Kelionė į Vokietiją mikroautobusu: kiek laiko užtruksite ir nuo ko priklauso kelionės trukmė?

Vokietija jau daugelį dešimtmečių išlieka viena pagrindinių kryptų lietuviams, tiek verslo, tiek asmeniniams reikalams. Nesvarbu, ar keliaujate į Hamburgo uostą, Berlyno verslo centrą, ar Miuncheno parodas, klausimas apie kelionės trukmę visada išlieka aktvus. Dirbant tarptautinių pervežimų srityje beveik dvidešimt met�, esu girdėjęs jį tūkstančius kartų. Atsakymas, tačiau, nėra toks paprastas kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Negalima tiesiog pasakyti „12 valandų“ ir tuo užtekti, nes mikroautobuso kelionės dinamika skiriasi nuo važiavimo savo automobiliu ar skrydžio lėktuvu.

Šiame straipsnyje norėčiau pasidalinti savo patirtimi ir padėti Jums suprasti, kas tiksliai lemia, kiek laiko praleisite kelyje. Mes ne tik aptarsime vidutinius laiko rodiklius, bet ir išnagrinėsime visas tas smulkmenas – nuo vairuotojo poilsio režimo iki oro sąlygų ir kelių eismo intensyvumo – kurios turi įtakos Jūsų atvykimo laikui. Suprasdami šiuos procesus, galėsite geriau planuoti savo kelionę, išvengti nereikalingo streso ir tiksliaiai įsivaizduoti, kas laukia Jūsų kelyje į Vokietiją.

Svarbu prisiminti, kad mikroautobusu keliaujant pagal „Door-to-Door“ (nuo durų iki durų) principą, laiko skaičiavimas visada yra sudėtingesnis. Mes nevažiuojame tiesia linija tarp dviejų taškų – mes stojame į kelią, pasiimame keleivius, juos išlaipiname, o svarbiausia – visada laikomės griežtų saugumo reglamentų. Taigi, per kiek laiko tikėkitės pasiekti Vokietiją? Panagrinėkime išsamiai.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Koks vidutinis kelionės laikas iš Lietuvos į Vokietiją mikroautobusu?

Vidutinis kelionės laikas labai priklauso nuo to, į kurį konkretų Vokietijos miestą keliaujate. Jei kalbame apie geografinį centrą, pavyzdžiui, Berlyną, tai kelionė iš Vilniaus trunka apie 12–14 valandų. Tačiau tai yra grybas važiavimo laikas be sustojimų. Realioje situacijoje, atsižvelgiant į keleivių pasiėmimą ir išlaipinimą bei būtinus poilsio pertraukas, taip pat į tai, kad mikroautobusai dažnai važiuoja ne tokiu greičiu kaip lengvieji automobiliai, turėtumėte skirti maždaug 15–17 valandų.

Jeige keliaujate į toliau esančius miestus, pavyzdžiui, į Miuncheną (pietryčiai) ar Hamburgą (šiaurė), laikas gali padidėti iki 18–20 valandų. Vakarų Vokietija (Diuseldorfas, Kelnas, Frankfurtas) taip pat reikalauja daugiau laiko, paprastai apie 16–18 valandų. Visada rekomenduoju savo klientams planuoti kelionę su bent 2–3 valandų atsarga, ypač jei turite susitikimą ar skrydį iš Vokietijos oro uosto.

2. Kodėl mikroautobuso kelionė trunka ilgiau nei važiuojant savo automobiliu?

Tai vienas dažniausiai kylančių nesupratimų. Jūs galite važiuoti savo automobiliu ir įveikti nuotolį iki Berlyno per 11 valandų, tačiau mikroautobusu tai trunka ilgiau. Kodėl? Pirmiausia, tai yra susiję su greičio apribojimais. Didžioji dauguma mikroautobusų, kuriais vykdomi reguliarii ar individualūs pervežimai, techniškai yra apriboti 100–110 km/h greičiu. Nors Vokietijos automagistralėse (Autobahn) dažnai nėra greičio limito, mums tebūtina laikytis techninio greičio, kas užtrunka daugiau laiko, palyginti su lengvaisiais automobiliai, kurie gali važiuoti 130–140 km/h arba greičiau.

Antra, sustojimai. Važiuodami savo automobiliu, Jūs sustojote tik degalams ar tualeto reikalams. Mikroautobuse vairuotojas privalo stoti ne tik dėl savo reikmių, bet ir dėl keleivių. Jei tai neprivatus pervežimas, o maršrutinis, sustojimų gali būti daugiau net Lietuvoje ir Lenkijoje prieš išvažiuojant į Vokietiją. Net ir esant individualiam pervežimui, reikia laiko pasiimti visus keleivius iš jų namų, susidėti bagažą, kas viena užtrunka 5–10 minučių per tašką.

3. Kokios įtakos kelionės trukmei turi vairuotojo darbo ir poilsio laikas?

Kaip patyręs pervežėjas, turiu pabrėžti, kad saugumas yra viršenybėje. Mes nebegyvename laikais, kai vairuotojai galėjo važiuoti 20 valandų iš eilės. Šiuo metu galioja griežti ES reglamentai (EC 561/2006), kurie reglamentuoja vairuotojų darbo laiką. Mikroautobusuose, kuriuose yra daugiau kaip 9 sėdimos vietos (įskaitant vairuotojo), privalomas tachografo naudojimas.

Tai reiškia, kad po 4,5 valandų vairavimo vairuotojas privalo padaryti 45 minučių pertrauką (kurią gali padalyti į 15 min. ir 30 min.). Po 9 valandų vairavimo privalomas 11 valandų (ne mažiau) nepertraukiamas poilsis. Jei kelionė į Vokietiją trunka 15 valandų, tai reiškia, kad vairuotojas tikrai įvykdys bent vieną 45 minučių pertrauką, o dažnai ir dvi. Jei kelionė prasideda vėlai, gali būti taip, kad teks sustoti ir ilgesniam poilsiui, jei pasiekiamas 9 valandų ribojimas. Tai natūraliai „užtrumpina“ kelionę, bet garantuoja, kad kelyje būsite saugūs.

4. Ar maršrutas (per ką važiuojame) įtakoja laiką?

Žinoma. Yra du pagrindiniai variantai, kaip pasiekti Vokietiją iš Lietuvos: per Lenkiją (dažniausiai per Varšuvą) arba per Kaliningradą ir Skandinaviją (pvz., keltas Klaipėda–Kylis), tačiau pastarasis variantas retesnis ir brangesnis. Dažniausiai važiuojame per Lenkiją.

Čia susiduriame su dviejų šalių kelių infrastruktūros skirtumais. Lietuvoje keliai yra gerai išasfaltuoti, tačiau Lenkijoje situacija gali skirtis priklausomai nuo regiono. Nors A2 autostrada Varšuva–Poznanė–Slenskas yra puiki, ji moka. Taigi, reikia laiko sustoti už mokėjimo (jei nėra vinietės) arba pravažiuoti per mokamus vartus. Be to, Lenkijos regioniniuose keliuose, kai reikia pasiimti keleivį mažame mieste, greitis dažnai nukrenta iki 50–70 km/h dėl greičio apribojimų gyvenvietėse ir „guolių“ (poliai). Pasirinkę maršrutą pro didžiuosius miestus, rizikuojame įkliūti į spūstis, o apeinant smulkius kaimelius – prarandame laiką dėl prastesnio kelio paviršiaus.

5. Kaip Vokietijos kelių eismo sąlygos („Baustellen“) veikia atvykimo laiką?

Vokietija garsėja savo automagistralėmis, tačiau ji taip pat garsėja ir nuolatiniais remonto darbais. Vokiečiai vadinami „Baustellen“ (statybos aikštelėmis) yra beveik neįveikiama kliūtis. Nors remonto darbai atliekami labai organizuotai ir dažnai naktį, bet dieną, ypač prie didmiesčių kaip Berlynas, Miunchenas, Frankfurtas, susidaro didelės eilės.

Patirtis rodo, kad net ir esant geram orui, prie Hamburgo ar Kelno eismo spūstys dėl juostų susiaurinimo gali prailginti kelionę valanda ar dvi. Be to, Vokietijoje labai daug „Stau“ (spūsčių) ir rytiniais bei vakarais piko valandomis. Jei Jūsų atvykimo laikas tenka į 8:00–9:00 ryto ar 16:00–18:00 valandas prie didžiųjų miestų, tikėkitės vėlavimo. Mūsų vairuotojai stengiasi įvertinti šias spūstis ir pasirinkti alternatyvius maršrutus, tačiau Vokietijoje eismas yra labai intensyvus, ir išvengti jo visiškai neįmanoma.

6. Kiek laiko užtrunka keleivių pasiėmimas ir išlaipinimas („Door-to-Door“ principas)?

Daugelis klientų renkasi mikroautobusą dėl patogumo – mes atvykstame prie jų namų. Tačiau šis privalumas turi savo kainą laiko atžvilgiu. Tarkime, mikroautobuse yra 8 keleiviai. Jei reikia pasiimti visus Vilniuje ir jo apylinkėse, tai gali užtrukti nuo 1 iki 2 valandų.

Kodėl tiek ilgiai? Pirmiausia, ne visi keleiviai pasiruošę laiku. Vairuotojas laukia 5–10 minučių (pagal taisykles). Antra, reikia išsiimti bagažą: vienam keleiviui tai vienas krepšys, kitam – keturi didelië lagaminai, trečiam – dviratis. Kiekvienas toks veiksmas užtrunka. Tada važiuojame link kitos adresato – gali tekti važiuoti per miesto centrą, kur yra eismo spūstys. Tas pats taikoma ir atvykus į Vokietiją – jei reikia išlaipinti keleivius skirtinguose miestuose (pvz., vieną Berlyne, kitą Potsdame), tai gali prailginti galutinį atvykimo laiką paskutiniam keleiviui kelias valandas.

7. Ar metų laikas ir oro sąlygos gali žymiai pakeisti planuojamą laiką?

Absoliučiai taip. Žiema yra neprognozuojamiausias metas. Nors Vokietijos keliai prižiūrimi puikiai, tačiau Lenkijoje ar Lietuvoje sniego audros ar apledėjimas gali sustabdyti eismą. Esu matęs situacijų, kai viena didelė avarija A2 autostradoje Lenkijoje sukuria spūstį, kurios ilgis siekia 30 kilometrų, ir ji juda tik 5 km/h greičiu. Tokiu atveju 4 valandų kelionės etapas gali tapti 8 valandų etapu.

Taip pat rudenį ir pavasarį pasitaiko rūkas, ypač Vokietijos žemumose. Rūkas gali riboti vaizdumą iki 50 metrų, priverčiant vairuotojus mažinti greitį iki 60 km/h ar mažiau. Vasarą problema gali būti smarkiai liūtys („Wassermassen“), kurios taip pat mažina greitį. Visada verta pasitikrinti orų prognozę prieš kelionę, tačiau net ir ją žinodami, reikia turėti atsargos laiko rezervą.

8. Kaip bagažo kiekis ir jo išdėstymas veikia kelionę?

Tai dažnai nepastebima, bet svarbi detalė. Mikroautobuso talpa yra apribota ne vietose sėdėti, o bagažinės erdvėje (tūryje). Jei kiekvienas keleivis veža po 2–3 didelius lagaminus, greitai paaiškėja, kad vietos nebeužtenka. Tuoka prasideda „Tetris“ žaidimas – vairuotojas turi išmaniai išdėstyti bagažą, kad niekas nesužalotų ir kad užsidarytų durys.

Tai gali užtrukti nuo 15 iki 30 minučių vienoje stotelėje. Jei kuris nors lagaminas netelpa ir tenka jį padėti į keleivių saloną (jei leidžiama ir yra vieta), tai taip eina laikas. Be to, perkeliant sunkų bagažą vairuotojas gali labiau pavargti, kas gali reikalauti daugiau poilsio pertraukų arba lėtesnio važiavimo vėliau. Todėl visada rekomenduoju savo klientams konsultuotis dėl bagažo dydžio iš anksto.

9. Ar yra skirtumas tarp savaitės dienų (pvz., penktadienis vs. pirmadienis)?

Taip, skirtumas yra ženklus. Penktadieniais ir sekmadienio vakarais vyksta didžiausia migracija: žmonės važiuoja į darbą Vokietijoje ar grįžta atostogauti į Lietuvą. Šiomis dienomis eismas yra intensyvesnis ne tik Lietuvos miestuose, bet ir prie sienos kirtimo taškų, Lenkijos ir Vokietijos autostradose.

Pavyzdžiui, penktadienio vakarą prie Lenkijos-Vokietijos sienos (prie Slensko arba Frankfurto (Oder)) gali susidaryti eilės net ir Schengen erdvėje, nes vykdomi papildomi pasienio patikrinimai arba tiesiog eismas per tiltą yra labai glaudus. Pirmadienio rytas, kai visi skubės į gamyklas ar statybas Vokietijoje, taip pat gali būti pavojingas dėl greičio viršijimo ir avarijų. Geriausia diena važiuoti, jei norite, kad kelionė vyktų sklandžiau, yra trečiadienis arba ketvirtadienis.

10. Kaip pasiruošti kelionei, kad ji vyktų kuo greičiau ir patogiau?

Galiausiai, keleivio pasiruošimas taip pat įtakoja laiką. Pirma, būkite pasiruošę išanksto. Jei vairuotojas atvyksta prie Jūsų namų 05:00 ryto, o Jūs 05:00 tik pradėjote rinkti lagaminą, tai vėluojate ne sau, o 7 kitiems keleiviams. Būtinai pasirūpinkite, kad vairuotojas būtų galėtą Jus rasti – nurodykite tikslią adresą vietovėje, kur nėra ribojimų (pvz., „prie parduotuvės X“), kad nereikėtų važiuoti po siaurus kiemus ir sukti ratu.

Antra, pasirūpinkite maistu ir vandeniu. Nors mes sustojame degalinėse, jose eilės prie kasų gali būti ilgos. Jei turite savo užkandžių, sustojimas bus trumpesnis. Trečia, jei keliaujate su vaikais, pasirūpinkite jų pramogomis – ramus vaikas reiškia ramų vairuotoją, o ramus vairuotojas gali labiau koncentruotis į kelią ir važiuoti efektyviau.

Išvada

Apibendrinant, kelionė į Vokietiją mikroautobusu nėra paprastas atstumo padalijimas iš greičio. Tai kompleksinis procesas, kuriam įtakos turi techniniai apribojimai, teisiniai reglamentai, oro sąlygos, eismo intensyvumas ir netgi kito keleivio pasiruošimo lygis. Vidutiniškai vertinkite, kad kelionė truks nuo 15 iki 20 valandų, priklausomai nuo tikslo taško, ir visada planuokite savo grafiką su atsarga.

Mano daugiametė patirtis rodo, kad skubėjimas šioje srityje dažnai duoda priešingą rezultatą. Pasitikėkite profesionaliais vairuotojais, kurie žino, kada reikia praleisti spūstį, kada padaryti pertrauką, kad Jums būtų saugu, ir kuria geriausią maršrutą.