Keleivių transportavimas į Vokietiją: atvykimo laikai ir jų priežastys

Vokietija jau daugelį dešimtmečių išlieka viena populiariausių kryptimi lietuvių keleivių. Nesvarbu, ar tai kelionė darbo reikalais, vizitas šeimos nariams, turistinė kelionė ar grįžtamas maršrutas – kiekvienas keleivis nori tiksliai žinoti, kada jis pasieks paskirties vietą. Dirbęs šioje srityje beveik dvidešimt metų, esu girdėjęs tūkstančius klausimų apie tai, kodėl autobusas vėluoja, kodėl kelionė trunka ilgiau nei nurodyta tvarkaraštyje ir kaip iš tikrųjų suskaičiuoti atvykimo laiką.

Šiame straipsnyje nusprendžiau atskleisti visas smulkmenas, susijusias su keleivių pervežimu į Vokietiją. Mes ne tik aptarsime prognozuojamus laikus, bet ir panagrinėsime tas veiksnius, kurie tiesiogiai įtakoja mūsų judėjimo greitį. Supratus šiuos mechanizmus, Jūsų kelionė taps ne tik patogesnė, bet ir mažiau stresinga, nes žinosite, kas vyksta „už scenos“.

Įvadas

Tarptautiniai keleivių pervežimai yra sudėtingas logistinis mechanizmas, kurio pagrindas ne tik greitis, bet ir saugumas. Dažnai keleiviai, žiūrėdami į bilietą, mato tik „išvykimo“ ir „atvykimo“ laikus bei manoma, kad tarp šių dviejų taškų yra tiesioginis ir pastovus greitis. Tačiau realybėje yra visai kita. Kelionė iš Lietuvos į Vokietiją (pavyzdžiui, į Berlyną, Miuncheną, Hamburgą ar Diuseldorfą) yra ilgas maršrutas, kuris kerta kelias valstybes, skirtingus kelių dangas, oro sąlygas ir, svarbiausia, skirtingus eismo intensyvumo taškus.

Per savo ilgametę patirtį esu pastebėjęs, kad viena dažniausių priežasčių, dėl kurių keleiviai jauna nervingai, yra netikslaus laiko planavimas. Žmonės dažnai planuoja susitikimus ar persėdimus vos po valandos po „numatyto“ atvykimo laiko. Tokia strategija yra labai rizikinga. Atvykimo laikas į Vokietiją nėra fiksuotas matematinis dydis, o dinaminė vertė, priklausanti nuo daugelio kintamųjų.

Šiame straipsnyje mes sužinosime, kiek laiko vidutiniškai trunka kelionė į pagrindinius Vokietijos miestus, kodėl reikia laikytis vairuotojo poilsio režimo, kaip oras ir eismo įvykiai veikia mūsų grafiką ir kaip tinkamai pasiruošti kelionei, kad ji būtų kuo sklandesnė. Siekiu, kad po šio teksto skaitymo Jums taptų aišku, kas lemia Jūsų atvykimo laiką ir kodėl kartais reikia kantrybės.

DUK (Dažnai užduodami klausimai)

1. Kiek vidutiniškai trunka kelionė autobusu iš Vilniaus į Berlyną?

Vidutinis važiavimo laikas tarp Vilniaus ir Berlyno svyruoja nuo 14 iki 16 valandų. Tai yra standartinis orientyras, kurį naudojame planuodami maršrutus. Tačiau labai svarbu suprasti, kad „vidutinis“ laikas nėra garantuotas kiekvienai konkrečiai kelionei. Jei maršrutas eina per Lenkiją (kas yra dažniausias atvejis), kelių kokybė ir eimo intensyvumas Varšuvoje ar Poznanėje gali prailginti kelionę net kelias valandas. Be to, prie šio laiko skaičiavimo pridedamos ir privalomos vairuotojų poilsio pertraukos. Tad, jei Jūsų biliete nurodyta, kad autobusas atvyksta į Berlyną po 14 valandų, vertėtų planuoti savo veiksmus bent su valanda ar dviem atsarga, ypač jei turite toliau kelionę ar svarbų susitikimą.

2. Kodėl autobusai dažnai vėluoja net ir tada, orai yra geras?

Net idealiais orais sąlygos kelyje gali pasikeisti staiga. Esu matęs tūkstančius tokių situacijų. Viena dažniausių priežasčių – eismo įvykiai (avarijos), įvykę net ne su mūsų autobusu, bet su kitais transporto priemonėms. Vokietijoje ir Lenkijoje automagistralių ruožai yra labai apkrauti, ir net nedidelės „kaušelės“ gali sukelti didžiulių spūsčių kilimą, kurios priverčia stovėti valandas. Taip pat įtakos turi techniniai automagistralių darbai – Vokietijoje („Baustellen“) kasmet atnaujinami kelių ruožai, todėl dažnai tenka važiuoti viena eismo juosta, kas drastiškai sulėtina greitį. Nepamirškime ir to, kad mes transportuojame keleivius – kiekvienas sustojimas pasiimti ar išleisti žmogų trunka tam tikrą laiką, o jei keleivis vėluoja į sustojimo vietą, tai nulemia visą tolesnį grafiką.

3. Kaip vairuotojo darbo ir poilsio režimai įtakoja atvykimo laiką?

Tai yra vienas svarbiausių dalykų, kurį keleiviai dažnai pamiršta. Mūsų srityje galioja griežti Europos Sąjungos reglamentai (EO-561/2006), kurie riboja vairuotojo vairavimo laiką. Vairuotojas gali vairuoti ne ilgiau kaip 4,5 valandas iš eilės, po ko privalo atlikti bent 45 minučių pertrauką. Taip pat per paros turi būti atliekamos 11 valandų nepertraukiamo poilsio. Šios taisyklės yra nešiek tiek – jos yra privalomos ir skirtos užtikrinti visų dalyvių saugumą. Net jei autobusas vėluoja, vairuotojas negali tiesiog „nuspausti dugno“ ir važiuoti be stabdymų. Jei atvykame į poilsio vietą ir vairuotojui reikia ilsėtis, mes privalome tai padaryti, net jei tai reiškia, kad atvyksime vėliau. Tai nėra mūsų noras, o tiesioginis įstatymo reikalavimas, kurio niekas negali pažeisti.

4. Ar atvykimo laikas priklauso nuo to, į kurį konkretų Vokietijos miestą vykstate?

Absoliučiai taip. Vokietija yra didelė šalis, ir atstumai skiriasi drastiškai. Kelionė į vakarinę pakrantę (pavyzdžiui, į Diuseldorfą, Brėmeną ar Hamburgą) trunka ilgiau nei į rytinius miestus (Berlynas, Leipcigas). Pavyzdžiui, kelionė į Miuncheną (pietūs) gali trukti iki 18-20 valandų dėl to, kad reikia apvažiuoti arba peržengti daugiau vidurio bei pietinių Vokietijos ruožų, kur taip pat intensyvus eismas. Be to, didmiesčiuose (prieš patį atvykimą) susidaro „miesto spūstys“, kurių neįmanoma išvengti. Įvažiavimas į Hamburgą ar Frankurtą aukščiausiojo eismo intensyvumo valandomis gali prailginti kelionę dar valanda ar dvi. Todėl, klausdami apie atvykimo laiką, visada nurodykite tikslų miestą.

5. Kaip žiemos sezonas (sniegas, slidumas) veikia transportavimą į Vokietiją?

Žiema yra išbandymas ne tik mums, bet ir visiems kelių naudotojams. Nors Vokietijoje ir Lenkijoje keliai tvarkomi geriau nei Lietuvoje, didelių kritulių metu (pvz., stiprus sniegas) greitis vis tiek mažinamas iki 60 km/h ar mažiau. Tokiomis sąlygomis vairuotojas turi būti ypatingas atsargus. Jei kelyje įvyksta avarija dėl slidumo, tai sukelia milžiniškas spūstis, kurios gali užtrukti valandomis. Esu patyręs situacijų, kai dėl vienos didelės sniego audros maršruto trukmė išsiplėtė net 8-10 valandų. Mes visada stengiamės informuoti keleivius apie tokias situacijas, tačiau orų prognozės gali būti netikslios, o kelių situacija keičiasi kas minutę. Žiemos metu visuomet reikia planuoti kelionę su didesne atsarga.

6. Kuo skiriasi autobuso (maršrutinio) atvykimo laikas nuo individualaus transfero?

Tai esminis skirtumas. Maršrutinis autobusas turi fiksuotas sustojimo vietas – jis turi sustoti Kaune, Panevėžyje, Šiauliuose, o tada dar keliose Lenkijos miestuose, paimti keleivių. Kiekvienas sustojimas, kiekvienas keleivio bilieto patikrinimas ir bagažo pakrovimas užtrunka mažiausiai 5-10 minučių. Jei yra 10 sustojimų, tai jau susideda į valandą ar dvi prarasto laiko. Individualus transferas (kai užsakote automobilį sau ar grupei) yra daug greitesnis. Jis važiuoja tiesiai iš taško A į tašką B be nereikalingų sustojimų (išskyrus degalines ir vairuotojo poilsį). Todėl individualaus transfero atvykimo laikas gali būti trumpesnis net 3-4 valandomis palyginti su maršrutiniu autobusu.

7. Ar keleiviams yra pranešama apie vėlavimus, ir kaip tai vyksta?

Šiuolaikinėje transporto srityje komunikacija yra raktas. Didžioji dalis transporto kompanijų turi sistemas, kurios automatiškai siunčia pranešimus (SMS ar el. paštu) keleiviams, jei autobusas vėluoja daugiau nei 30-60 minučių. Tačiau reikia prisiminti, kad šios sistemos ne visada veikia akimirksniu, ypač kai vairuotojas yra užsienio šalyje ir gali turėti ryšio problemų. Mano patirtis rodo, kad geriausias būdas sekti situaciją – stebėti autobuso vietą realiu laiku, jei tokia funkcija suteikiama pervežėjo svetainėje ar programėlę. Taip pat, jei matote, kad autobusas stipriai vėluoja, visada galite paskambinti dispečeriui, tačiau reikia suprasti, kad dispečeriai gali būti perkrauti avarinių situacijų metu.

8. Kokia yra tikimybė, kad autobusas atvyks anksčiau nei nurodyta?

Tai retas, bet įmanomas atvejis. Anksčiau atvykti galima tik tada, jei eismas kelyje yra ypatingai lengvas (pvz., naktį, šventėmis) ir nėra jokių techninių kliūčių. Tačiau čia yra vienas subtampumas: dauguma pervežėjų nesiima atsakomybės išleisti keleivius anksčiau, nes jie nebegali susisiekti su keleiviais, kurie gali atvykti į stotį pagal „vėluojantį“ grafiką. Jei autobusas atvyktų pusvalandžiu anksčiau, o keleivis atvyktų laiku, jis praleistų autobusą. Todėl dažnai vairuotojai, net jei ir atvažiuoja anksčiau, laukia numatyto laiko, kad neprarastų keleivių. Taigi, tikėtis ankstesnio atvykimo nereikėtų – geriau laikykitės nurodyto laiko.

9. Kaip tinkamai planuoti persėdimus (pavyzdžiui, iš autobuso į traukinį ar lėktuvą)?

Tai yra kritiškai svarbus klausimas. Niekada nesu rekomendavęs planuoti persėdimų „pėsčiomis“. Jei Jūsų autobusas turi atvykti į Berlyno autobusų stotį 10:00 val., o Jūsų traukinys į kitą miestą išvyksta 10:30, tai yra receptas katastrofai. Transporto srityje mes visada kalbame apie „saugos laiko tarpą“. Rekomenduojama skirti mažiausiai 2-3 valandas tarp planuojamo autobuso atvykimo ir tolimesnės kelionės pradžios. Tai leis Jums susitvarkyti su bagažu, pailsėti po ilgos kelionės ir, svarbiausia, turėti rezervą tuo atveju, jei autobusas vėluotų dėl eismo įvykio. 30 minučių atsarga yra per mažai.

10. Ar keleiviui priklauso kompensacija, jei autobusas stipriai vėluoja?

Europos Sąjungos reglamentai (pvz., 181/2011) nustato keleivių teises, kai vyksta reguliarios maršrutinio transporto kelionės. Jei autobusas vėluoja daugiau kaip 2 valandas atvykimo į paskirties vietą taške, keleivis gali turėti teisę į kompensaciją (paprastai tai procentinė dalis nuo bilieto kainos) arba maisto/gėrimo kompensaciją, jei vėlavimas trunka ilgiau. Tačiau čia yra svarbi sąlyga – vėlavimas turi būti pervežėjo kaltė. Jei vėlavimas įvyko dėl „jėgos nenumaldomų aplinkybių“ (pavyzdžiui, neprognozuojamos orų katastrofos, didelės eismo avarijos, uždaromos sienos), kompensacija gali būti nemokama. Visada verta išsaugoti bilietą ir susisiekti su pervežėju dėl pretenzijų pateikimo, tačiau reikia kantrybės, nes šie procesai gali trukti.

Išvada

Keleivių transportavimas į Vokietiją nėra paprastas judėjimas iš taško A į tašką B. Tai sudėtingas procesas, reikalaujantis ne tik vairuotojo įgūdžių, bet ir gero planavimo, techninės būklės priežiūros ir, svarbiausia, supratimo, kad kelyje vyksta daug procesų, kurių mes negalime visiškai kontroliuoti. Atvykimo laikas yra dinamiškas ir priklauso nuo begalės veiksnių – nuo vairuotojo poilsio režimų iki sniego audros Lenkijoje ar avarijos Vokietijos automagistralėje.

Kaip ekspertas šioje srityje, visada patariu savo klientams: planuokite savo kelionę su atsarga. Nereikėtų tikėtis, kad viskas vyks pagal sekundę, kai kalbame apie 1000 ir daugiau kilometrų atstumą. Saugumas visada yra pirmiau už greitį. Mūsų tikslas – pristatyti Jus į paskirties vietą sveikus ir nedžeidžiant, net jei tai reiškia šiek tiek ilgesnę kelionę.

Tikiuosi, kad šis straipsnis padėjo Jums suprasti, kas formuoja Jūsų atvykimo laiką, ir kitą kartą, kai žiūrėsite į savo bilietą, žinosite, kad už to laiko stovi ne tik ratai ir kuras, bet ir atsakomybė, saugumas bei logistika.