Keleivių vežimas iš Vokietijos – saugumas kelyje: Eksperto vadove

Vokietija jau dešimtmečiais yra viena pagrindinių darbo išvykų kryptimi lietuviams. Kasdien tarp šalių vyksta tūkstančiai keleivių – tiek grįžtančių atostogauti, tiek važiuojančių uždarbiauti arba susitikti su šeima. Toks intensyvus susisiekimas suformavo platų pervežimų rinką, tačiau kartu su kiekvienu kilometru kyla ir vienas svarbiausių klausimų: ar ši kelionė yra saugi? Dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje beveik dvidešimt metų, esu matęs viską – nuo idealiai organizuotų reisų iki tokių situacijų, kurios verčia susiraukoti plaukus. Šiame straipsnyje neapsiriboju sausu teisinių nuostatų išvardinimu. Siekiu paaiškinti, kas iš tikrųjų vyksta už vairuotojo kabros ir ką turėtumėte žinoti, kad jūsų kelionė iš Vokietijos į Lietuvą (ir atgal) būtų ne tik patogi, bet ir visiškai saugi.

Saugumas kelyje nėra atsitiktinis dalykas. Tai sudėtingas sistema, susidedanti iš techninės būklės, žmogiškojo faktoriaus, teisinių reikalavimų ir logistinio planavimo sinchronizacijos. Dažnai keleiviai, renkantis transporto priemonę, vadovaujasi tik kaina arba išvykimo laiku, tačiau tai tik ledkalnio viršūnė. Tikrasis saugumas prasideda ten, kur keleivio akys nemato – kuriant maršrutą, planuojant poilsį vairuotojui ir tikrinant kiekvieną variklio detalę prieš įsijungiant variklį. Šiame tekste panagrinėsime pagrindinius aspektus, kurie lemia kokybišką ir saugų keleivių pervežimą, ir atsakysime į dažniausiai kylančius klausimus, kad jūs galėtumėte daryti apgalvotą ir saugų pasirinkimą.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

1. Kokie yra pagrindiniai teisiniai reikalavimai keleivių pervežimų kompanijoms Vokietijoje?

Vokietijoje keleivių pervežimo srityje veikia vieni griežčiausių reikalavimų visoje Europoje, ir tai ne kasdien. Visos įmonės, teikiančios tokias paslaugas, turi turėti specialią licenciją – „Verkehrsunternehmen“ licenciją, kurią išduoda Vokietijos federalinis kelių transporto tarnyba (Kraftfahrt-Bundesamt – KBA). Ši licencija neleidžiama visiems – ji reikalauja, kad įmonėje būtų patikimas vadybininkas atsakingas už transportą (Verkehrsleiter), kuris turi įrodyti savo kompetenciją ir patikimumą. Be to, visi autobusai turi būti užregistruoti Vokietijos transporto priemonių registre. Kas dvejus metus autobusai privalo praeiti griežtą techninę apžiūra (TÜV arba DEKRA), kurios metu tikrinama ne tik techninė būklė, bet ir įrenginių, tokių kaip greičio ribotuvai, veikimas. Jei autobusas neturi galiojančio „TÜV“ ženklo, jis neturi teisės išvažiuoti į maršrutą. Taip pat būtina turėti tinkamą civilinės atsakomybės draudimą, kurio sumos Vokietijoje yra žymiai didesnės nei minimalūs ES reikalavimai, todėl keleiviai yra geriau apsaugoti įvykus nelaimei.

2. Kaip vairuotojų darbo laikas ir poilsis įtakoja kelionės saugumą?

Tai, mano nuomone, yra kritiškai svarbiausia saugumo sritis. Nuovargis – yra pagrindinė avarijų priežastis. Europos Sąjungos reglamentai (EC 561/2006) čia yra griežti ir neduoda jokios vietos interpretacijoms. Vairuotojas gali vairuoti ne ilgiau kaip 4,5 valandas be pertraukos. Po to privalo padaryti bent 45 minučių nepertraukiamą poilsį (arba jį galima padalinti į 15 minučių ir 30 minučių pertraukas). Paros darbo laikas negali viršyti 9 valandų (gali būti pratęstas iki 10 valandų ne daugiau kaip du kartus per savaitę), o per savaitę – 56 valandų. Kasdienybėje tai reiškia, kad jei kelionė iš Miuncheno į Vilnių trunka apie 18–20 valandų, tai neįmanoma atlikti vieno vairuotojo be pažeidimų. Sąžiningos kompanijos tokiu atveju siunčia du vairuotojus, kurie keičiasi vietomis, arba planuoja privalomą nakvynę. Jei matote, kad vairuotojas vairuoja be pertraukos jau 5 valandas arba atrodo visiškai išsekęs – tai didelė raudonoji vėliava. Mūsų kompanijoje mes naudojame skaitmenines tachografo kortas, kurios užfiksuoja kiekvieną vairuotojo judesį, o šie duomenys reguliariai tikrinami inspektorių.

3. Kaip tikrinami autobusai prieš išvykstant į tolimą kelionę?

Profesionaliame pervežime nėra tokio dalyko kaip „užsivedžiau ir važiuoju“. Prieš kiekvieną išvykimą vairuotojas privalo atlikti kasdieninę techninę apžiūrą. Tai nėra tik padangų spaudimas. Vairuotojas tikrina: variklio aliejų lygį, aušinimo skysčio kiekį, stabdžių sistemą (vakuuminę siurblę, vamzdelių sandarumą), visų šviesų (net ir „posūkių strypų“) veikimą, durų atidarymo mechanizmą ir, žinoma, avarinio išėjimo veikimą. Ypatingas dėmesys skiriamas padangoms – jos turi atitikti sezoną (žieminės nuo spalio mėn. iki balandžio mėn. Vokietijoje yra privalomos) ir neturėti gilių plyšių. Be to, kas 6 savaites autobusas privalo būti nusiųstas į servisinę techninę priežiūrą, kurioje mechanikai išsamiai tikrina važiuoklę, pakabą ir visus svarbius mazgus. Jei randama netaisyklė, autobusas neleidžiamas į maršrutą, nepaisant to, kiek brangiai tai kainuotų įmonei. Saugumas viršija pelną.

4. Ką reiškia greičio ribotuvai ir kodėl jie svarbūs?

Daugelis keleivių nemano, kad greitis gali būti saugumo faktorius, jei vairuotojas važiuoja „normaliai“. Tačiau profesionaliuose autobusuose yra įrengti techniniai greičio ribotuvai. Pagal ES direktyvas, visi autobusai, kurių masė viršija 10 tonų, turi būti techniškai apriboti taip, kad negalėtų važiuoti greičiau kaip 100 km/h (Vokietijoje dažnai nustatoma 90 km/h ar net 80 km/h, priklausomai nuo autobuso tipo). Tai ne tik teisinis reikalavimas, bet ir fizikos dėsnis. Sunkus autobusas, važiuojantis dideliu greičiu, reikalauja daug ilgesnio stabdymo atstumo, o staigus manevras gali sukelti „sukimąsi“ (nuošalės praradimą). Be to, Vokietijos autostradose (Autobahn) nėra bendro greičio limito lengviesiems automobiliams, tačiau autobusams jis visada galioja. Mūsų vairuotojai yra mokomi laikytis šių ribų ir pritaikyti greitį pagal kelio sąlygas – lietų, rūką arba staigius posūkius.

5. Kaip pasirinkti saugią pervežimo kompaniją? Ką ieškoti apžvalgose?

Rinktis kompaniją reikia ne pagal pigiausią bilietą, o pagal „ženklus“, kurie rodo profesionalumą. Pirma, patikrinkite, ar įmonė turi tinkamą licenciją (Vokietijoje tai dažnai minimas „Genehmigung“ numeris). Antra, pažiūrėkite į autobusų amžių – naujesni autobusai turi geresnes saugumo sistemas (ESP, ABS, išsilyginimo sistemos, avariniai stabdžiai – BRASS). Trečia, skaitykite apžvalgas, bet ne tas, kurios skundžiasi, kad autobusas atvyko 5 minučiais vėliau. Ieškokite atsiliepimų apie vairuotojo elgesį (ar buvo draugiškas, ar nevažiavo agresyviai), techninę būklę (ar nebuvo peršalo vėdymas, ar veikė WC) ir tai, kaip įmonė elgėsi atvejus, kai atsirado nesklandumų (pvz., lūžo ratas ar užstrigo sienos perėjimo). Patikima įmonė visada turi veikiantį 24/7 pagalbos telefoną ir geba spręsti problemas realiu laiku. Jei svetainėje nėra kontakto telefono arba adreso – vengkite.

6. Kas nutinka, jei kelyje įvykia techninė gedimas ar avarija?

Tai yra scenarijus, su kuriuo mes visada ruošiamės. Nors techninė priežiūra mažina riziką, technika yra technika – gali nulūžti pavarų dalis arba plyšti padanga. Esant techniniam geduliams, veiksmų algoritmas yra griežtai nustatytas. Pirmiausia, vairuotojas privalo užtikrinti keleivių saugumą: sustabdyti autobusą saugioje vietoje, įjungti pavojų šviesas ir uždėti šviesos atšvaitus. Tada jis skambina dispečeriui. Dispečeris turi organizuoti keleivių perkėlimą – arba siunčiant rezervinį autobusą (jei maršrutas leidžia), arba organizuojant taksi transportą artimiausią geležinkelio stotį/ar oro uostą. Svarbiausia – keleiviai neturi likti vieni kelyje be pagalbos. Mūsų įmonė turi sudarytas sutartis su pagalbos tarnybomis visoje Vokietijoje ir Lenkijoje, todėl pagalba atvyksta per 60–90 minučių. Be to, kiekvienas keleivis yra draustas, todėl dėl vėlavimo ar nepatogumų gali būti taikoma kompensacija pagal keleivių teisių reglamentą.

7. Ar keleivių bagažas yra draudžiamas ir kaip jis saugomas?

Saugumas susijęs ne tik su važiavimu, bet ir su jūsų turtu. Keleivių bagažas, kurį įdedame į bagažinę (po dugnu), yra apdraudžtas pagal transporto sutartį. Tačiau yra svarbi sąlyga: keleivis negali vežti draudžiamųjų daiktų (ginklų, sprogmenų, narkotikų) ar vertingių daiktų (pinigų, brangmenų, dokumentų) be deklaravimo. Bagažinės durys užrakinamos, o raktai lieka pas vairuotoją arba dispečerį. Moderniuose autobusuose yra vaizdo kameros, kurios stebi bagažinės erdvę vairuotojo kabroje. Tačiau rekomenduoju nevežti bagažinėje labai trapių daiktų, nes bagažas gali pasislinkti staigaus stabdymo metu, nors mes ir naudojame užtvaras. Jei dingsta arba sugadinamas bagažas dėl pervežėjo kaltės, keleivis turi teisę į atlyginimą iki apribotos sumos (pagal tarptautinius konvencijas, pvz., CMR, taikomus keleiviams), todėl svarbu išlaikyti bagažo žymeklį.

8. Kokios yra specifinio saugumo taisyklės važiuojant per Vokietijos ir Lenkijos sieną?

Nors mes esame Schengeno zonoje ir fizinės sienos patikros nėra, ši vieta visada yra potenciali rizikos zona ne dėl pasų, o dėl „juodosios darbo“ kontrolės. Vokietijos policija ir federalinė policija (Bundespolizei) dažnai atlieka kontrolę netoli sienos, tikrindamos ne tik nelegalius migranus, bet ir ar pervežėjas laikosi darbo laiko taisyklių. Mums tai nėra problema, nes viskas tvarkinga, tačiau tai gali sukelti nedidelius vėlavimus. Svarbiausia keleiviui – turėti patį asmens dokumentą (pasą arba ID kortelę), nors jis ir nebus tikrinamas sienos ženkle. Be to, važiuojant per Lenkiją, kelių kokybė gali staigiai pasikeisti, todėl vairuotojas turi sumažinti greitį, kad išvengtų bagažo pažeidimo ar keleivių sukrėtimo. Mūsų vairuotojai gerai pažįsta šiuos „pavojingus ruožus“ (pvz., aplink Varšuvą arba Lenkijos autostradų statybas) ir juos planuoja iš anksto.

9. Kaip elgtis keleiviui, jei jis jaučiasi, kad vairuotojas važiuoja nepriimtinai?

Tai yra jautri situacija, tačiau keleivio saugumas yra aukščiau už vairuotojo ego. Jei matau, kad vairuotojas važiuoja per greitai, agresyviai manevruoja arba naudoja telefoną (be „hands-free“ sistemos), keleivis turi pilną teisę ir net pareigą tai pastebėti. Pirmiausia, galima ramiai kreiptis į vairuotoją. Tačiau geriausias ir saugesnis būdas – skambinti į kompanijos dispečerinę. Telefono numeris turi būti pateiktas autobuse arba bilieteje. Dispečeris gali susisiekti su vairuotoju per radiją arba tachografo duomenis ir įspėti jį. Jei situacija kritinė ir kyla pavojus gyvybei, reikia skambinti 112 (Vokietijoje) arba 112 (Lietuvoje/Lenkijoje). Niekada nebijokite „užknisioti“ – gyvybės užtikrinimas yra prioritetas. Mūsų kompanijoje mes vertiname tokius pranešimus, nes tai leidžia mums ištaisyti vairuotojo elgesį arba jį pašalinti iš darbo, jei jis nepakankamai atsakingas.

10. Ar COVID-19 ar kitos ligos paveikė keleivių vežimo saugumo standartus?

Pandemijos laikotarpis visiems mums mokėsi higienos standartų, kurie, mano nuomone, turėtų išlikti amžinai. Nors griežtų apribojimų jau nebėra, saugumas dabar apima ir sveikatos apsaugą. Autobusai turi būti reguliariai vėdinami (net jei šalta), o oro filtrai keičiami. Po kiekvieno reiso atliekama paviršių (rankenų, sėdynių) dezinfekcija. Vairuotojai turi turėti galimybę naudoti apsaugos priemones, jei jaučiasi blogai. Be to, jei keleivis suserga kelionės metu (pvz., temperatūra), vairuotojas turi galimybę sustoti ir padėti susisiekti su medicinos pagalba. Tai ne tik apie virusus – tai apie bendrą mikroklimatą autobuse. Neteisingai nustatyta oro kondicionavimo sistema gali sukelti peršalimą visoms keleivių grupei, todėl techninė priežiūra čia taip pat svarbi.

Išvada

Keleivių vežimas iš Vokietijos – tai ne paprastas prekių pervežimas. Čia keliauja žmonės, mūsų tautiečiai, kurie pasitiki mums savo gyvybe, sveikata ir ramybe. Per dvidešimt metų šioje srityje esu įsitikinęs, kad saugumas nėra kažkoks abstraktus marketingo žodis, o kasdienė, kruopšti ir dažnai nematoma darba. Tai yra taisyklių, kurios gali atrodyti pernelyg griežtos, laikymasis, techninės priežiūros nešvaistymas ir žmogiškojo faktoriaus, vairuotojo nuovargio, valdymas.

Renkantis pervežėją, prašau jūsų neatsižvelgti tik į bilieto kainą. Už kiekviena taupa uždirbtą eurą gali būti mokama rizika. Pasirinkite tokią kompaniją, kuri atvirai kalba apie savo licencijas, autobusų amžių ir vairuotojų darbo grafikus. Užtikrintas saugumas suteikia ramybę – galite užmigti autobuse, būti tikri, kad jūsų bagažas vietoje, o prie vairo sėdi atsakingas ir ilsėjęs profesionalas. Kelionė turi prasidėti ne tik tada, kai užsiveda variklis, o tada, kai jūsų širdis ramu.