Keleivių transportas iš Vokietijos: saugumas – ne pasirinkimas, o privalomas standartas

Įvadas

Vokietija lietuviams visada buvo ir išliks viena pagrindinių krypčių – tiek darbo, tiek studijų, tiek turizmo tikslais. Kasdien tarp šalių vyksta tūkstančiai kelionių, o susisiekimo pasiūla rinkoje yra itin plati. Tačiau, kai kalbame apie kelią, ypač tokiame atstume kaip tarp Lietuvos ir Vokietijos, vienas kriterijus visada turi būti viršuje – tai keleivių saugumas. Per daugiau kaip dvidešimt metų, praleistų tarptautinių pervežimų srityje, mačiau, kaip pasikeitė rinka, techninės galimybės ir standartai, tačiau vienas dalykas išlieka nepakitęs: klientas turi atvykti į paskirties vietą sveikas ir saugus.

Saugumas šioje srityje nėra tik gražiai skambantis žodis marketingo brošiūrose. Tai kompleksinė sistema, prasidedanti nuo transporto priemonės įsigijimo ir baigianti smulkiausiais vairuotojo darbo režimo niuansais. Dažnai keleiviai, renkantis pervežėją, vadovaujasi tik kaina ar išvykimo laiku, tačiau tai yra tik ledkalnio viršūnė. Žemiau esantis pagrindas – tai licencijos, draudimai, techninė būklė ir žmogiškasis faktorius. Šiame straipsnyje noriu atskleisti, kas iš tikrųjų slepiasi už uždarų durų, ir padėti jums suprasti, kaip atpažinti patikimą partnerį, kuriam saugumas yra prioritetas, o ne būtina pikta.

Šiandieninė rinka yra griežtai reguliuojama tiek Europos Sąjungos, tiek nacionalinės įstatymų. Vokietija, kaip šalis, garsinti savo disciplinuotumu ir griežtais reikalavimais, nustato aukštus standartus visiems keliuose esantiems dalyviams. Tačiau ne visi pervežėjai laikosi tų pačių standartų. Neteisėta veikla, techninių priemonių prižiūrėjimo taupymas ar vairuotojų pervargimas vis dar egzistuoja problemos. Todėl būtina būti informuotam. Štai jums išsamus vadovas, padėsiantis suprasti, kaip užtikrinamas saugumas ir ką turėtumėte žinoti prieš įsėdant į autobusą ar lengvąjį automobilį.

DUK

1. Kaip galiu patikrinti, ar keleivių pervežėjas veikia legaliai ir turi reikiamas licencijas?

Legalumas yra pirmasis ir pagrindinis saugumo filtrą. Lietuvoje ir Vokietijoje keleivių pervežimų veikla griežtai reglamentuojama. Patikimas pervežėjas turi turėti išduotą keleivių vežimo licenciją. Lietuvoje ją išduoda Komunikacijos reguliavimo tarnyba (KRT), o Vokietijoje – atitinkami transporto skyriai (pvz., Kraftfahrt-Bundesamt). Prieš perkant bilietą, visada verta užsukti į pervežėjo oficialią svetainę ir paieškoti skyriaus „Apie mus“ ar „Dokumentai“. Ten turėtų būti pateikti licencijos numeriai. Be to, tarptautiniams pervežimams būtina turėti taip vadinamą „Bendruomenės licenciją“ – tai leidimas vykdyti tarptautinius reisus visoje Europos Sąjungos teritorijoje. Jei pervežėjas negali arba nenori pateikti šios informacijos, tai yra raudonas vėliavėlė. Neteisėti pervežėjai netiria draudimo, jų vairuotojai gali neturėti reikiamų kvalifikacijų, o techninė būklė dažnai būna apleista. Viskas prasideda nuo dokumentų – jei jų nėra, nėra ir saugumo.

2. Kokius techninius reikalavimus turi tenkinti transporto priemonės, vykdančios reisus į Vokietiją?

Techninė transporto priemonės būklė yra absoliutus prioritetas. Autobusai ar automobiliai, reguliariai vykstantys į Vokietiją, privalo atlaikyti didelius nuovargius: greitokius autostradų ruožus, ilgas keliones ir skirtingas oro sąlygas. Pagal ES direktyvas, visos komercinės transporto priemonės privalo praeiti griežtą techninę apžiūrą (periodinę techninę apžiūrą – PTA), kuri dažniau ir detaliau atliekama nei įprastam asmeniniam automobiliui. Be to, kiekvieną dieną prieš išvykstant vairuotojas privalo atlikti kasdienę techninę apžiūrą: patikrinti stabdžius, padangas, šviesas, vairavimo mechanizmą ir dujų (arba degalų) nuotėkį. Ypatingas dėmesys skiriamas padangoms – jos turi atitikti sezonui (žieminės vasarą neleidžiamos), o protektoriao gylis turi būti ne mažesnis kaip nustatyta standartuose (paprastai ne mažiau 4 mm sunkvežimiams ir autobusams). Patikimi pervežėjai savo parką atnaujina reguliariai, investuoja į naujus arba šiuolaikiškus naudotus automobilius, kurie turi modernias saugumo sistemas: ABS, ESP, kontrolinių sistemų stabilumo kontrolę ir „tirdi“ (tiredness detection) sistemas, kurios įspėja vairuotoją apie pavojų užmigti.

3. Kokias kvalifikacijas ir patirtį turi turėti vairuotojas?

Vairuotojas – tai svarbiausias saugumo elementas. Technika gali būti nauja, tačiau be kvalifikuoto vairuotojo ji nėra verta nieko. Tarptautinių reisų vairuotojas turi turėti ne tik paprastą vairuotojo pažymėjimą, bet ir profesionalų vairuotojo kvalifikacijos pažymėjimą (angliškai – CPC, Certificate of Professional Competence). Tai reiškia, kad jis ne tik išlaikė vairavimo egzaminą, bet ir baigė specialius kursus apie krovinių bei keleivių pervežimo niuansus, darbo laiko apskaitą, ergonomiką ir pirmąją pagalbą. Be to, vairuotojai privalo reguliariai (kas 5 metai) kelti savo kvalifikaciją lankydamami mokymus. Patirtis taip pat neįkainojama. Profesionalai, dirbantys šioje srityje daugiau kaip 10-15 metų, moka įvertinti kelių situaciją, numatyti kitų vairuotojų veiksmus ir ramiai reaguoti į stresines situacijas. Geri pervežėjai investuoja į savo vairuotojus, mokėdami juos ir motyvuodami dirbti ilgametį, o ne ieškodami pigios darbo jėgos, kuri neturi patirties ilguose maršrutuose.

4. Kaip užtikrinamas, kad vairuotojas neperdirba ir nuskursta?

Vairuotojo nuovargis yra viena pavojingiausių situacijų kelyje. Siekiant išvengti avarijų dėl užmigimo, Europos Sąjunga nustatė griežtas darbo ir poilsio laiko taisykles. Jos reglamentuoja, kiek valandų vairuotojas gali būti vairu, kiek turi ilsėtis. Ši informacija fiksuojana specialiu prietaisu – tachografu. Jis užfiksuoja kiekvieną vairuotojo judesį. Pagal taisykles, po 4,5 valandų vairavimo privalomas 45 minučių pertraukimas (kurią galima suskirstyti į dvi dalis, 15 min. ir 30 min.), o per paros vairuotojas negali vairuoti daugiau kaip 9 valandas (išskirtiniais atvejais – 10 valandų). Be to, kas 24 valandos (kaitos) turi būti bent 11 valandų nepertraukiamo poilsio. Patikimi pervežėjai turi specialius dispicerius, kurie stebi šiuos duomenis realiu laiku. Jei tachografo duomenys rodo pažeidimus, vairuotojas nušalinamas nuo darbo, o įmonė gali gauti didelias baudas. Renkantis pervežėją, verta pasidomėti, ar jis naudoja šiuolaikinius skaitmeninius tachografus ir ar kontroliuoja savo vairuotojų režimą.

5. Kokius draudimus turi turėti transporto priemonė ir įmonė?

Draudimas yra apsauginis tinklas tiek keleiviui, tiek pervežėjui. Pagal ES įstatymus, kiekviena transporto priemonė, vykdanti keleivių pervežimus, turi turėti privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą (KET draudimas). Tačiau tarptautiniuose pervežimuose to nepakanka. Įmonė privalo turėti papildomą draudimą, dažnai vadinamą „keleivių draudimu“ arba draudimu „nuo atsakomybės už žalą“, kuris padengia žalą, patirtą keleiviui nelaimingo atsitikimo metu (pvz., sužeidimai ar net mirtis). Šis draudimas turi būti didelio limito – paprastai šie limitai svyruoja nuo kelių šimtų tūkstančių iki kelių milijonų eurų vienam įvykiui. Prieš įsėdant į transportą, galite paprašyti parodyti draudimo polisą arba jo kopiją. Jei įmonė vengia tai padaryti, gali būti, kad ji neturi galiojančio draudimo. Tokiu atveju, įvykus nelaimingam atsitikimui, gauti kompensaciją bus be galo sunku ir sudėtinga teisiškai.

6. Kas nutinka, jei kelionės metu sugenda transporto priemonė?

Nors techninė priežiūra minimizina rizikas, technikos gedimai vis tiek gali įvykti. Skirtumas tarp profesionalios įmonės ir mėgėjiško požiūrio yra tai, kaip ši situacija sprendžiama. Profesionalus pervežėjas turi išvystytą gedimų valdymo planą. Pirmiausia, vairuotojas turi užtikrinti keleivių saugumą: sustoti sažinoje vietoje, įjungti pavojų šviesas, uždėti liemenes. Tada susisiekiama su dispčeriu. Patikima įmonė turi sudarytas sutartis su technine pagalba ne tik Lietuvoje, bet ir Vokietijoje (pvz., su „ADAC“ ar kitomis pagalbos tarnybomis). Jei gedimas nėra galimas išspręsti vietoje per trumpą laiką (1-2 valandos), įmonė privalo organizuoti keleivių pervežimą į paskirties vietą kita transporto priemone – rezerviniu autobusu arba, jei reikia, mokamu taksi. Keleiviai neturėtų likti pašalpėlje kelyje be informacijos. Standartas yra toks: jei kelionė vėluoja daugiau kaip valandą dėl techninio gedimo, keleiviai turi būti informuoti ir, jei įmanoma, pasiūlyti atsipirkinimą (pvz., vanduo, maistas ilgesnėms laukimams).

7. Ar vaikų vežimas turi ypatingų saugumo reikalavimų?

Taip, vaikų saugumas kelyje yra ypatingai svarbus ir griežtai reglamentuojamas. Taisyklės skiriasi priklausomai nuo vaiko ūgio ir svorio. Pagrindinė taisyklė: vaikai, kurie yra žemesni nei 150 cm, negali būti vežami sėdintys įprastose sėdynėse su įprastais saugos diržais. Jie privalo būti vežami specialiose vaikiškose kėdutėse arba naudojant pakėlimus (boosterius), kad saugos diržas eitų per tinkamą vietą (ne per kaklą, o per pečius). Taisyklės taikomos ir autobusuose, ir lengvuosiuose automobiliuose. Nors kai kurie autobusai turi integruotas vaikiškas sėdynes, dažniausiai tėvai privalo pasirūpinti kėdutėmis patys (ypač jei vaikelis mažas). Gerbiantis savo klientą pervežėjas visada iš anksto informuos apie šiuos reikalavimus ir leis užregistruoti kėdutę, kad būtų užtikrinta vieta. Ignoruoti šių taisyklių gali ne tik baigtis baudomai Vokietijos policijai sustabdžius autobusą, bet ir, kas svarbiau, kelti didžiulę grėsmę vaiko gyvybei staigiai stabdant ar avarijos metu.

8. Kodėl kaina negali būti vienintelis kriterijus renkantis pervežėją?

Rinka yra konkurencinga, ir visi norime sutaupyti. Tačiau transporto srityje yra tokia taisyklė: „jei atrodo per daug pigu, yra kažkas negerai“. Transporto priemonės priežiūra, kuras, draudimas, kvalifikuoti vairuotojai, mokesčiai už kelių naudojimą (ypač Vokietijoje brangios mokesčio už kelius vinjetės) – visi šie dalykai kainuoja. Jei pervežėjas siūlo kainą, kuri žymiai žemesnė nei rinkos vidurkis, tai dažniausiai reiškia, kad jis kažkur sutaupo. Dažniausiai tai sutaupoma ant vairuotojo atlyginimo (todėl jie dirba pervargę), ant techninės priežiūros (važinėjama senomis, nebeapdraustomis mašinomis) arba ant draudimo. Pasirinkęs pigiausią variantą, keleivis rizikuoja savo saugumu. Gera naujiena ta, kad kainos ir kokybės santykis šiuo metu Lietuvoje yra gana darnus – vidutiniškai kainuojantis bilietas dažnai užtikrina aukštą saugumo lygį. Taigi, verta atsižvelgti ne tik į skaičius biliete, bet ir į įmonės reputaciją.

9. Kaip vežėjai užtikrina keleivių bagažo saugumą?

Bagažo saugumas yra ne vien dėl to, kad nepasimestų lagaminai, bet ir dėl keleivių saugumo autobuse ar automobilyje. Blogai užfiksuotas bagažas gali judėti staigaus stabdimo metu ir sužaloti žmones. Profesionalūs autobusai turi specialius, uždarus bagažo skyrius (po keleivių salone), kuriuos vairuotojas užrakiną. Dideli lagaminai turi būti padėti į šį skyrių. Keleiviai gali turėti sau mažą rankinį bagažą, kurį padeda virš galvos arba po sėdyme, tačiau jis neturi trukdyti išvykti ar blokuoti išėjimo kelių. Neteisėti pervežėjai kartais veža bagažą keleivių salone, įrengdami papildomas sėdynes ar tiesiog kraudami jį praėjimuose – tai yra griežtai draudžiama ir griežtai baudžiama bei pavojinga gaisrinės saugumo atžvilgiu. Be to, svarbu pasirūpinti asmeniniais daiktais: brangius dalykus (pinigai, dokumentai, elektronika) visada reikia nešti su savimi rankiniame bagaže, nes pervežėjas neatsako už vertybių dingimą iš užrakinto bagažinės skyriaus (išskyrus atvejus, kai įrodyta įmonės kaltė).

**10.