Keleivių transportas į Vokietiją: geriausias pasirinkimas šeimai

Vokietija jau dešimtmečiais išlieka viena populiariausių kryptimi tiek darbo, tiek turizmo atžvilgiu. Kasmet tūkstančiai lietuvių šeimų planuoja keliones į šią šalį – vieni vyksta aplankyti giminaičių, kiti leisti atostogas, o dar kiti – kartu su vaiku studijuoti arba gyventi ilgesnį laiką. Susidūrus su klausimu, kaip geriausiai ir ekonomiškiausia nuvykti, dažnai kilnojamos abejonės: ar rinktis lėktuvą, ar nuvažiuoti savo automobiliu, o gal visgi pasikliauti patikimu autobusu? Dirbęs šioje srityje daugiau nei dvi dešimtis metų, galiu drąsiai teigti: keleivių transportas į Vokietiją yra ne tik pigiausias, bet ir, dažniausiai, labiausiai šeimai pritaikytas pasirinkimas.

Šiame straipsnyje mes ne tik išnagrinėsime, kodėl autobusas laimi konkurenciją su kitomis transporto rūšimis, bet ir atsakysime į svarbiausius klausimus, susijusius su kelione su vaikais, bagažu bei komfortu. Suprasdami, kaip veikia ši pramonė iš vidaus, galėsite lengviau planuoti savo kelionę ir išvengti nereikalingo streso.

Kelionė su šeima nėra tiesiog judėjimas iš taško A į tašką B. Tai sudėtingas logistinis procesas, reikalaujantis atsižvelgti į mažųjų keleivių poreikius, poilsio pertraukas, saugumą ir, žinoma, biudžetą. Nors lėktuvas atrodo greičiausias, o savo automobilis – laisviausias, autobuso transportas siūlo unikalią balansą tarp kainos, patogumo ir patikimumo, kurio sunku rasti kitur. Šiuo metu modernūs autobusai, vykstantys į Vokietiją (Berlyną, Hamburgą, Miuncheną, Diuseldorfą ir kitus miestus), yra prilyginami traukinių standartams, o kai kuriais atžvilgiais net juos lenkia.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skyriuje suformulavau 10 klausimų, kuriais dažniausiai domisi klientai planuodami kelionę, ir pateikiau išsamius, profesionalius atsakymus, padėsiančius jums priimti teisingą sprendimą.

1. Kodėl autobusas yra geresnis pasirinkimas šeimai nei lėktuvas?

Dažnai klientai sako: „Bet lėktuvas skrenda tik valandą ir puse“. Taip, taip yra, tačiau tai tik skrydžio trukmė. Jei skaičiuojame pilną laiką nuo namų durų iki galutinio tikslo Vokietijoje, situacija keičiama. Lėktuvui reikia atvykti į oro uostą mažiausiai 2 valandoms anksčiau, praeiti ilgas registracijos ir saugumo kontrolės eiles, kas su vaikais gali tapti tikra naktmare. Po atvykimo reikia laukti bagažo, o tada dar nuvykti iš oro uosto (kuris dažnai būna už miesto) į centrą arba kaimą.

Autobuso atveju viskas vyksta paprasčiau. Dauguma maršrutų prasideda iš patogiai pasiekiamų vietų miesto centre arba netoli jų. Nereikia stovėti ilgose eilėse su vaikais ant rankų. Važiuodami autobusu jūs pradedate ilsėtis nuo pat pirmosios minutės. Be to, Vokietijoje autobusai dažnai atvyksta tiesiai į miestų centrus (pvz., ZOB Berlin arba prie pagrindinių stočių), iš kur lengva pasiekti viešuoju transportu arba pasiemti taksi. Taip pat, žiūrint į finansinę pusę, kai keliauja šeima (2 suaugusieji + 1-2 vaikai), bilietų kainos autobusu yra kelis kartus mažesnės nei pigiųjų aviakompanijų, atsižvelgiant į bagažo mokesčius, kuriuos „lo-cost“ avialinijos dažnai taiko.

2. Kiek bagažo galiu pasiimti sau ir vaikui? Ar mokėti už vaikišką vežimėlį?

Tai vienas svarbiausių klausimų šeimoms. Standartinė praktika tarptautiniuose maršrutuose yra tokia: kiekvienas keleivis (nepaisant amžiaus, nors kai kurios kompanijos turi nuolaidas vaikams) turi teisę nemokamai vežti vieną didelį bagažą (svoris paprastai iki 20–30 kg) ir vieną rankinį bagažą, kuris telpa po sėdynės arba ant viršaus lentynos. Tai reiškia, kad šeimai nereikia papildomai mokėti už kelis kelnius, žaislus ar maistą, kurį norite pasiimti.

Dėl vaikiškų vežimėlių – gerios žinios. Dauguma transporto kompanijų leidžia nemokamai vežti vieną kūdikių vežimėlį (neatsižvelgiant į jo dydį) šalia keleivio. Kai kada, jei vežimėlis yra labai didelis („troja“ tipo), jis gali būti laikomas bagažinėje kaip papildomas bagažas, tačiau dažniausiai, jei jį galima suskleisti, jis netelpantis į standartinį bagažą vis tiek yra nemokamas. Mano patarimas: visada prieš užsakydami bilietus, susisiekite su dispatcheriu arba pažiūrėkite taisyklių skiltį, tačiau 95% atvejų vežimėlis nėra problema.

3. Kaip kelionė įtakoja mažus vaikus? Ar nebus per ilgai?

Kelionė į Vokietiją autobusu trunka apie 16–20 valandų, priklausomai nuo maršruto (pvz., į Berlyną trumpiau, į Miuncheną ilgiau). Suaugusiam žmogui tai ilgas laikas, o ką jau kalbant apie vaikus. Tačiau šiose kelionėse yra numatytos techninės pertraukos (apie 15–20 minučių kas 3–4 valandas) ir ilgesnės pietų pertraukos (apie 30–45 minučių). Šios pertraukos būtinos ne tik vairuotojams, bet ir keleiviams, kad galėtų pailsėti, pavalgyti ir, svarbiausia, vaikams – išsitiesti kojas.

Vaikams autobusas dažnai yra įdomesnis nei lėktuvas. Jie gali laisviau judėti (nors tikrai nevaikščioti po saloną), žiūrėti pro langą į besikeičiančius kraštovaizdžius – nuo Lietuvos miškų iki Lenkijos lygumų ir Vokietijos autobaanių. Be to, dauguma šiuolaikinių autobusų yra aprūpinti Wi-Fi, galimybės įkrauti įrenginius (USB ar 220V lizdai), todėl planuodami kelionę, pasirūpinkite tabletu ar telefonu su atsisiųstais animaciniais filmais ar žaidimais. Tai geriausias būdas užtikrinti ramybę kelioms valandoms.

4. Kokį komforto lygį galiu tikėtis? Ar autobusai tikrai modernūs?

Jeigu jūsų vaizdinys apie autobusą yra senas, trūkinėjantis „Ikarus“ be kondicionieriaus, turiu jus nustebinti. Tarptautiniam keleivių pervežimui naudojami autobusai dažniausiai yra ne senesni kaip 5–7 metai. Tai garsūs gamintojai kaip „Neoplan“, „Van Hool“, „Scania“ ar „Mercedes-Benz“, kurie atitinka aukščiausius „Euro 6“ standartus.

Ką tai reiškia keleiviui? Jūsų laukia erdvios, atlenkiamos sėdynės (dažnai su 45 laipsnių kampu), individualus skaitymo šviestuvas, oro ventiliacija, du tualetai (vienas priekyje, gale), virtuvėlė su karštu vandeniu ir mikrofonu. Kai kurie autobusai net turi individualus LCD ekranus prie kiekvienos sėdynės. Šaldytuvas su gėrimais taip pat yra standartinis dalykas. Važiuodami tokiu autobusu jaučiatės kaip verslo klasės traukinyje, o ne senos mokyklos ekskursijoje.

5. Kaip susitvarkyti su maistu kelionės metu?

Nors kai kurie maršrutai gali siūlyti užeigos paslaugas (pavėsinėse, kur sustojame, galima nusipirkti karštą maistą), negalima tikėtis, kad visur bus kavinės, atitinkančios jūsų skonį ar vaikų poreikius. Esu matęs daugybę situacijų, kai tėvai panikuoja, nes vaikas išalko, o užeigoje uždaryta arba maistas nepatinka.

Mano profesinis patarimas: visada pasirūpinkite maistu savarankiškai. Pasimėgaukite sausainių, vaisių (obuolių, bananų), sumuštinių, vandens ir sulčių. Būtinai pasiimkite drėgnų servetėlių ir maišelių šiukšlėms. Vengite labai sūrių ar rūgštžolių maisto produktų, kurie gali sugadinti vaiko skrandį ilgos kelionės metu. Jei keliaunate su kūdikiu, pasirūpinkite buteliuku su vandens (virintu, jei reikia) ir visais reikalingais mišiniais. Autobuse yra karštas vanduo, todėl buteluką galima pasišildyti.

6. Ar yra taikomos nuolaidos vaikams?

Taip, be abejo. Beveik visos transporto kompanijos turi specialią kainodarą vaikams. Paprastai vaikams nuo 2 iki 12 metų (arba iki 11 metų 11 mėn. 29 d., priklausomai nuo vežėjo) taikoma 50% nuolaida nuo suaugusiojo bilieto kainos. Vaikai iki 2 metų (jei nekelia juos atskirai sėdynėje) dažniausiai važiuoja nemokamai, tačiau tai reikalauja specialaus pastabos pažymėjimo arba bilieto įsigijimo (dažnai simbolinės kainos).

Svarbiausia: norėdami gauti šią nuolaidą, vaiką būtina užregistruoti. Negalima vaiko tiesiog „paimti su savimi“ neįvedus jo duomenų. Be to, jei vaiko ūgis viršija 150 cm (arba kitą nurodytą ribą), jis gali būti priskiriamas prie suaugusiųjų dėl saugumo diržų ilgio. Pirkdami bilietus internetu, pasirinkite „ vaikas “, kad sistema būtų automatiškai paskaičiuotų kainą.

7. Kokios saugumo priemonės taikomos kelionės metu?

Saugumas yra mūsų, kaip profesinės transporto srities atstovų, prioritetas nr. 1. Visi autobusai yra reguliariai techniškai patikrinami prieš kiekvieną išvykimą. Vairuotojai privalo atlikti „Daily inspection“ – kasdienę techninę apžiūrą prieš išvykstant iš bazės.

Kelionės metu visi keleiviai (ir vaikai) privalo užsisegti saugos diržus. Šiuolaikiniuose autobusuose yra įrengta stabdžių sistema (ABS, ASR), elektroninė stabilumo kontrolė (ESP), o dalis autobusų net turi sprogimo nekeliančias stiklas. Be to, visi vairuotojai turi ribotą vairavimo laiką (tachoografo kontrolė), kas užtikrina, kad jie niekada nevairuoja pavargę. Jei įvykia incidentas ar techninė problema, kompanija turi greitą reakcijos komandą, kuri organizuoja keleivių pervežimą kitu transportu arba apgyvendinimą, jei reikia. Tai yra standartinės ES reglamentų nuostatos.

8. Kas daryti, jei atsitinka vėlavimas?

Vėlavimai tarptautiniuose maršrutuose gali būti dėl įvairių priežasčių: didelių rūkų, eismo įvykių, sunkių oro sąlygų (ypač žiemą) arba ilgos kontrolės sienose (nors Lietuva ir Vokietija yra Schengeno zonoje, kelyje gali būti kontrolės Lenkijoje). Jei autobusas vėluoja daugiau nei 2 valandas, keleiviai pagal ES reglamentą turi teisę į kompensaciją (priklausomai nuo atstumo), tačiau praktiškai dažniausiai kompanijos stengiasi išspręsti problemą operatyviai.

Jei matote, kad autobusas vėluoja (galite sekti jo judėjimą GPS programose, jei tokia suteikiama), nesijaudinkite iš karto. Vairuotojai visada stengiasi atsigauti laiką, jei tik leidžia greičio ribos ir saugumas. Jei vėlavimas gali sukelti problemų su persėdimais (jei kelionė su persėdimu), nedelsdami susisiekite su bilietų pardavimo centru, kad jie galėtų informuoti kitą vežėją arba pakeisti maršrutą. Mano patirtis rodo, kad ryšys su klientų aptarnavimu šiuo atveju yra labai svarbus.

9. Ar galima važiuoti su naminiais gyvūnėliais?

Taip, dauguma autobusų leidžia važiuoti su šunimis ir katėmis, tačiau tai nėra automatinė taisyklė visiems maršrutams. Būtina tai pranešti užsakant bilietą, nes viename autobuse dažniausiai galima vežti ribotą skaičių gyvūnų (pavyzdžiui, ne daugiau 2–3).

Gyvūnas turi būti laikomas specialioje transportinėje narveliuje (jei tai mažas gyvūnas) arba ant anties, su antkakliu ir pavadžiu (dideliems šunims). Gyvūnas negali trukdyti kitiems keleiviams (būti agresyvus ar per daug garsiai lojti). Taip pat būtina turėti visus reikiamus dokumentus: čipą, pasą, pasitikėjimo šunų liudijimą (jei reikia) ir antkaklį su numeriu. Be to, už gyvūną dažniausiai reikia papildomai sumokėti (nemaždaug 10–30 eurų, priklausomai nuo maršruto ir vežėjo). Jei turite alergiją ar bijote gyvūnų, pirkdami bilietą galite paprašyti sėdėti toliau nuo vietų, kurioje bus gyvūnai (paprastai jie sodinami paskutiniose eilėse).

10. Kaip pasiruošti kelionei, kad ji būtų kuo kokybiškesnė?

Galiausiai, keletas patarimų iš mano asmeninės patirties, padarysiančių kelionę malonesnę. Pirmiausia, pasirūpinkite tinkama apranga. Autobuse gali būti šalta (dėl kondicionieriaus) arba karšta, todėl geriausia rinktis „svoguninį“ stilių – kelnius ir marškinėlius, ant kurių galima užsidėti šiltą megztinį ar striukę. Būtinai pasimėgaukite pagalvių (galima nedidelius kelioninius), o jei keliaujate naktį – ir antklodę (kai kurie vežėjai ją duoda, bet ne visi).

Antra, nepraleiskite galimybės išlįsti per pertraukas. Nors 15 minučių atrodo trumpai, pakanka užsukti į tualetą ir padaryti kelis pratimus. Trečia, būkite mandagūs su vairuotojais ir kitais keleiviais. Tai paprasta taisyklė, bet ji daro stebuklus. Jei vaikeliui trūksta vandens arba reikia pagalbos, vairuotojai dažnai būna pasiruošę padėti, jei elgiamėte pagarbiai. Galiausiai, atsisiųskite savo bilietus į telefoną arba išspausdinkite, turėkite pasą arba tapatybės kortelę rankinėje bagaže, kad prieš įlipdami nereikėtų viską ištraukinėti.

Išvada

Apibendrinant, keleivių transportas į Vokietiją yra strategiškai protingas pasirinkimas šeimoms, vertinant ne tik pinigus, bet ir emocinę išlaidą bei patogumą. Nors kelionė trunka ilgiau nei skrydis, ji suteikia unikalią galimybę susitelkti, pailsėti nuo kasdieninių rūpesčių ir pasiekti tikslą be streso, susijusio su oro uostais ar ilgų kelių vairavimu.