Keliaukite patogiai į Vokietiją su apgalvotu maršrutu

Vokietija jau dešimtmečiais išlieka viena populiariausių krypties ne tik verslo kelionėms, bet ir turizmui bei asmeniniams reikalams. Kaip žmogus, kuris tarptautinių pervežimų srityje dirbu jau virš dvidešimt metų, galiu pasakyti viena: sėkminga kelionė nėra tik atstumas kilometrais. Tai yra derinys tarp gerai suplanuoto maršruto, pasiruošimo transporto priemonei ir žinojimo, ką tiksliai tikisi kelyje. Daugelis vairuotojų, ypač tiems, kurie į Vokietiją važiuoja retai, dažnai užmiršta, kad šalies kelių infrastruktūra, nors ir viena geriausių Europoje, turi savų niuansų, o kelių eismo taisyklės čia laikomos be išlygų.

Kelionės patogumas prasideda ne tada, kai užsidegiate variklį, o dar prieš kelias savaites ar bent dienas prieš žingsnį į gas pedalą. Šiame straipsnyje aš pasidelsiu prie to detaliau, ne kaip akademinis teoretikas, o kaip praktikas, matęs tūkstančius kilometrų ir padėjęs išspręsti nemažai keblių situacijų kelyje. Mūsų tikslas – papasakoti, kaip suapgalvotas maršrutas gali paversti jūsų kelionę ne stresingu išbandymu, o maloniu nuotykiu. Norint pasiekti aukštą kelionės kokybę, būtina atsižvelgti į techninius, teisinius ir net psichologinius kelionės aspektus. Toliau rasite išsamų atsakymų į dažniausiai kylančius klausimus, padėsiančių jums susiplanuoti idealią kelionę.

DUK

1. Kodėl taip svarbu iš anksto suplanuoti maršrutą į Vokietiją, jei turiu navigaciją?

Nors modernios navigacijos sistemos ir „Google Maps“ yra puikūs pagalbininkai, jie dažnai veikia reaktyviai – t. y. reaguoja į dabartinę situaciją, bet neįvertina ilgesnės perspektyvos ar jūsų konkrečių poreikių. Per dvidešimt metų darbo patirties matavau, kaip navigacija kartaisves vairuotojus per miestų centrus, kur yra daug „greičio mažinimo“ kalnelių ar statybų, nors šiek tiek toliau esantis aplinkkelis būtų geriausias sprendimas.

Iš anksto suplanuotas maršutas leidžia jums: * Įvertinti poilsio stabdžius. Žmogus nėra robotas, o Vokietijos autostradose („Autobahn“) nuovargis užima staigiai. Žinodami, kur yra patogios poilsio zonos („Rasthof“), galite planuoti maitinimą ir degalines. * Išvengti mokamų sektorių šalalyse, per kurias važiuojate. Jei keliate per Lenkiją ar Čekiją, reikia žinoti, kur įsigyti vignetes, kad nešoktumėte ant baudos. * Pasirinkti patogesnį kelią. Kartais greičiausias kelyje nėra patogiausias. Jei vairuojate su šeima ar kempingu, gali būti ramesnis važiuoti krašto keliais („Bundesstraße“) ir grožėtis peizažais, nei tempti 130 km/h ar daugiau autostradoje tarp sunkvežimių.

Planavimas taip pat leidžia išsirinkti maršrutą be didelių statybų darbų („Baustellen“), kurie Vokietijoje yra dažni, ypač vasarą.

2. Kokie dokumentai ir techniniai reikalavimai būtini automobiliui, važiuojant į Vokietiją?

Tai vienas svarbiausių dalykų, kurį dažnai nepakankamai įvertina. Vokietijos policija yra labai disciplinuota ir techninių priemonių patikros klausimuose – griežta. Pirmiausia, turite su savimi turėti vairuotojo pažymėjimą (tarptautinį, jei jo nėra lotyniškais rašmenimis), techninį pasą ir transporto priemonės registracijos liudijimą. Būtina ir „Civilinės atsakomybės“ draudimo „Žalias kortelė“.

Techninėje pusėje atkreipkite dėmesį į: * Padangas. Jos turi atitikti sezoną. Vasarą negalima važiuoti su žieminėmis padangomis (jei jos turi ryškius „M+S“ arba sniego/skalda simbolius, gali būti toleruojamos, bet šiais laikais rekomenduojamos tikros vasarinės), o žiema – nuo spalio iki balandžio – privalomos žieminės. Už neprideramas padangas baudos didelės, o įvykus įvykiui, draudimas negalės išmokėti kompensacijos. * Avarinės ženklų rinkinys ir apsauginė liemenė. Tai privaloma kiekvienam automobiliui. * Apsaugos priemonės vaikams. Jei keliate su vaikais, jie privalo būti vežami pagal jų ūgį ir svorį pritaikytose kėdutėse.

Nepamirškite pasitikrinti, ar automobilyje yra uždegimo žvakės, „antifrizas“ ir tepalai, atitinkantys ilgesniems nuotoliams. Techninė gedimas svetimoje šalyje – tai stresas ir nenumatyti išlaidos.

3. Ar Lietuvos vairuotojams reikia specialių draudimų ar vignetių Vokietijoje?

Geras naujienas: Vokietijoje asmeniniams automobiliams vignetių nėra. Skirtingai nei Austrijoje, Šveicarijoje ar kai kuriose kitose šalyse, čia keliauti autostradomis galima nemokamai. Tačiau tai nereiškia, kad kelionė bus pigi.

Būtina atsižvelgti į tranzitines šalis. Jei jūsų maršrutas eina per Lenkiją, ten taip pat nėra klasikinių vignetių, tačiau yra mokami keliai (A2, A4), kuriuos reikia apmokėti elektroniniu būdu. Jei važiuosite per Čekiją, ten būtina nusipirkti elektroninę vignetę (dieninę, ar metinę). Jei maršrutu įeina Austrija – ten taip pat reikia elektroninės vignetės.

Dėl draudimo: Lietuvoje įsigytas „Kasko“ draudimas dažnai neveikia užsienyje, arba jo apimtis labai apribota (pvz., tik „Civilinė“). Todėl labai rekomenduoju papildomai susidomėti „Pagalbos kelyje“ draudimu, kuris apimtų automobilio techninės pagalbos iškvietimą Vokietijoje. Vilkikimas iš autostrados gali kainuoti nuo kelių šimtų iki tūkstančio eurų, todėl 50–100 EUR verta draudimo yra protinga investicija.

4. Kaip elgtis Vokietijos autostradose (Autobahn), ypač dėl greičio limitų?

Vokietijos autostrados yra legendinės, tačiau ir pavojingos. Čia veikia nenuostatinis greičio limitas („Richtgeschwindigkeit“), kuris rekomenduojamas 130 km/h, tačiau daugelyje vietų (ypač trijų juostų ruožuose) važiuoti galima ir greičiau. Tačiau yra keletas taisyklių, kurių privaloma laikytis:

• Nepersivalkymas. Dešinė juosta yra važiavimui, kairė – lenkimui. Jei važiuojate 120 km/h ir kairėje juostoje jus vienas po kito lenkia kiti automobiliai – jūs esate neteisingoje juostoje. Niekada nevažiuokite kairėje juostoje, jei nesilenkiate kito važiuojančio automobilio. Tai ne tik etiketas, bet ir įstatymas.
• Dėmesio koncentracija. Kai greitis viršija 150-180 km/h, susiformuoja vadinamieji „kelio grumstynių“ efektai. Nuovargis ateina greičiau, o stabdymo atstumas dramatiškai didėja.
• Apribojimai. Būkite budrūs: daugelyje vietų, ypač arti miestų, sankryžų ar statybų, greitis ribojamas iki 120, 100 ar net 80 km/h. Radaro stotelės („Blitzer“) yra labai dažnos, ir baudos siunčiamos tiesiai į namus net Lietuvoje.

Mano patarimas: jei nesate įpradę važiuoti virš 130 km/h, nebandykite varžytis su vietiniais „Porsche“ ar „BMW“ vairuotojais. Geriau laikykitės dešinės juostos ir saugaus greičio, kuris leidžia jums kontroliuoti situaciją.

5. Kas yra „Umweltplakette“ (ekologinė ženklinė) ir kodėl ji būtina?

Tai vienas dažniausių nesusipratimų. Daugelyje Vokietijos miestų yra įvestos „žaliosios zonos“ („Umweltzone“). į jas važiuoti gali tik automobiliai, turintys specialią lipduką (spalvotą ženklinę) priekiniame stikle. Lipdukas rodo automobilio išmetamųjų teršalų klasę.

• Žalia (Grün): leidžia važiuoti į visas zonas (dauguma šiuolaikinių benzininių ir dizelinių automobilių).
• Geltona (Gelb): ribotas priėjimas (retesnis).
• Raudona (Rot): dažniausiai neleidžiama (seni automobiliai).

Jei nėra šio lipduko, įvažiavus į miesto centrą (pvz., Berlynas, Miunchenas, Kelnas) galite gauti baudą, kuri svyruoja nuo 80 iki 100 eurų. Lipduką lengva įsigyti internetu (už keletą eurų su pristatymu) arba degalinėse arti sienos. Nesižiūrėkite į automobilio metus – netgi naujas automobilis be šio lipduko (jei jis nupirktas ne Vokietijoje) yra pažeidžia taisykles, kol jo nepridės. Patikrinkite savo maršrutą: jei planuojate užsukti į didelį miestą, šis ženklinė privalomas.

6. Kur geriausia ilsėtis ir ką daryti su degalais?

Vokietijos autostradų infrastruktūra poilsio zomis yra viena geriausių pasaulyje. Jos skirstomos į: * Rasthof: Pilnavertės stotys su degalinėmis, restoranais (dažnai „McDonald's“, „Burger King“ ar vietiniais užkarniniais), parduotuvėmis ir tualetais. * Rastplatz: Paprastesnės stotelės, dažnai tik su tualetais, pavėsinėmis ir stovėjimo vietomis, bet be degalinių.

Mano patarimas: poilsis kiekvieną 2 valandas arba po 200–250 km nėra rekomendacija, o būtinybė. Vokietijoje važiuojant dideliu greičiu, nuovargis kaupiasi greičiau. Degalų kainos autostradose dažnai būna aukštesnės nei miestuose ar mažesnėse degalinėse (pvz., „Freie Tankstelle“), prieš išvažiuojant iš miesto. Tačiau skirtumas nebe toks didelis kaip anksčiau. Jei norite sutaupyti, degalus užpildykite prieš sieną Lietuvoje ar Lenkijoje, tačiau Vokietijoje stokoti degalų nereikėtų – degalinių tankumas didelis.

Svarbu: sekmadieniais ir švenčių dienomis daugelis mažesnių degalinių (ypač kaimo vietovėse) gali būti uždarytos. Autostradų degalinės dirba visą parą.

7. Kaip sužinoti apie kelio eismo sąlygas ir „Baustellen“ (statybų zonas)?

Statybos Vokietijos keliuose yra amžinas procesas. Informacija apie jas būtina norint išvengti spūsčių.

• Navigacijos programos: „Waze“ yra puiki, nes vairuotojai realiu laiku pažymi policiją ir spūstis. „Google Maps“ taip pat tiksliai rodo apribojimus.
• ADAC svetainė: Vokietijos automobilių klubo (ADAC) svetainė yra „biblija“ kiekvienam vairuotojui. Čia rasite išsamius žemėlapius su statybomis, eismo įvykiais ir netgi prognozėmis (kada spūsčiausia).
• Kelio ženklai: Būkite budrūs kelyje. Statybų zonos yra gerai žymimos geltona spalva. Ten dažnai sumažinamas greičio limitas, įvedamos juostos susiaurinimo taisyklės („Reißverschlussverfahren“ – ziperių metodas, kai prieš pat susiaurėjimą automobiliai turi susilyginti: vienas iš kairės, vienas iš dešinės).

Jeigu matote, kad statybos truks keliasdešimt kilometrų, verta pagalvoti, ar nenusukti šalutiniu keliu, nors tai ir gali pratęsti kelionę laiku, bet bus mažiau streso.

8. Kaip elgtis miestuose: parkavimas ir viešasis transportas?

Vokietijos miestuose rasti vietą automobiliui gali būti didelis iššūkis, ir tai ne visada susiję su pinigais. Daugumoje didžiųjų miestų centrų taikomas mokamas parkavimas („Parkuhr“ arba automatiniai stovėjimo mokestės surinkimo terminalai).

• Parkavimo zones: Žymimos mėlyna spalva ant grindų su žodžiu „Berechtigt“ su kortele (jei turite rezidento leidimą) arba „P“ su laikrodžiu (jei leidžiama stovėti trumpam, pvz., 2 valandas, naudojant „parkavimo laikrodį“ – diską, kurį reikia pasukti).
• Mokamas parkavimas: Dažnai reikalaujama nupirkti bilietą iš terminalo ir padėti po priekiniu stiklu.
• Gyvenamieji rajonai: Atidžiai žiūrėkite, ar nėra uždraudimo ženklo „Anwohnerparken“ (tik gyventojams) su tam tikromis dienomis ar valandomis (pvz., „Montags bis Freitags, 8-18 Uhr“). Už pažeidimą baudos didelės, o automobilis gali būti nuvežtas į specialią aikštelę.

Mano profesionalus patarimas: jei keliate į didelį miesto centrą (pvz., Frankfurtas, Miunchenas, Hamburgas), geriau palikite automobilį viešojo transporto stovėjimo aikštelėje („Park and Ride“) miesto pakraštyje ir toliau keliaukite metro ar trammvajumi. Taip sutaupysite nervų, laiko ir pinigų.

9. Ką daryti avarijos atveju arba jei automobilis sugedo?

Niekas nenori galvoti apie blogiausią scenarijų, tačiau pasiruošimas praverčia. Jei įvykė avarija autostradoje: 1. Įjunkite „avarinius šviesų signalus“. 2. Užsidėkite apsauginę liemenę. 3. Išlipkite iš automobilio (jei tai saugu) ir eikite už saugos atvaros (jei tokia yra) arba už kelio krašto, per gervę (jei jos nėra, nutolkite kuo toliau nuo važiuojamosios dalies). Niekada nebekopėkite atgal į automobilį per važiuojamąją dalį! 4. Skambinkite 112. Vokietijoje šis numeris veikia be GSM kodo. Operatorius sujungs su policija arba pagalbos tarnyba. Jei turite „Kasko“ su pagalba kelyje, skambinkite ten.

Jei automobilis tik techniškai sugedo (pvz., pradėjo veržti vandenį), bandykite nukrypti į artimiausią išvažiavimą. Jei tai neįmanoma, sustokite kiek įmanoma dešniau (arba kairiau, jei yra atsiskaitymo juosta), įjunkite keturias šviesas ir statykite trikampį maždaug 100 metrų už automobilio (autostradoje) ar 50 metrų (mieste).

10. Kokių klaidų dažniausiai padaro pirmą kartą Vokietijoje važiuojantys vairuotojai?

Iš savo ilgametės patirties išskirčiau tris pagrindines klaidas: 1. Ignoravimas dešinės juostos taisyklės. Tai sukelia didžiausią agresiją kelyje. Vokiečiai labai vertina discipliną, o kairėje juostoje „važinėjimas“ laikomas beveik nusikaltimu. 2. Alkoholio vartojimas. Vokietijoje leidžiamas maksimalus alkoholio kiekis kraujyje yra 0.5 promilės (kaip ir Lietuvoje), tačiau jei vairuotojas elgiasi neadekvatuiai, policija gali nubausti ir mažesniu kiekiu (0.3 promilės). Be to, jei įvyksta įvykis ir vairuotojas yra gėręs, draudimas nedings, o baudos bus astronominės. Geriausia taisyklė – jei vairuosite, negerbkite visai. 3. Nepastebėtas „Stop“ ženklas. Vokietijoje sankryžose be šviesoforų dažnai būna „Stop“ ženklai, kur reikia sustoti visiškai, net jei kelyje nėra nieko. Dažnai pastatomi papildomi „Stop“ ženklai ant kelio krašto („Stoppschild“ ant grindų). Juos praleisti – tai garantuota bauda ir taškai.

Dar vienas dalykas – mobilaus telefono naudojimas. Vairuotojams draudžiama laikyti telefoną rankose net jei jis neveikia (tik grotuvas). Reikia naudoti „hands-free“ sistemą. Policija stebi tai itin aktyviai.

Išvada

Keliauti į Vokietiją su apgalvotu maršrutu – tai reiškia ne tik pasirinkti trumpiausią kelią žemėlapyje. Tai yra kompleksinis požiūris į savo ir keleivių saugumą, komfortą bei teisinį užtikrinimą.