Kelionė į Vokietiją: išvykimo ir atvykimo laikai – visa tiesa apie logistikos terminus

Vokietija yra viena pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių, o kelių transporto krovinių pervežimai šia kryptimi yra kasdienybė tūkstančiams įmonių. Per dvidešimt metų, praleistų šioje srityje, daug kartų teko girdėti vieną tą patį klausimą, kurį klientai užduoda vos tik pasirašę sutartį: „Kiek tiksliai laiko užtruks ši kelionė?“ Atrodo paprasta: atstumas tarp Vilniaus ir Berlyno yra apie 800–900 km, tačiau logistikoje, kaip ir gyvenime, viskas yra gerokai sudėtingiau.

Šiame straipsnyje noriu atskleisti tas subtilybes, kurias lemia išvykimo ir atvykimo laikus. Mes ne aptarsime tik važiavimo greitį, nes jis yra tik maža galvosūdžio dalis. Mes kalbėsime apie planavimą, taisykles, vairuotojų darbo laiką ir tas nepageidaujamas, bet neretai pasitaikančias situacijas, kurios gali sukelti vėlavimą. Suprasdami šiuos procesus, Jūs ne tik galėsite realiau įsivaizduoti, kada Jūsų krovinys atvyks į paskirties vietą, bet ir tapsite patikimesniu partneriu savo tiekėjui ar klientui.

Nors daugelis norėtų girdėti tikslų valandą ir minutes, tarptautiniuose pervežimuose veikia principas „laikas yra pinigai, tačiau saugumas ir teisėtumas yra pranašesni“. Šiame tekste rasite išsamų aiškinimą, kodėl reikšmingų laiko skirtumų kyla ir kaip juos tinkamai valdyti, siekiant maksimalaus efektyvumo.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Žemiau pateikiu atsakymus į dešimt labiausiai aktualių klausimų, susijusių su krovinių gabenimu į Vokietiją, susidedančius iš mano ilgametės patirties ir profesinės žinios.

1. Kiek vidutiniškai laiko užtrunka krovinio pervežimas iš Lietuvos į Vokietiją?

Vidutinis važiavimo laikas priklauso nuo konkretaus maršruto, tačiau jei kalbame apie atstumą nuo Vilniaus ar Kauno iki Berlyno, tai vairuotojui reikia apie 10–12 valandų grynojo važiavimo laiko. Tačiau logistikoje terminas „kelionės trukmė“ apima daugiau nei tik vairavimą. įtraukiant krovinio įkėlimą Lietuvoje (paprastai 1–3 valandos, priklausomai nuo krovinio tipo), vairuotojo poilsio pertraukas (privalomos pagal ES taisykles) bei iškrovimą Vokietijoje, visa operacija vidutiniškai trunka nuo 24 iki 36 valandų. Jei krovinys keliauja į pietinę Vokietiją (pavyzdžiui, į Miuncheną), pridedame dar 4–6 valandas. Taigi, realiausia tikslinti, kad standartinis siuntos pristatymo laikas yra 1–2 dienos nuo išvykimo momento.

2. Kodėl numatytas atvykimo laikas visada pasyvėja arba keičiasi?

Tai viena dažniausių kliento nusivylimo priežasčių, tačiau ji yra natūrali šioje srityje. Numatomas atvykimo laikas (ETA – Estimated Time of Arrival) yra tik prognozė, remiantis idealiais sąlygomis. Jis gali keistis dėl keleto veiksnių. Pirmiausia, tai eismo sąlygos: Vokietijoje autostradose (Autobahn) dažnai vyksta remonto darbai arba avarijos, sukuriančios „spūstis“, kurios gali sušvelninti važiavimą kelias valandas. Antra, tai orų sąlygos – žiema rūkstant arba vėjuotą meteorologinę situaciją greitis mažėja. Trečia, ir galbūt svarbiausia, tai vairuotojo darbo laiko apribojimai. Jei vairuotojas netenka laiko pradėti važiuoti vėlai, jis privalo sustoti poilsio, o tai automatiškai nulemia atvykimo laiko paslinkimą kitą dieną. Profesionalus ekspertas visada stengiasi įvertinti šią riziką ir priduoti laiko rezervą.

3. Kaip vairuotojo darbo ir poilsio laikas įtakoja atvykimo terminą?

Tai yra techninis, bet labai svarbus dalykas, apie kurį dauguma klientų nesuvokia. Europos Sąjungoje galioja griežtos taisyklės (EC 561/2006 reglamentas), kurios riboja vairuotojo darbo laiką. Vairuotojas gali vairuoti ne ilgiau kaip 4,5 valandas be pertraukos, po to privalo padaryti 45 minučių pertrauką (arba suskaldyti ją į 15 ir 30 minučių). Taip pat paros darbo laikas negali viršyti 9 valandų (gali būti pratęstas iki 10 valandų du kartus per savaitę). Po 6 valandų vairavimo vairuotojas privalo atsiimti 45 minučių nepertraukiamą poilsį. Po 9 valandų darbo jis privalo atlikti 11 valandų poilsio (nakties poilsis). Tai reiškia, kad net ir jei kelionė iki paskirties vietos liktų tik 1 valanda, bet vairuotojo 9 valandų darbo laikas baigtas – jis privalo sustoti ir išvažiuoti tik ryte. Tai dažniausiai ir lemia tą dienos skirtumą tarp planų ir realybės.

4. Kuo skiriasi išvykimo laikas ir krovinio paruošimo laikas?

Svarbu atskirti šiuos du dalykus. Krovinio paruošimo laikas tai momentas, kai sandėlyje baigiamos surinkimo, fiksavimo ir dokumentų paruošimo procedūros. Išvykimo laikas – tai momentas, kai sunkvežimis su išvažiuoja iš vartų. Dažnai įvyksta situacijų, kai krovinys yra „paruoštas“, bet vairuotojas vėluoja, arba atvirkščiai – vairuotojas laukia, kol sandėlininkai surenka prekes. Be to, jei kalbame apie dalinius krovinius (LTL – Less than Truck Load), sunkvežimiui reikia susirinkti krovinius iš kelionių kitų klientų. Tokiu atveju išvykimo laikas gali pasistūmėti, nes reikia surinkti visą „mozaiką“, prieš išvykstant į pagrindinę trasą. Klientui svarbu suprasti, kad patvirtintas išvykimo laikas yra galutinis, kai sunkvežimis jau juda, o ne tada, kai paskutinė dėžė padėta ant paletės sandėlyje.

5. Ar savaitgalis ar šventės Vokietijoje veikia transportavimo laiką?

Žinoma, ir tai gali turėti didelės įtakos. Vokietijoje galioja griežtos taisyklės, susijusios su vairavimo draudimu šventinėmis dienomis ir tam tikromis valandomis sekmadieniais. Nors kai kurios išimtys galioja (pvz., sunkvežimiams, kurie veža maisto produktus arba atlieka techninę pagalbą), dauguma įmonių ir sandėlių švenčių metu nedirba. Jei Jūsų krovinys atvyksta į paskirties vietą penktadienio vakare, o sekmadienis yra šventė, o pirmadienį – vokiška šventė (pvz., Velykos ar Kalėdos), tai krovinys gali „užstrigti“ sandėlio vartuose keletą dienų. Be to, vairuotojams taip pat reikalingas poilsis, todėl planuojant siuntą prieš šventes, visada reikia numatyti papildomą laiką rezervui.

6. Ką reiškia „lenktyninis režimas“ logistikoje ir ar jis įmanomas?

Klientai dažnai pageidauja, kad jų siunta būtų vežama „lenktyniniu režimu“, t.y. be pertraukų, maksimaliu greičiu, kad atvyktų kuo anksčiau. Deja, šiandien tai ne tik neįmanoma dėl aukščiau minėtų teisinių apribojimų, bet ir pavojingu. Sunkvežimiai, važiuojantys be poilsio pertraukų, tampa neatsakingi kelyje. Be to, moderniose transporto priemonėse yra įrengti tachografai, kurie fiksuoja kiekvieną vairuotojo judesį. Bandymas apeinti šią sistemą yra nelegalu ir kainuoja ne tik milžiniškas baudas, bet ir vairuotojo licenciją. Todėl, kai kalbame apie „greitą pristatymą“, mes turime omenyje efektyvų maršruto planavimą, o ne vairuotojo fiziologinių reikmių ir įstatymų laužymą.

7. Kaip kelių mokesčiai Vokietijoje (LKW-Maut) veikia maršruto pasirinkimą ir laiką?

Vokietijoje galioja mokesčiai už sunkiasvorių transporto priemonių naudojimąsi autostradomis (LKW-Maut). Šie mokesčiai yra gana aukšti, todėl logistikos kompanijos stengiasi planuoti maršrutus taip, kiek įmanoma optimizuoti išlaidas. Kartais tai reiškia, kad vairuotojas gali pasirinkti šiek tiek ilgesnį, bet pigesnį kelią arba vengti tam tikrų ruožų. Tačiau dažniausia pagrindinės trasos (Autostrados) yra efektyviausios. Mokesčiai patys savaime nekeičia laiko, tačiau biurokratiniai procesai, susiję su mokėjimais (nors dabar daugiausia vyksta automatiškai per vienetus – Toll Collect), gali sukelti nedidelių uždelčimų prieš pat įvažiavimą į šalį, jei įrenginys pasiduoda. Taip pat, vengdami brangių kelių, vairuotojai gali važiuoti mažesnio greičio keliais, kas prailgina kelionę.

8. Kokios yra pagrindinės problemos, su kuriomis susiduriama tiesiogiai prieš išvykstant?

Prieš pat išvykimą dažniausiai kyla problemų, susijusių su dokumentų tvarka arba pačiu krovinio paruošimu. Vienas dažniausių nesklandumų – netinkamas paletės pakavimas. Jei prekės viršija paletės ribas arba yra užfiksuotos taip, kad keliaujant gali nukristi, vairuotojas privalo reikalauti pakartotinio fiksavimo. Tai gali užtrukti valandą ar dvi. Kitas dalykas – eksporto dokumentai (CMR sąskaitos-faktūros, eksporto deklaracijos). Jei dokumentuose yra klaidų (neteisingas svoris, kodai, adresas), vairuotojas gali būti sulaikytas pasienio kontrolės punkte arba neturės teisės išvykti, kol klaidos nepataisomos. Todėl tikslumas dokumentų paruošime yra pusė sėkmės laikyme.

9. Kaip veikia krovinio sekimas ir kaip tai padeda sužinoti tikslų laiką?

Šiuolaikinėje logistikoje be GPS sekimo sistemų (GPS tracking) neįsivaizduojama darbo. Šios sistemos leidžia mums matyti sunkvežimio vietą realiu laiku, jo greitį ir stovėjimo vietas. Tai leidžia operacijų vadovams tiksliai prognozuoti atvykimo laiką. Jei matome, kad vairuotojas stovi eisme prie Hanoverio, mes galime informuoti klientą, kad bus vėlavama. Tačiau net ir šios sistemos nenurodo, kodėl vairuotojas stovi – gali būti tiek techninė gedulo, tiek poilsiu. Sekimas suteikia aiškumą, tačiau jis nekeičia realybės – jei sunkvežimis stovi, jis nekeliauja. Visgi, protingas sekimas leidžia operatyviai reaguoti ir informuoti gavėją, kad šis būtų pasiruošęs priimti kroviniį.

10. Ką daryti, jei krovinys vėluoja, o laikas yra kritiškas?

Jeigu situacija tampa kritinė (pavyzdžiui, gamyklai trūksta žaliavų ir gali sustoti linija), veiksmai turi būti skubūs ir koordinuoti. Pirmiausia, reikia susisiekti su savo logistikos partneriu ir gauti oficialią informaciją apie vėlavimo priežastį bei realų atvykimo laiką. Jei vėlavimas yra didelis (pvz., dėl avarijos), gali prireikti alternatyvių sprendimų: dalinio krovinio perėmimo kitu transportu (jei įmanoma) arba skubaus pervežimo iš kitos sandėlio vietos. Svarbu nepanikuoti, o veikti konstruktyviai. Mano patirtis rodo, kad dauguma problemų išsprendžiamos tiesiogine ir atvira komunikacija tarp vairuotojo, dispečeriai ir kliento. Kartais netgi vairuotojo pasitikėjimas gali padėti susiderėti su konkrečiu gavėju dėl iškrovimo po darbo laiko, jei tai leidžia saugumo taisyklės.

Išvada

Apibendrinant, kelionė į Vokietiją ir atgal nėra paprastas A taško į B tašką judėjimas. Tai sudėtingas procesas, kuriam reikalingas tikslus planavimas, žinojimas apie teisinius reguliavimus ir gebėjimas adaptuotis prie bet kurių kelyje pasitaikančių iššūkių. Išvykimo ir atvykimo laikai nėra fiksuoti matematiniai dydžiai – jie yra dinamiškas rodiklis, priklausantis nuo daugelio veiksnių, pradedant vairuotojo nuovargiu ir baigiant Vokietijos autostradų eigoju.

Klientams, norintiems, kad jų verslas veiktų sklandžiai, patariu ne tik remtis optimistiniais numatomais laikais, bet ir visada turėti šiek tiek laiko rezervo. Supratimas, kad vairuotojo poilsis yra ne privalumas, o būtinybė, leis geriau suprasti, kodėl kartais reikia palaukti. Profesionali logistika neapsiriboja tik ratais besukančiu sunkvežimiu; tai yra informacijos, rizikos valdymo ir saugumo derinys.

Tikimės, kad šis straipsnis padėjo Jums pažvelgti į „Kelionę į Vokietiją“ ne kaip į paprastą važiavimą, o kaip į rimtą logistinį procesą. Turint omenyje šiuos niuansus, Jūs galėsite tiksliau planuoti savo sandėlius, gamybos procesus ir, svarbiausia, išvengti nereikalingo streso dėl vėlavimų, kurie, kaip matėme, dažnai yra neišvengiama šio verslo dalis. Racionalus požiūris ir partneriškas bendravimas – tai raktas į sėkmingą tarptautinę prekybą.