Keliaujame iš Vokietijos į Lietuvą patogiai ir greitai: Eksperto Vadovas

Kiekvienas, kuris bent kartą yra turėjęs reikalą susisiekti su Vokietija, žino, kad šalis yra ne tik ekonominis, bet ir logistinis Europos širdis. Per pastaruosius dešimtmečius maršrutas „Vokietija – Lietuva“ tapo vienu judriausių ir reikšmingiausių koridorių. Būtent šiuo maršrutu ne tik važiuoja tūkstančiai sunkvežimių su prekėmis, bet ir grįžta tūkstančiai mūsų tautiečių, kurie Vokietijoje dirba, gyvena arba tiesiog lanko šią šalį. Tačiau nepaisant to, kad šis kelias nėra toliams tolimas (geografiškai tai tik apie 1000–1300 kilometrų, priklausomai nuo išvykimo vietos), jo organizavimas gali sukelti nemažai galvos skausmo, jei nepasiruošiate iš anksto.

Dirbdamas transporto srityje daugiau nei dvidešimt metų, mačiau viską – nuo puikių, sklandžių kelionių iki ilgų valandų stovėjimų lenktynių trasose arba neplanuotų sustojimų dėl techninių gedimų. Patirtis moko, kad patogumas ir greitis nėra tai, kas atsitinka atsitiktinai – tai rezultatas, pasiekiamas gero planavimo ir žinių. Šiame straipsnyje noriu pasidalinti savo žiniomis, padėsiančiomis jums suprasti, kaip efektyviaiai ir be nereikalingų rūpesčių nukeliauti iš Vokietijos į Lietuvą. Mes aptarsime ne tik tai, ką pasirinkti – automobilį, autobusą ar lėktuvą – bet ir subtilius niuansus, kurie lemia sėkmingą kelionę. Nesvarbu, ar planuojate grįžti namo po ilgos darbo dienos, ar keliaujate poilsiauti, šis gidas padės išvengti dažniausių klaidų ir pasiekti tikslą saugiai.

Šiandieninė rinka siūlo daugybę galimybių, tačiau kiekviena jų turi savo privalumų ir trūkumų. Vienus labiau domina kaina, kitus – laikas, trečius – kelionės komfortas. Kaip profesionalas, galiu pasakyti tik vieną: idealaus sprendimo, kuris tinktų visiems ir visada, nėra. Viskas priklauso nuo jūsų poreikių, biudžeto ir, žinoma, laiko, kurį galite skirti kelionei. Todėl toliau pateikiamame trumpame ir išsamų Klausimų ir Atsakymų (DUK) skyriuje aptarsime detalesniausius aspektus, susijusius su šia kelione.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

1. Koks yra greičiausias būdas nukeliauti iš Vokietijos į Lietuvą?

Jeigu jūsų prioritetas yra laikas ir norite nuvykti kuo greičiau, be abejo, geriausias pasirinkimas yra lėktuvas. Nors tiesioginių skrydžių iš visų Vokietijos miestų į Lietuvą nėra daug, didžiuosiuose oro uostuose, tokiuose kaip Berlynas (Brandenburgas), Miunchenas ar Frankfurte, galima rasti patogius jungimus. Skrydis truko vos apie valandą ir pusę – dvi valandas, tačiau čia būtina įskaityti laiką, skirtą nusigauti į oro uostą, atlikti registraciją ir saugos patikrą. Taigi, realus laikas nuo durų iki durų gali išaugti iki 4–5 valandų. Vis dėlto, lyginant su vairavimu arba autobusu, tai vis tiek yra nepalyginamai greičiau. Jeigu skrendate iš mažesnių miestų, reikės suskaičiuoti laiką, skirtą nuvažiuoti iki didžiojo oro uosto, todėl kartais ekonomiškiau ir greičiau gali būti išsinuomoti automobilį arba pasinaudoti greituoju traukiniu, jeigu toks yra pasiekiamas jūsų maršrute.

2. Ar patogu keliauti autobusu ir kiek tai paprastai kainuoja?

Autobusų transportas yra vienas populiariausių būdų nukeliauti šiuo maršrutu, ypač tarp tautiečių, dirbančių Vokietijoje. Ši paslauga yra gerai išvystyta, o tokios kompanijos kaip „Lux Express“, „Ecolines“ ar „Kautra“ siūlo reguliarius reisus. Kainos svyruoja priklausomai nuo sezono, užsakymo laiko (anksčiau užsisakant pigiau) ir dienos (savaitgaliais brangniau), tačiau vidutiniškai bilietas gali kainuoti nuo 60 iki 100 eurų vienam kryptimi. Autobusų patogumas pastaraisiais metais gerokai išaugo – dauguma modernių autobusų turi Wi-Fi, elektros lizdus sėdynėse, daro ilgas pertraukas maistui ir tualeto reikalms. Tačiau reikia nepamiršti, kad tai yra grupinis pervežimas, todėl kelionės trukmė gali būti ilgesnė nei planuota dėl kitų keleivių įlipimo/išlipimo arba eismo gausos. Vidutiniškai kelionė autobusu trunka apie 14–16 valandų, o kartais ir ilgiau, jeigu atsiranda užtvarų kelyje.

3. Kokia situacija su traukinių susisiekimu tarp šių šalių?

Traukinių susisiekimas tarp Vokietijos ir Lietuvos yra galimas, tačiau jis nėra toks paprastas kaip autobusų ar lėktuvų. Nėra tiesioginio traukinio, kuris nuvežtų jus iš, tarkime, Berlyno tiesiai į Vilnių. Teks susisiekti bent vieną, o dažnai ir du kartus – paprastai per Varšuvą (Lenkija) arba net per Maskvą (kas šiuo metu dėl politinės situacijos nėra nei įmanoma, nei patartina). Kelionė traukiniu gali būti romantiška ir patogi, jeigu mėgstate stebėti kraštovaizdį bei galite judėti po vagoną, tačiau laiko atžvilgiu tai pralaimimas bendrovėms, teikiančioms autobusų paslaugas. Be to, bilietų kainos, įskaitant perkelkus, gali būti nemažesnės nei pigių aviakompanijų bilietai, o kelionės trukmė gali viršyti 20 valandų. Taigi, jei ieškote greičio, traukinis nėra geriausias pasirinkimas, tačiau jei norite išvengti oro uostų šurmulio ir turite laiko, tai gali būti įdomi alternatyva.

4. Ką reikia žinoti važiuojant savo automobiliu?

Vairuojant savo automobiliu, jūs gaunate didžiausią laisvę – galite sustoti kur tik norite, vežti tiek daiktų, kiek telpa, ir keliauti savo tempu. Tačiau šis maršrutas reikalauja gero fizinio pasiruošimo ir techninio automobilio pasiruošimo. Kelias eina per Vokietijos autostradas (kuriose daug kur nėra greičio apribojimo, tačiau rekomenduojama laikytis 130 km/h), Lenkijos plentus (kurie gerokai prastesnės kokybės) ir, galiausiai, Lietuvos autostradą. Svarbiausia yra atsižvelgti į Lenkijos kelių būklę – ten dažnai pasitaiko remonto darbų, „griovių“ ir staigių greičio apribojimų. Taip pat būtina turėti tinkamą draudimą („Zelena karta“ – transporto priemonės civilinės atsakomybės draudimo polisas užsienyje, jeigu jūsų pagrindinis draudimas to nedengia) ir pasirūpinti, kad automobilis būtų techniškai tvarkingas, nes gedimas užsienyje gali kainuoti brangiai ir sugadinti visas atostogas.

5. Ar verta rinktis keleivių pervežimo paslaugas („Transfer“ arba „Taxi“)?

Ši paslauga yra viena patogiausių, tačiau ir brangiausių. Keleivių pervežimo paslaugos (kai vairuotojas atvyksta pas jus ir nuveža tiesiai į nurodytą vietą) tampa vis populiaresnės tarp šeimų su vaikais, vyresnio amžiaus žmonių arba tų, kurie nori keliauti grupėle ir pasidalinti išlaidas. Privalumas tas, kad jums nereikia rūpintis persėdimais, bagažo nešiojimu ar laiko laukimu autobusų stotyse. Kaina paprastai skaičiuojama už visą automobilį arba vienam keleiviui, priklausomai nuo sutarties, ir gali svyruoti nuo 300 iki 600 eurų (arba daugiau) už visą automobilį viena kryptimi. Jeigu keliaujate 3–4 žmonių grupe, kaina vienam asmeniui gali tapti panaši į pirmos klasės autobuso bilietą, tačiau su daugiau komforto ir privatumo.

6. Ar reikalingi pasai ar tapatybės kortelės kertiant sieną?

Kadangi ir Vokietija, ir Lietuva yra Šengeno erdvės narės, fizinės sienos kontrolės dažniausiai nėra. Tačiau tai nereiškia, kad galite keliauti be dokumentų. Visada turite turėti su savo galiojančią tapatybės kortelę arba pasą. Nors patikros retos, policijos pareigūnai turi teisę sustabdyti transporto priemonę ir patikrinti keleivių dokumentus bet kurioje Šengeno erdvės vietoje, ypač arti sienų arba specialiųjų reidų metu. Be to, jeigu kelionės metu planuojate užeiti į trečiąją šalį (pavyzdžiui, per Čekiją arba net per Baltarusiją, kas dabar yra labai sudėtinga), dokumentų reikalavimai gali pasikeisti. Visada patariu patikrinti savo dokumentų galiojimo laiką prieš kelionę – geriau išvengti nemalonumų kelionės įkarštyje.

7. Kiek laiko užtrunka kelionė automobiliu ir kurie yra pagrindiniai maršrutai?

Vidutinis važiavimo laikas automobiliu priklauso nuo išvykimos vietos Vokietijoje. Jei keliaujate iš vakarinių ar pietinių Vokietijos regionų (pvz., Miuncheno ar Frankfurto), kelionė gali trukti nuo 12 iki 14 valandų. Jei iš šiaurės (pvz., Hamburgas) arba arti Lenkijos sienos (Berlynas), laikas gali sutrumpėti iki 10–11 valandų. Populiausias maršrutas eina per Berlyną, Poznanę, Varšuvą (arba aplenkiant ją per S8 arba A2 greitkelius), tada per Balstogę (Białystok) ir Lietuvos sieną prie Šalčininkų arba Lazdijų. Pastaruoju metu, pagerėjus kelių Lenkijoje kokybei (ypač autostrados A2 atkarpos), kelionė tapo sklandesnė, tačiau Varšuvos apvažiavimas visada yra potencialus spūstių šaltinis, ypač rytų kryptimi link Lietuvos.

8. Kokias dažniausiai sutinkamas problemas galima susidurti kelyje?

Esu matęs daugybę situacijų, kai kelionė buvo sugadinta dėl banalių priežiūrių. Viena dažniausių problemų – variklio perkaitimas vasarą arba problemos su padangomis. Lenkijos keliuose vis dar galima sutikti staigių „griovių“ (duobių), kurios gali pažeisti ratą arba pakabą. Taip pat būkite pasiruošę eismo intensyvumo šuoliams – artėjant prie didžiųjų miestų arba per šventes. Žiemą svarbiausia problema yra slidžių kelių ruožai, ypač Lenkijoje, kur kelių priežiūra gali būti lėtesnė nei Lietuvoje ar Vokietijoje. Nepamirškite, kad Vokietijoje už važiavimą su nešvariais numeriais gali būti skiriamos didelės baudos, o Lenkijoje griežtai stebimi greičio apribojimai, netgi kelyje su „fotofiksu“.

9. Kaip galima sutaupyti kelionės išlaidas?

Sutaupyti galima visais būdais, tačiau tai dažnai reiškia kompromisą tarp laiko ir patogumo. Pigiausias būdas – tai blaškymosi („carpooling“), kuomet susirandate vairuotoją, kuris jau važiuoja tuo pačiu keliu ir turi vietų. Yra specialių platformų (pvz., BlaBlaCar), kuriose galima rasti tokių pasiūlymų. Tačiau čia reikia atsargiai vertinti vairuotojo patirtį ir automobilio būklę. Kitas būdas – keliauti autobusu ir įsigyti bilietus iš anksto (prieš kelias savaites ar mėnesį), kai kainos žymiai mažesnės. Jei važiuojate savo automobiliu, kuras yra didžiausia išlaida. Sutaupyti galima planuodami maršrutą taip, apeinant brangius mokamus kelių ruožus (pvz., kai kurie Vokietijos keliai), tačiau tai paprastai prailgina kelionę. Taip pat verta palyginti degalinių kainas – paprastai pigiau užsipilti Lenkijoje nei Vokietijoje, tačiau reikia sekti, kad nepritruktumėte degalų.

10. Ar saugu keliauti šiuo maršrutu naktį?

Klausimas apie saugumą yra labai svarbus, ypač tiems, kurie važiuoja savo automobiliu arba staiga nusprendžia keliauti naktį. Bendrai kalbant, pagrindiniai autostradų ir greitkelių ruožai yra saugūs ir gerai apšviesti, tačiau naktį padidėja rizika susidurti su vairuotojais, kurie vairuoja per daug pavargę arba esantys neblaivūs (ypač švenčių metu). Be to, naktį dauguma degalinių ir poilsio vietų gali būti uždarytos arba veikti ribotu režimu, todėl reikia tiksliau planuoti degalų užpylimą ir maistą. Jeigu jaučiate nuovargį, niekada nebesistenkite važiuoti toliau – geriau praleisti valandą ar dvi poilsio aikštelėje. Transporto srityje sakome: „Geriau vėluoti nei niekada nenuvykti.“ Nakties važiavimas gali būti efektyvus dėl mažesnio eismo intensyvumo (ypač aplink Varšuvą), tačiau jis reikalauja didesnio koncentracijos.

Išvada

Kelionė iš Vokietijos į Lietuvą yra daugiau nei paprastas persikėlimas iš punkto A į punktą B.