Keleivių vežimas į Vokietiją: kada geriausia išvykti ir atvykti?

Vokietija jau dešimtmečiais yra viena pagrindiniu kryptų lietuviams, kurie vyksta dirbti, gyventi arba lankyti šeimos narius. Esdamas žmogus, kuris šioje srityje praleido daugiau kaip dvidešimt metų ir mačiau, kaip pasikeitė keliai, pasienio kontrolės bei keleivių įpročiai, galiu pasakyti viena: sėkminga kelionė ne tik priklauso nuo to, koks vairuotojas ar koks autobusas, bet ir nuo to, kada tiksliai nuspręstate keliauti. Laiko pasirinkimas – tai tas nematomas veiksnys, kuris gali padaryti kelionę malonia nuotykiu arba paversti ją išvargtančia niršana.

Kai kalbame apie maršrutą, kuris atskiria Lietuvą nuo Vokietijos, turime omenyje apie 1000–1200 kilometrų, priklausomai nuo tikslo – ar tai Berlynas, Miunchenas, Hamburgas, koks nors mažesčio miestas Vokietijos gilumoje ar netoli sienos, pavyzdžiui, Achenas. Tai nėra trumpas nuotolis. Net ir moderniausiais transporto priemonėmis šiai kelionei reikia nuo 12 iki 16 valandų, o kartais ir ilgiau, jei kelyje užklumpa kliūčių. Per dvidešimt metų praktikos esu pastebėjęs, kad dauguma keleivių, pirmą kartą užsakinėdami pervežimą, dažniausiai klausia kainos, tačiau retai susimąsto apie išvykimo laiką. O būtent tai lemia, kiek laiko praleisite patogiose sėdynėse ir kiek – stovėdami eismo spūstiuose ar laukdami pasienio patikrinimų.

Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi, padėsiantiu suprasti logistikos niuansus. Mes neapsiribosime sausais faktais, bet panagrinėsime realią situaciją kelyje. Išsamesnis supratimas apie tai, kada geriau išvykti ir kada tikėtis atvykimo, leis jums ne tik geriau suplanuoti savo laiką, bet ir išvengti nereikalingo streso. Galiausiai, atvykus į Vokietiją pavargęs ir nusivylęs nėra geriausias pradžios taškas, nors ir būtumėte pasiekę savo tikslą.

DUK

1. Kokiais metais laikais yra sunkiausia vykti į Vokietiją dėl eismo spūsčių?

Per savo ilgą karjerą pastebėjau aiškius eismo intensyvimo bangų periodus. Sunkiausia yra vasaros atostogų sezono pradžia, ypač birželį ir liepą, bei kalendorinių atostogų laikotarpiai. Tuo metu ne tik Lietuvoje, Lenkijoje ir Vokietijoje padidėja keleivių srautai, bet ir didėja krovinių transporto kiekis. Vokietija yra logistikos širdis Europoje, todėl jos automagistralėse (Autobahn) visada juda daug sunkvežimių. Vasarą, kai visi siekia pailsėti, eismo spūstys, ypač aplink didžiuosius miestus (Varšuvą, Poznanę, Berlyną, Niurnbergą), gali prailginti kelionę net 3–5 valandomis. Taip pat reikėtų nepamiršti žiemos sezono – prieš šventes (Kalėdas, Naujuosius metus) taip pat susidaro didžiulės eilės, o be to, galima tikėtis slidžių kelių, kurie privers vairuotojus važiuoti lėčiau saugumo sumetimais.

2. Ar geriau išvykti dieną ar naktį?

Tai vienas dažniausių klausimų, kuriuos girdžiu. Esu pasiryžęs teigti, kad naktinis reisas yra daug efektyvesnis, jei jūsų tikslas – atvykti kuo greičiau ir išlikti labiau ar mažiau gyvas. Kodėl? Visiškai aišku: naktį keliauja mažiau sunkvežimių ir lengvųjų automobilių. Didžioji dalis prekybos centrų ir sandėlių dirba dieną, todėl naktį magistralės išsivaduoja. Be to, vairuotojams naktį lengviau išlaikyti pastovų greitį, nes nebereikia nuolat stabdyti dėl "kibirkščių" – staigių eimo spūsčių, kurios susidaro dieną. Tačiau čia yra ir "pavojų" pusė: jei jums sunku užmigti autobuse ar mikroautobuse, naktinis važiavimas gali jus išvargti labiau nei pats kelionės ilgis. Jei galite pasirinkti, rekomenduočiau išvykti vėlai vakare (apie 20:00–22:00 val.), taip praleisite didžiąją kelionės dalį miegodami ir atvyksite ryte, kai Vokietija jau prabunda.

3. Kaip vairuotojo darbo laikas įtakoja atvykimo laiką?

Dauguma keleivių nemano apie tai, kad mūsų sritį reglamentuoja griežti įstatymai. Vairuotojas negali tiesiog važiuoti 12 valandų be sustojimo. Yra griežtos tachografo taisyklės: po 4,5 valandų vairavimo privaloma 45 minučių pertrauka, o per paros vairuotojas gali dirbti tik apibrėžtą skaičių valandų. Jei mūsų maršrute įvyko techninė problema arba didelė spūstis, ir vairuotojas prarado laiką, jis negali tiesiog "paspirti" pabaigoje, kad atvyktų laiku – jis privalo laikytis poilsio režimo. Kartais tai reiškia, kad reisas gali vėluoti ne dėl eismo, o dėl to, kad vairuotojui teko ilgiau ilsėtis, kad neviršytų leidžiamų valandų. Profesionalios transporto kompanijos visada tai įskaičiuoja į grafiką, tačiau keleiviai turėtų žinoti: mūsų saugumas yra pirmiausia, o greitis – antra.

4. Ar savaitės diena turi įtakos kelionės trukmei?

Absoliučiai taip. Mano patirtis rodo, kad "auksinis standartas" yra išvykti sekmadienio vakare arba pirmadienio naktį. Sekmadienį rytuose kelyje dar nėra tiek daug sunkvežimių, o darbuotojai tik ruošiasi savaitei. Pirmadienis, ypač ryte, gali būti intensyvus, tačiau vis dar geriau nei penktadienis. Penktadienio vakarai ir šeštadieniai yra blogiausias pasirinkimas. Kodėl? Visi, kurie norėjo praleisti savaitgalį kitame mieste ar šalyje, grįžta namo. Lenkijos ir Vokietijos autostradose susidaro didžiulės spūstys, kurios gali prailginti kelionę net kelias valandas. Jei galite pasirinkti, vengkite kelionių šeštadieniais. Ketvirtadienis arba antradienis taip pat yra geros dienos, nes eismo intensyvumas yra stabilesnis ir mažiau "šuoliuoja".

5. Kokios yra pagrindinės spūsčių vietos šiame maršrute?

Nors keliai gerėja, o kai kurios atkarpos tampa automagistralėmis, yra "įprastų" vietų, kuriose visada užstringame. Pirmoji – tai A1 automagistralė Lenkijoje, ypač aplink Lodzę ir Varšuvą. Čia eismas dažnai sustoja net ir be aiškios priežasties. Kita "juodoji dėžė" – tai vėžė aplink Vroclavą (Wrocław) ir toliau link Vokietijos sienos. Atvykus į Vokietiją, situacija gali pagerėti, tačiau aplink Berlyną (Berliner Ring) arba Niurnbergą (Nürnberg) taip pat dažnai susidaro spūstys, ypač remonto darbų metu ("Baustelle"). Vokietijos keliai, nors ir kokybiški, dažnai remontuojami, ir ribojimo juostos (30 km/h ar 60 km/h) sukelia didžiulių greitaeigių automobilių eiles. Esu išmokęs numatyti šias vietas ir visada rekomenduoju keleiviams pasirūpinti vandens ar užkandžiais būtent šiems atkarpoms.

6. Kaip pasienio patikra veikia šiais laikais?

Anksčiau, kai Lietuva ir Lenkija nebuvo Šengeno erdvėje, pasienio kirtimas užtrukdavo valandas. Dabar situacija yra daug geriau, tačiau vis tiek yra niuansų. Nors tarp Lietuvos ir Lenkijos bei tarp Lenkijos ir Vokietijos nėra fizinės kontrolės, kartais gali būti "mobiliųjų" patrulių postai. Juose gali sustabdyti mūsų autobusą ir patikrinti dokumentus. Tai nėra baisu, jei visi keleiviai turi pasus ar tapatybės korteles. Tačiau jei keleivių grupėje yra žmonių, kurie turi trečiosioms šalims priklausančius pasus (pavyzdžiui, ne ES šalių piliečiai), patikra gali užtrukti ilgiau. Mano patarimas: visada turėkite pasus rankose arba lengvai pasiekiamoje vietoje, o ne paslėpti giliame lagamine. Tai greitai pagreitins procesą ir išvengsime nereikalingo įtampos.

7. Kada geriausia atvykti į Vokietiją, kad būtų patogiau susisiekti su paėmimo asmeniu?

Tai labai praktinis klausimas. Jei keliaujate į miestus, turinčius gerą viešojo transporto sistemą (Berlynas, Miunchenas, Hamburgas), atvykti ryte (nuo 6:00 iki 9:00 val.) yra puiku, nes visi metro ir S-Bahn maršrutai jau veikia pilnu režimu. Tačiau jei jūsų tikslas yra mažesnis miestelis arba jūsų laukia artimas žmogus automobiliu, geriau derėtų atvykti šiek tiek vėliau – apie 10:00 ar 11:00 valandą. Kodėl? Rytoje Vokietijoje taip pat būna "rush hour" – darbuotojai skubėja į darbus, mokiniai į mokyklas. Jei jūsų paėmimo asmuo turi skubėti į darbą 8:00 valandą, o mes atvykstame 7:30, tai sukelia stresą abiem pusėms. Vakarinis atvykimas (po 20:00 val.) taip pat gali būti nepatogus dėl viešojo transporto apribojimų naktį, nors didmiesčiuose naktiniai maršrutai vis egzistuoja.

8. Ar orų sąlygos Lietuvoje ar Lenkijoje gali uždelsti atvykimą į Vokietiją?

Žinoma, ir tai yra dažnai nepaisomas faktorius. Žiemos mėnesiais, jei Lietuvoje vyksta sniego audra, mūsų išvykimas gali būti atidėliotas. Net jei Vokietijoje saulėta ir sausa, mes negalime pradėti kelionės be vairuotojo arba neįveikiant pirmųjų šimtų kilometrų. Taip pat rudenį ir pavasarį rūkas yra didelis priešas. Ypač pavojingos yra rūko juostos upių slėniuose Lenkijoje. Tokiomis dienomis greitis gali kristi iki 50 km/h ar mažiau. Reikėtų kantrybės. Profesionalus vairuotojas niekada neskubės rūkyje, nes saugumas yra svarbiau už laiką. Todėl, jei prognozuoja blogą orą, padidinkite savo kelionės trukmės planus 2–3 valandomis.

9. Kaip planuoti pervežimą, jei turičiau lėktuvą iš Vokietijos oro uosto?

Tai yra viena atsakingiausių situacijų. Niekada, niekada neskirkite pervežimo taip, kad atvyktumėte į oro uostą prieš pat skrydį (pavyzdžiui, 1 valandą iki skrydžio). Per mano 20 metų patirtį, mažiausiai kelis kartus įvyko situacijos, kai dėl techninių gedimų ar avarijų kelyje mes vėlavome kelias valandas. Jei turičiau lėktuvą, rekomenduočiau atvykti į miestą, kuriame yra oro uostas, bent prieš 5–6 valandas, o dar geriau – prieš parą. Jei skrydis yra anksti ryte, geriau išvykti diena anksčiau ir praleisti naktį viešbutyje arba pas pažįstamuosiuose. Rizikuoti brangiu bilietu dėl kelių spūsčių nėra verta. Geras pervežėjas visada patars jums rasti saugesnį atvykimo laiką, net jei tai reiškia papildomą išlaidą apsistojimui.

10. Ar verta rinktis pigesnį bilietą su neįprastu išvykimo laiku?

Rinka yra variacija: kaina ir patogumas. Dažnai pasitaiko pigių bilietų pasiūlymų, kai išvykimas yra priešpiet (pvz., 14:00 val.) arba labai anksti ryte. Prieš tai susimąstykite: jei išvykstate 14:00 val., tai reiškia, kad didžiąją kelionės dalį praleisite vakare ir naktį, tačiau atvyksite giliai naktį arba anksti ryte. Jūs prarasite dieną, bet galite sutaupyti. Tačiau jei jums svarbi energija atvykus, brangesnis bilietas su išvykimu vėlai vakare gali būti investicija į jūsų gerovę. Be to, labai neįprasti laikai gali reikšti, kad autobusas nebus pilnas, todėl transporto kompanija gali atšaukti reisą paskutinę minutę, jei nebus pakankamai keleivių. Stabiliausi yra vakariniai (18:00–22:00) ir naktiniai reisai, kuriuos visada užpildo dirbantys žmonės.

Išvada

Apibendrinant, klausimas "kada geriausia išvykti ir atvykti" neturi vieno vienodo atsakymo visiems. Viskas priklauso nuo jūsų prioriteto: ar tai greitis, ar komfortas, ar kaina. Kaip žmogus, kuris pervežė tūkstančius keleivių tarp šalių, galiu teigti, kad geriausias pasirinkimas dažniausiai būna auksinis vidurkis.

Jei norite išvengti didžiausių spūsčių, rinkitės naktinius reisus (išvykimas 20:00–22:00) arba vėlaus vakaro išvykimus sekmadienį arba pirmadienį. Šiuo laiku keliai mažiau apkrauti, o vairuotojai gali vežti stabiliau. Jei jums svarbu atvykti šviežiu, planuokite atvykimą į Vokietiją ryto arba priešpiet valandomis, tačiau atkreipkite dėmesį į tai, kad vietinis susisiekimas gali būti intensyvus.

Nepamirškite, kad kelionė – tai ne tik fizinis nuotolis, bet ir psikologinė pasiruošimas. Planuokite savo laiką su atsarga, pasirūpinkite pasais ir drabužiais, tinkančiais orui. Profesionalus transporto paslaugų teikėjas visada stengsis jums užtikrinti saugią ir greitą kelionę, tačiau keliai yra neprognozuojami. Kantrybė ir geras planavimas – tai jūsų geriausi draugai kelyje į Vokietiją.