Tada uždėkite trikampį maždaug 100 metrų atstumu (už posūkio).
Dėl dokumentų – Vokietijoje labai populiari „Europinis eismo įvykio pranešimas“ forma. Jei abiejų šalių vairuotojai sutinka dėl aplinkybių, užpildykite šį formuliavimą. Tai greitai ir be problemų išspręs draudimo klausimus. Jei nesutariate, kvieskite policiją (numeris 110). Niekada nepripažinkite kaltės vienareikšmiškai, jei nesate tikri.
Techninio gedimo atveju, jei turite draudimą, skambinkite pagalbos tarnybai – dauguma lietuviškų draudimų veikia ir užsienyje. Jei ne, Vokietijoje veikia galinga „ADAC“ pagalbos tarnyba, kurią galima iškviesti mokant (nors jų nariai tai gauna nemokamai). Stovėjimas automagistralėje be priežiūros yra ne tik pavojingas, bet ir baudžiamas.
6. Kaip planuoti poilsį, kad kelionė būtų patogi ir ne pavojinga?
Patogumas – tai ne tik odinis salonas. Tai ir fizinė būklė. Vokietija didelė, ir nuo Vilniaus iki Miuncheno yra apie 1200 km. Tą nuotolį įveikti be poilsio neįmanoma saugiai. Mano taisyklė per 20 metų paprasta: kas 2 valandos arba kas 200 km – 15 minučių pertrauka.
Vokietijoje poilsio zonos (Rasthof) yra labai gerai įrengtos. Ten galite ne tik nusipirkti kavos, bet ir pailsėti, pavalgyti karštą valgį ar net užmigti specialiuose miegamuosiuose kabinetuose (Motel). Nenaudokite atsitiktinių stovėjimų prie kelio, nebent tai yra specialiai pažymėtos poilsio aikštelės (Parkplatz). Stovėjimas automagistralės perėjoje arba nusileidimo takelyje yra griežtai draudžiamas ir baudžiamas.
Taip pat verta pasirūpti vandens ir užkandžių atsarga, ypač jei keliuate su vaikais. Nors degalinės dažnos, kainos jose gali būti gana aukštos, o ilgos eilės savaitgaliais gali prailginti kelionę. Planuokite maršrutą taip, kad poilsis sutaptų su maistu – tai padės išlaikyti energiją ir gerą nuotaiką.
7. Kokios yra alkoholio vairavimo normos ir kokia tikrovė kelyje?
Vokietija yra alaus šalis, tačiau kai kalba eina apie vairavimą, čia vyrauja nulinio tolerancijos kultūra praktiškai. Legalus ribojimas yra 0,5 promilės, tačiau tai yra maksimali riba, kurios neturėtumėte siekti. Jauniesiems vairuotojams (iki 21 metų) ir naujokams (nuo 0 iki 2 metų patirties) riba yra 0,0 promilės.
Realybėje, jei jus sustabdys policija ir matysite, kad vairuotojui „kaukėlėje“ yra bent kiek alkoholio, jūsų lauks ilgos procedūros. Baudos didelės, o jei alkoholio kiekis viršija 1,1 promilės, vairuotojas laikomas kaltu dėl nusikaltimo, o ne tik administracinio pažeidimo. Be to, policija Vokietijoje dažnai naudoja greitus testus ir taip pat tikrina vairuotojus, kurie elgiasi įtartinai (pvz., vėluoja pradėti važiuoti šviesoforuje žaliai šviesai). Geriausias patarimas – jei gėrote, nevairuokite. Taksi arba viešasis transportas Vokietijoje veikia puikiai ir yra saugesnis variantas.
8. Ką reikia žinoti apie „Rettungsgasse“ (geltonąją atsarginę juostą)?
Tai yra vienas svarbiausių saugumo dalykų, kurį turi žinoti kiekvienas, važiuojantis į Vokietiją. „Rettungsgasse“ – tai geltonosios atsarginės juostos (arba tiesiog atsarginės juostos) formavimas spūsties metu. Kai greitkelyje susidaro spūstis ir visi automobiliai sustoja, vairuotojai yra įpareigoti susiformuoti koridorių geltonosios juostos centre tarp juostų.
Kaip tai atrodo praktiškai? Jei kelyje yra dvi juostos, kairiojoje juostos automobiliai turi pasistumti kairiau (iki atskiriamosios linijos), o dešiniojoje juostos – dešiniau. Tarp jų susiformuoja laisvas kelias specialiosioms tarnyboms (greitajai pagalbai, ugniagesiams, policijai). Jei juostų yra tris ar daugiau, koridorius formuojamas tarp labiausiai kairės (lenkimo) ir greta esančios juostos. Nelaikymas šios taisyklės baudžiamas labai griežtai (baudos gali siekti 200–300 eurų), o svarbiausia – tai gali kainuoti gyvybę, nes greitoji pagalba neįsivažiuos į įvykio vietą. Pastebėję greitąją pagalbą ar policiją, privalote nuleisti šoninius langus ir, jei reikia, nukreipti juos.
9. Ar reikia rūpintis žieminėmis padangomis, ir kada jos būtinos?
Lietuvoje esame pripratę prie fiksuotų datų, tačiau Vokietijoje taisyklės šiek tiek kitokios – jos orientuotos į orus. Vokietijoje galioja principas „O-bis-O“ (nuo spalio iki Easterios – Velykų). Tai reiškia, kad nuo spalio mėnesio iki balandžio pabaigos (Velykų) rekomenduojamos, o esant nepalankioms oro sąlygoms (sniegui, ledui, šlapdribai) – privalomos žieminės padangos.
Jei sulaikytas ant vasarinių padangų sniego ar ledo maršrute, bauda yra solidi (60 eurų), o jei dėl to trukdomas eismas – bauda dvigubėja. Tačiau svarbiausia ne bauda, o saugumas. Vokiški keliai žiemą dažnai būna šlapdribos, o temperatūros svyravimai dideli. Aš visada patariu ne rizikuoti ir ant rūkų užsidėti žieminę padangų komplektaciją. Taip pat atkreipkite dėmėsį į padangų protektoriaus gylį – jis turi būti ne mažesnis kaip 4 mm (rekomenduojama, nors įstatymas nustato mažiau, bet draudimo kompanijos gali sumažinti išmoką avarijos atveju, jei padangos pasidėvėjusios).
10. Kaip susidoroti su degalų kainomis ir mokėjimo būdais degalinėse?
Degalų kainos Vokietijoje gali varginti, ypač jei lyginsime su Lietuva. Tačiau čia taip pat veikia rinka. Didžiausios kainos būna automagistralėse („Autobahn“), o pigiau – miestuose arba mažesnėse degalinėse šalia kelių. Jei keliaujate toli, verta pasinaudoti mobiliųjų programėlių (pvz., „ADAC“ arba „Tanken“), kurios rodo pigiausias degalines netoliese.
Mokėjimas dažniausiai vyksta prie stotelės (prie siurblio). Galima mokėti grynaisiais (eurais) arba banko kortelėmis. Pastaruoju metu vis dažniau pasitaiko, kad kortelės skaitytuvai reikalauja PIN kodo, net jei suma maža, todėl būkite pasiruošę. Taip pat būkite atidūs – kai kurios degalinės gali turėti skirtingas kainas „Super“ (98) tipo kuro arba dujų, todėl atidžiai pažiūrėkite ant kurios spalvos (juoda, raudona, žalia) juostos stovote, kad netyčia ne užpiltumėte brangesnio kuro.
Išvada
Kelionė į Vokietiją gali būti viena maloniausių ir patogiausių patirčių, jei tik pasiruošiate jai su atsakomybe. Kaip žmogus, kuris šiuos kelius pravažiavo ne vieną kartą, galiu pasakyti tik viena: saugumas kelyje prasideda ne nuo automobilio markės, o nuo jūsų žinių ir požiūrio.
Vokietija – tai šalis, kurioje tvarka ir taisyklės nėra formalumas, o būtinybė, užtikrinanti, kad milijonai automobilių kasdien judėtų sklandžiai.