Keleivių Vežimas Į Vokietiją Su Galimybe Vežtis Gyvūnus: Visas Vadovas

Įvadas

Per pastaruosius dvidešimt metų, dirbdamas tarptautinių keleivių ir krovinių pervežimų srityje, mačiau, kaip pasikeitė žmonių migracijos ir kelionių įprotiai. Vokietija visada buvo ir išliks viena populiariausių kryptims mūsų regiono gyventojams – ten vykstame dirbti, gyventi, lankyti šeimos narius arba tiesiog pažinti naują kultūrą. Tačiau viena svarbiausių pasikeitimų, pastebimų per šį laikotarpį, yra tai, kad keleiviai vis dažniau nesiverčia palikti savo keturkojų draugų namuose.

Gyvūnai nėra daiktai; tai šeimos nariai. Suprantu tai ne tik kaip profesionalas, bet ir kaip žmogus, kuris daugybę kartų matęs, kokios emocijos kyla, kai šuo ar katė sėkmingai pasiekia galutinę kelionės stotelę. Tačiau keleivių vežimas į Vokietiją su galimybe vežti gyvūnus – tai ne paprasta užduotis. Tai reikalauja gero žinojimo, teisinio supratimo ir atsakingo požiūrio. Jei planuojate tokią kelionę, svarbu žinoti ne tik tai, kiek kainos bilietas, bet ir tai, kaip užtikrinti, kad jūsų augintinis nenukentėtų, o kelionė vyktų sklandžiai be nenumatytų nesklandumų pasienio kontrolės punktuose.

Šiame straipsnyje pasidelsiu ties tuo, ką reikia žinoti prieš išvykstant. Kalbėsime apie dokumentus, gyvūnų reikalavimus, patogumo klausimus ir tai, kaip pasirinkti patikimą pervežėją. Tikslas vienas – kad jūsų kelionė į Vokietiją su augintiniu būtų ne tik įmanoma, bet ir ramaus, saugaus bei komfortiška patirties. Nors aš esu ekspertas savo srityje, šiame tekste vengsiu pernelyg sudėtingos terminologijos, kad informacija būtų prieinama ir suprantama kiekvienam, kas planuoja keliauti su mylimu gyvūnu.

Svarbu prisiminti, kad Vokietijos įstatymai dėl gyvūnų importo yra griežti, o jų pažeidimas gali baigtis ne tik smulkiiais nepatogumais, bet ir atsisakymu įleisti šalies teritorijoje bei dideliais baudais. Todėl, ruošdamiesi kelionei, reikia elgtis taip pat atsakingai, kaip ruošiantis verslo susirinkimui ar svarbiems dokumentams. Štai išsamus vadovas, padėsiantis išvengti klaidų.

DUK: Dažniausiai Užduodami Klausimai

Žemiau pateikiu atsakymus į dešimt dažniausiai kylančių klausimų, susijusių su keleivių ir gyvūnų vežimu į Vokietiją. Ši informacija parengta remiantis mano daugiamete praktika ir galiojančiais teisės aktais.

1. Kokius dokumentus reikia turėti, kad galima būtų vežti šunį ar katę į Vokietiją?

Tai, galima sakyti, pagrindinis ir svarbiausias klausimas. Be teisingai parengtų dokumentų, kelionė gali baigtis dar pačiame pasienio punkte. Vokietija, kaip ir visos Schengeno zonos šalys, laikosi griežtų Europos Sąjungos taisyklių.

Pirmiausia, jūsų augintinis turi turėti mikroschemą (čipą). Ji turi būti ISO standarto (skaitoma bet kurioje Europoje), o jei ji neatitinka standarto, privaloma turėti papildomą skaitytuvą. Mikroschema turi būti suimplantuota prieš pateikiant rabies skiepymo pažymėjimą.

Antrasis, ir labai svarbus dokumentas – Europos gyvūnų pasas. Jį išduodaVeterinarijos tarnybos arba licencijuoti veterinarai. Passe turi būti nurodytas augintinio savininko duomenys, mikroschemos numeris ir, kas yra labai kritiška, informacija apie pasišalinimą nuo pasiutligės (rabies). Šis pasas turi būti originalas, kopijos paprastai nepriimamos.

Trečias dalykas, kurį dažnai pamiršta, yra vaksinacija nuo pasiutligės. Skiepas turi būti padarytas ne anksčiau kaip 21 dieną prieš įvežimą (t. y., skiepymo diena laikoma nuline, o 21-ą dieną skiepas jau galioja). Jei skiepas buvo padarytas vėliau negu prieš metus, reikėtų patikrinti, ar nereikalinga revakcinacija, nors dauguma šiuolaikinių preparatų galioja 2–3 metus.

Svarbu paminėti, kad jaunesniems nei 3 mėnesių šuniukams ir kačiukams, kurie dar nėra pasiskiepyti nuo pasiutligės, įvežimas į Vokietiją iš daugelio šalių (įskaitant Lietuvą) yra draudžiamas, išskyrus labai retus išimtinius atvejus.

2. Ar yra kokių nors apribojimų pagal gyvūnų veislę? Kokios veislės laikomos pavojingomis Vokietijoje?

Tai viena sudėtingiausių sričių, nes kiekviena Vokietijos federalinė žemė gali turėti šiek tiek skirtingus įstatymus, tačiau bendrosios gairės egzistuoja. Vokietijoje yra du sąrašai: kovinių šunų sąrašai (Kampfhundeverordnung) ir sąrašai su pavojingomis veislėmis.

Pavojingomis veislėmis dažnai laikomos: Pit Bull Terrieriai, Amerikiečių Buldogai, Bulterjerais, Tosa Inu, ir kai kurios kitos. Taip pat į pavojingųjų sąrašą gali patekti mišrūnai, kuriuose dominuoja šios veislės.

Jūsų augintinį priimant į Vokietiją, gali būti taikomi apribojimai: * Draudimas įvežti: Kai kuriose žemėse tam tikros veislės gali būti visiškai uždraustos įvežti ar laikyti. * Specialūs reikalavimai: Jei veislė leidžiama, gali būti reikalaujama, kad šuo turėtų antsnapį (būgną) ir pavadį viešose vietose. * Saugumo patikrinimas: Pasienio pareigūnai turi teisę įvertinti šuns elgesį. Jei šunas atrodo agresyvus, net jei jo veislė nėra sąrašuose, įvežimas gali būti uždraustas.

Mano patarimas: jei turite šunį, kuriam gali būti priskiriama kovinių ar pavojingų veislių kategorija, prieš kelionę būtina pasikonsultuoti su veterinarijos specialistu ir išsamesnai sužinoti konkretaus federalinės žemės (pvz., Bavarijos, Berlyno ir t.t.), į kurią keliaujate, reikalavimus. Tai užtikrins, kad jums nereikės grįžti atgal iš pasienio.

3. Kaip vyksta užsakymo procesas? Kiek iš anksto reikia pranešti apie gyvūną?

Profesionalioje pervežimų srityje planavimas yra raktas į sėkmę. Negalima tiesiog atvykti į autobusų stotį ir tikėtis, kad vairuotojas sutiks įsodinti didelį šuną be paruošimo.

Įprasta praktika rodo, kad apie gyvūną reikia pranešti dar užsakant bilietą. Dauguma kompanijų turi specialius langelius užsakymo formose, kuriuos reikia pažymėti. Taip pat būtina nurodyti gyvūno svorį ir dydį. Kam reikalingas svoris? Kadangi viename transporte gali būti ribojamas kiekis gyvūnų (pvz., ne daugiau kaip 2 šunys viename reise), o dideli šunims gali reikėti atskiro vietos arba specialių grotų.

Rekomenduoju užsakyti kelionę bent savaitę – dvi iš anksto, jei keliaujate su gyvūnu. Nors jei keliaujate be gyvūno, dažnai įmanoma įsigyti bilietą ir paskutinę minutę, su augintiniu vietos yra ribotos. Vairuotojai turi griežtus grafikus, o netinkamas gyvūno įsodinimas gali užtrukti ir pavėlinti visą maršrutą, todėl kompanijos stengiasi iš anksto suplanuoti gyvūnų vietą.

Taip pat verta paminėti, kad kai kurie pervežėjai gali reikalauti papildomo mokesčio už gyvūno vežimą (dėl papildomo valymo ar vietos). Šis mokestis dažnai mokamas tiesiogiai vairuotojui arba įskaičiuojamas į bilieto kainą iš anksto.

4. Kokios taisyklės taikomos gyvūnų laikymui transporto priemonėje? Ar jiems leidžiama būti salonę?

Tai klausimas, kuris dažniausiai kelia susirūpinimą keleivių patogumui. Vokietijoje vežančios kompanijos dažniausiai naudoja modernius mikroautobusus (pvz., Mercedes-Benz Vito ar Sprinter), kurie yra pritaikyti ilgoms kelionėms.

Pagal taisykles, gyvūnas privalo būti užtikrintai. Tai reiškia: * Šunys: Turi būti ant pavadės ir su antsnapiu (būgnu), nebent jie yra labai maži ir sėdi savininko ant rankų ar specialioje krepšelyje. Dideli šunys turi būti įsodinti atskiroje vietoje, dažnai gale, užtvirtinti prie sėdynės arba laikomi specialioje transportinėje dėžėje (jei tokia yra). * Katinės: Be išimties turi būti transportavimo krepšelyje arba narveliuose. Katinės negali būti laisvos salone, nes staigus stabdymas gali sukelti jiems traumas arba sukelti paniką vairuotojui ir kitiems keleiviams.

Gyvūnai negali užimti sėdynės, skirtos keleiviui, jei nebuvo susitarta dėl papildomo bilieto (didesniems šunams kartais reikia įsigyti antrą bilietą arba mokėti už vietą). Taip pat svarbu, kad gyvūnas nekeltų nepatogumų kitiems keleiviams – jis neturi būti pažeidžiamas, kvapnus arba pernelyg triukšmingas.

5. Ar reikia specialių veterinarinių sertifikatų ar papildomų gydymų prieš išvykstant?

Nors pagrindinis reikalavimas yra pasas ir skiepai, mano patirtis rodo, kad visada verta pasirūpinti papildoma saugumo priemone. Vokietija yra šalis, kurioje labai griežtai stebi gyvūnų sveikatą, siekiant išvengti ligų plitimo.

Vienas dalykų, apie kurį dažnai klausiama, yra kirmėlių (parazitų) gydymas. Nors įprastai įvežant iš Lietuvos (ES šalies) į Vokietiją (ES šalį), nėra reikalavimo daryti kirmėlių gydymo prieš pat išvykstant (kaip tai būtina vykstant į Jungtinę Karalystę, Airiją ar Maltą), visada rekomenduoju pasigydyti nuo vidinių ir išorinių parazitų kelionės išvakarėse. Kodėl? Ilgos kelionės, sustojimai poilsio zonose, kur būna daug kitų gyvūnų, didina parazitų pavojų. Be to, jei jūsų šuns nugaroje bus rasta kirmėlių, tai gali sukelti nepasitikėjimą veterinarinių kontrolės punktuose.

Taip pat verta pasidėti veterinarijos išrašą su augintinio istorija, jei gyvūnas serga lėtinėmis ligomis ir vartoja vaistus. Tai gali prireikti jeigu nukentėsime įvykio kelyje ar reikės skubios veterinarinės pagalbos Vokietijoje, kad vietinis gydytojas žinotų, kokie vaistai yra leidžiami.

6. Kas nutinka, jei kelionės metu gyvūnas susirgs ar patirs stresą?

Stresas – tai natūrali reakcija, ypač katinų. Šunys dažniau prisitaiko, tačiau ir gali jausti nerimą. Mano kaip eksperto užduotis yra užtikrinti, kad transporto priemonėje būtų tinkamos sąlygos: vėsu vasarą, šilta žiemą, gerai vėdinama.

Tačiau jei gyvūnas pradeda vėti stipriai (vėmimas), tuomet vairuotojas turi sustoti sažinoje vietoje, kad galėtų išleisti gyvūną į gryną orą arba išvalyti transportą. Keleiviams būtina pasirūpinti, kad jų augintinis turėtų savo vandens buteliuką (mažą) ir dubenėlį. Ilgos kelionės (6–10 valandų) reikalauja, kad gyvūnas gėrtų vandenį.

Jeigu gyvūno būklė pradeda kelti susirūpinimą (pvz., sunkus kvėpavimas, apsileidimas), vairuotojas turi kontaktus su vietinėmis veterinarinėmis pagalbos tarnybomis Vokietijoje. Visiems mūsų vairuotojams yra įdiegta instrukcija, kaip elgtis avarinėmis situacijomis su gyvūnais. Vis dėlto, savininkas privalo stebėti savo augintinio būklę visą kelionės metu ir nedelsiant pranešti vairuotojui apie bet kokius pasikeitimus.

7. Ar įleidžiami kiti gyvūnai, ne šunys ir katinės? (Pavyzdžiui, triušiai, ferretai ar paukščiai)

Taip, į Vokietiją galima vežti ir kitus naminius gyvūnus, tačiau čia taikomi kiek kitokie, bet ne mažiau griežti reikalavimai. Pavyzdžiui, triušiai, graužikai (žiurkėnai, jūrų kiaulytės) ir ferretai (tai nėra šunys ar katinės, tačiau jie taip pat turi būti pasiskiepyti nuo pasiutligės) turi turėti savo mikroschemą ir pasą.

Labai svarbu pasirūpinti transportavimo dėžute. Tokie gyvūnai negali būti laisvi salone. Jie turi būti tvirtai uždaryti aeruojamose dėžutėse, kurios užtikrina, kad gyvūnas neprasitrins į kitų keleivių daiktus ar patalpą.

Paukščiams (pvz., papūgoms) taip pat reikia specialių narvelių, kurie būtų uždengti šviesai (tai ramina paukštį) ir apsaugoti nuo temperatūros pokyčių. Prieš vežant egzotinius gyvūnus, visada verta pasikonsultuoti, nes jų importas gali būti reguliuojamas CITES konvencija (jei tai rūšys, pažeidžiančios gamtos išteklius), todėl gali reikėti papildomų leidimų. Paprasti naminiai triušiai ar žiurkėnai dažniausiaikeliauja be problemų, jei turi dokumentus.

8. Kiek kainuoja papildomas bilietas ar mokestis už gyvūną?

Kainodara priklauso nuo pervežėjo politikos. Mano patirtis rodo, kad maži gyvūnai (sveriantys iki 5–6 kg), kuriuos galima nešioti ant rankų transportavimo krepšyje, dažnai vežami nemokamai arba už simbolinį mokestį (pvz., 5–10 eurų), siekiant padengti papildomo valymo išlaidas.

Didesniems šunims, kurie užima vietą prie sėdynės arba sėdi grindyse, kaina gali svyruoti nuo 30 iki 50 eurų, o kartais ir atitinkti pilnos kainos bilietą (ypač jei šuns dydis didelis ir jis užima vietą kitiems keleiviams). Kai kurios kompanijos taiko "svorio mokestį" – kuo didesnis šuo, tuo brangiau.

Verta paminėti, kad pigiausias variantas nebūtinai yra geriausias. Užtikrintas komfortas (pvz., galimybė šuniui gulyti grindyse, o ne stovėti visą kelionę) vertas papildomo investicijos, ypač jei kelionė trunka ilgiau nei 8 valandas. Visada klauskite apie galimas nuolaidas, jei keliaujate su dviem mažais gyvūnais vienoje narvelyje.

9. Ar vairuotojai turi patirties su gyvūnais? Kaip užtikrinamas saugumas?

Profesionalumo čia nepakanka vairuoti automobilį. Mūsų komandoje dirbantys vairuotojai yra parenkami ne tik pagal vairavimo įgūdžius, bet ir pagal požiūrį į gyvūnus. Dauguma jų patys turi augintinius, todėl supranta jūsų rūpesčius.

Prieš išvykstant vairuotojas tikrina: * Ar transporto priemonė švari ir paruošta. * Ar yra įrengtos fiksacijos juostos gyvūnų narveliams ar pavadžių fiksavimui. * Ar yra pirminės pagalbos priemonės (tiek žmonėms, tiek gyvūnams).