Keleivių saugumo užtikrinimas kelionėse iš Vokietijos: Eksperto Vadovas

Dirbant tarptautinių keleivių pervežimų srityje daugiau nei dvi dešimtmetis, žmogus pradeda matyti ne tik maršrutus žemėlapyje, bet ir tas menkas detalės, kurios lemia sėkmingą bei, svarbiausia, saugią kelionę. Vokietija, kaip viena didžiausių emigracijos ir darbo migracijos krypčių, kas diena sukausia tūkstančius žmonių, keliaujančių į Lietuvą, Lenkiją ar kitus Baltijos šalių kaimynus. Tačiau, kai klientas renkasi transporto priemonę, dažnai dėmesys sutelkiamas į bilieto kainą ar išvykimo laiką, o saugumas kyla kaip „užduotis“, kurią turi išspręsti pervežėjas.

Šiame straipsnyje norėčiau pasidalinti savo patirtimi ir paaiškinti, kas tik vyksta „už scenos“, kai užsukate variklis ir išvykstate iš Vokietijos. Saugumas – tai ne atsitiktinumas, tai griežtai kontroliuojamas procesas, prasidedantis ne nuo to momento, kai atsisedate į sėdynę, o dar daug anksčiau – nuo autobuso įsigijimo iki vairuotojo darbo grafiko sudarymo. Suprasdami šias mechanizmas, Jūs galėsite drąsiau jaustis kelyje ir atsakingiau rinktis pervežimo partnerį.

Kodėl saugumas yra kompleksinė sistema?

Dažnai galvojama, kad saugumas – tai tik saugos diržai ir ore pagalvės. Tai tik ledkalnio viršūnė. Tikrasis saugumas susideda iš techninės būklės, vairuotojo psichologinės ir fizinės būklės, logistinio planavimo ir oficialiosios licencijavimo procedūros. Vokietijoje, kurioje kelių kokybė aukšta, tačiau eismas intensyvus (ypač autobanų ruožuose), techninės priemonės turi būti be galo patikimos. Esu matęs, kaip gera techninė priežiūra išgelbėjo ne tik laiką, bet ir gyvybes esant kritinėms situacijoms.

Be to, svarbus ir žmogiškasis faktorius. Vairuotojas, kuris vairuoja 10 valandų be pertraukos, yra pavojingiau už blogą automobilį. Todėl mūsų srityje galioja griežčiausi Europos Sąjungos darbo laiko reglamentavimo aktai, kuriuos aš, kaip praktikas, laikau šventa knyga. Šio straipsnio tikslas – supažindinti Jus su šiais procesais, kad Jūsų kelionė iš Vokietijos būtų ne tik pigi, bet ir rami.

DUK (Dažnai Užduodami Klausimai)

Šioje skiltyje suformulavau 10 klausimų, kuriuos dažniausiai girdėjęs iš keleivių per savo karierą, ir pateikiu išsamius, eksperto atsakymus, padėsiančius suprasti kelionių saugumo subtilybes.

1. Kaip tikrinami autobusai prieš išvykstant į maršrutą iš Vokietijos?

Kiekviena kelionė prasideda ne tada, kai pirmasis keleivis užlipa į autobusą, o daug anksčiau. Pagal Europos Sąjungos direktyvas, kiekvienas autobusias turi turėti galiojantį techninį apžiūros pasą (techninę apžiūrą atliekama kas 6 savaites arba dažniau, priklausomai nuo rida). Tačiau tai formalumas. Esu įsitikinęs, kad tikrasis saugumas priklauso nuo kasdieninės „Pre-trip inspection“ apžiūros.

Prieš išvykstant vairuotojas privalo apeiti autobusą ir patikrinti: padangų slėgį (jie turi būti be įtrūkimų, o protektoriaus gylis turi atitikti žiemos ar vasaros reikalavimus), visų šviesų veikimą (priešakinės, galinės, stabdžių žibintai, posūkio signalai), stabdžių sistemą (aukšto slėgio skysčio lygį) ir variklio aliejų. Be to, patikriname visus keleivių saugos diržus – jie turi būti įsitempiami ir neužsikabinę. Vokietijoje yra labai griežti reikalavimai dėl techninės būklės, o „TÜV“ inspekcijos reputacija verčia pervežėjus neigalioti net mažiausių nukrypimų. Jei randama nesklandumų, autobusas neleižiamas į maršrutą, nepaisant to, kiek keleivių laukia stotyje.

2. Kokios yra vairuotojų darbo ir poilsio laiko normos ir kaip jos kontroliuojamos?

Tai vienas svarbiausių klausimų, į kurį turi atkreipti dėmesį kiekvienas keleivis. Pavojingiausia situacija kelyje – tai užmirusis vairuotojas. ES reglamentai (EC 561/2006) griežtai apibrėžia, kad vairuotojas gali vairuoti ne ilgiau kaip 4,5 valandas be pertraukos. Po to privaloma įsiterpti 45 minučių (arba padalinti į 15 + 30 minučių).

Visa ši informacija fiksuojama skaitmeniniame tachogrape, kuris yra neįmanipuliuojamas. Jis užrašo ne tik greitį, bet ir vairuotojo veiklą (vairavimas, poilsis, kitas darbas). Pervežimo įmonės, kurios vertina savo reputaciją (kaip mano darbdaviai), turi specialius logistikos skyrius, kurie planuoja maršrutus taip, kad vairuotojai neturėtų skubėti ir pažeisti šių taisyklių. Jei matote, kad vairuotojas vairuoja virš 4,5 valandų ne sustodamas – tai didelė raudona vėliava. Profesionalios įmonės vengia tokių pažeidimų, nes baudos yra milžiniškos, o moralinė atsakomybė dar didesnė.

3. Ką daryti, jei kelionės metu užstringa autobusas ar įvykia techninė gedimas?

Techninė gedimai, nepaisant geriausios priežiūros, gali įvykti. Jų tikimybė mažėja, kai autobusas yra naujas (pvz., „Mercedes-Benz Tourismo“ ar „Setra“ modeliai, kuriuos dažnai naudojame), bet rizika visada egzistuoja. Jei įvyksta gedimas, veiksmų algoritmas yra griežtai reglamentuotas.

Pirmiausia, vairuotojas privalo užtikrinti keleivių saugumą: užvesti „avarijinę šviesą“, uždėti trikampį saugumo atstumu, o jei reikia – evakuoti keleivių į saugią vietą (už kelkraščio). Po to vairuotojas susisiekia su dispečeriu. Esu dirbęs įmonėse, kurios turi 24/7 dispečerinę paslaugą. Dispečeris nedelsiant organizuoja keleiviams pakeitimą – siunčiamas rezervinis autobusas iš artimiausio miesto arba kviečiami partneriai. Svarbiausia keleiviui – nepanikuoti ir laikytis vairuotojo nurodymų. Profesionalus pervežėjas visada turi „Plan B“ – pavyzdžiui, bendradarbiavimo sutartis su vietinėmis vilkiko paslaugomis, kurios gali nutempti autobusą į servisą, o keleivius nuvežti į paskirties vietą.

4. Ar autobusai turi specialią įrangą žiemos sąlygoms Vokietijoje?

Vokietijos klimatas, nors ir jautresnis nei Lietuvos, tačiau žiemos metu, ypač kalnuotose vietovėse (Bavarija) arba esant staigiam atšalimui, keliais gali būti slidžios. Saugumo standartas reikalauja, kad nuo spalio iki balandžio mėnesio visi autobusai būtų apginkluoti žieminėmis padangomis. Tai ne rekomendacija, o įstatymas.

Be padangų, svarbi ir kita įranga. Mūsų autobusuose visada yra: sniego grandinės (ypač jei maršrutas eina per kalnus), „lukso“ (priedai, padedantys išvažiuoti iš sniego griovio), pakankamas kiekis skysčio „antifrozo“ stiklų plovimui ir sandėliuke esančios šiltos antklodės bei vanduo atveju, jei tektų laukti pagalbos šaltyje. Taip pat patikriname šildymo sistemą („Webasto“ ar panašius degimus), kad keleiviai nebūtų sušalę. Jei planuojate kelionę vasario mėnesį, drąsiai klauskite apie autobuso paruošimą žiemai – tai parodo pervežėjo atsakomybę.

5. Kaip užtikrinamas keleivių bagažo saugumas?

Bagažo saugumas dažnai nėra siejamas su keleivių saugumu, tačiau tai yra svarbu. Prastos bagažo skyriaus užraktos arba netvarkinga bagažo laikymo sistema gali sukelti avariją (pvz., kai bagažas pasislenka į vairuotojo zoną stabdant) arba nuostolius. Mūsų naudojami autobusai turi didelius, uždarus bagažo skyrius, kurie užrakinami raktu, kurį turi tik vairuotojas.

Taip pat taikome svorio ribojimą – vienam keleiviui paprastai leidžiama ne daugiau kaip 20–30 kg bagažo. Tai ne tik dėl komforto, bet ir dėl autobuso svorio centro išlaikymo. Perkrautas bagažo skyrius gali paveikti stabilumą posūkiuose. Jei keleivis veža brangų turtą (pietinės, kompiuteriai), visada rekomenduju juos pasiimti į saloną, jei yra vietos, arba pasirašyti pranešimą apie vertingų daiktų įkėlimą. Draudimas dažniausia nedengia neapsaugotų brangių daiktų bagažo skyriuje.

6. Ką reiškia civilinė atsakomybės draudimas keleiviams?

Tai vienas svarbiausių teisinių aspektų, apie kurį keleiviai dažnai nesuvokia. Kiekvienas įmonės, atliekančios tarptautinius keleivių pervežimus, autobusas turi būti apdraustas pagal Bendrąją sutartį keleivių pervežimui kelių transportu (CMR) ir vietinius įstatymus. Lietuvoje ir Vokietijoje šis draudimas yra privalomas.

Jei įvyksta avarija ir keleivis patiria sužalojimą, draudimo kompanija moka kompensaciją. Profesionalios įmonės drąsiai pateikia draudimo poliso numerį ir informaciją užsakydami bilietą. Esu matęs atvejus, kai „piratai“ (nelegalūs pervežėjai) vairuoja be šio draudimo, ir tada, įvykus įvykiui, keleivis lieka vienas su savo problemomis. Todėl visada patikrinkite, ar pervežėjas turi galiojančią licenciją ir draudimą. Tai Jūsų saugumo raktas.

7. Kaip vyksta keleivių tikrinimas sienos kirtimo metu?

Nors Vokietija ir Lietuva yra Šengeno zonoje, ir fizinės sienos kontrolės dažniausiai nėra, tačiau situacija gali pasikeisti (pavyzdžiui, migracijos krizių metu arba atsitiktiniams patikrinimams). Saugumo sumetimais mūsų vairuotojai yra instruktuoti kaip elgtis su policija.

Keleiviai privalo turėti galiojančius asmens dokumentus. Jei autobusą sustabdo policija, vairuotojas turi pareigą padėti užtikrinti tvarką. Taip pat svarbu paminėti, kad tarptautiniuose maršrutuose gali būti atliekami muitinės patikrinimai (pavyzdžiui, jei keliaujate per Lenkiją ar Čekiją). Keleiviui saugu yra turėti tik savo bagažą ir neimti svetimų siuntinių, nes tai gali sukelti teisinių problemų. Mūsų politika – neleisti keleiviams vežti draudžiamų prekių (alkoholio, tabako virš limitų), kad išvengtume autobuso koniskavimo rizikos.

8. Kaip pasirinkti saugų pervežėją tarp daugybės pasiūlymų?

Rinktis pervežėją reikia ne pagal mažiausią kainą, o pagal kriterijus, kuriuos ačiu vartau savo praktikoje. Pirma, patikrinkite, ar įmonė turi tinkamą licenciją (Lietuvoje – transporto licenciją, Vokietijoje – „Verkehrsunternehmen“ statusą). Antroji – pasidomėkite autobusų amžiumi. Naujesnis autobusas turi modernesnes saugumo sistemas (ABS, ASR, ESP, LDW – išvykimo iš juostos įspėjimo sistema).

Trečia, skaitykite atsiliepimus. Jei žmonės rašo apie vėlavimus dėl blogo planavimo tai viena, bet jei rašo apie „girtą vairuotoją“ ar „griūvantį autobusą“ – venkite tokių pasiūlymų. Mano patirtis rodo, kad pigūs pervežimai dažnai taupo techninę priežiūrą ir vairuotojų algas, o tai tiesiogiai kainuoja saugumą.

9. Ar vaikų pervežimas turi ypatingų saugumo reikalavimų?

Taip, vaikų saugumas yra mums prioritetas. Vokietijoje ir Lietuvoje griežtai reglamentuojamas vaikų vežimas. Autobusuose, kurie yra su įrengtomis sėdynėmis, vaikai, kurių ūgis viršija 150 cm arba kurie vyresni nei 12 metų, gali sėdėti įprastose sėdynėse ir naudoti saugos diržus.

Mažesniems vaikams (iki 150 cm ūgio) būtina naudoti specialias vaikiškas kėdutes. Tačiau ne visi autobusai turi ISOFIX arba kitokias fiksacijas. Todėl, kai užsakinėjate bilietą vaikui, būtinai praneškite apie tai. Mes visada stengiamės turėti keletą pakeliamų vaikiškų kėdučių, bet jas reikia rezervuoti iš anksto. Taip pat instruktuojame vairuotojus, kad vaikus sektų ypatingai, o tėvai turėtų užtikrinti, kad vaikas nebėgiotų po saloną važiuojant, kas yra viena dažniausių sužalojimų priežasčių staigaus stabdymo metu.

10. Kokios yra vairuotojo pareigos esant neprognozuojamoms situacijoms (pavyzdžiui, blogi orai, eismo įvykiai)?

Vairuotojas – ne tik vairuotojas, bet ir atsakingas asmuo keleivių grupės lyderis. Jei kelyje užgriūva sniegas, pasirodo stiprus rūkas ar įvykia eismo įvykis priešais, vairuotojas privalo spręsti, ar saugu tęsti kelionę. Jis turi teisę sustoti, net jei tai reiškia vėlavimą, jei to reikalauja saugumas.

Esu patyręs situaciją, kai dėl stipraus lietaus važiavimo greitis buvo sumažintas iki 40 km/h. Kai kurie keleiviai buvo nepatenkinti dėl vėlavimo, tačiau po valandos pamatėme apverstą sunkvežimį sankryžoje. Vairuotojo sprendimas neužburti kelyje išgelbėjo mums daug laiko ir nervų. Profesionalas visada pirmiausia vertina gyvybę, o ne tvarkaraštį. Jis taip pat turi ryšį su dispečeriumi, kuris gali nukreipti maršrutą aplenkti spūsčių ar blogų orų zonų.

Išvada

Apibendrinant šią ilgą metų patirtį, galiu drąsiai teigti: keleivių saugumas kelionėse iš Vokietijos nėra stichinis reiškinys, o kruopščiai statomas mūris, sudarytas iš techninės priežiūros, griežtų vairuotojų darbo normų, teisinio draudimo ir atsakomybės. Jūs, kaip keleiviai, turite didelę galią įtakoti šią situaciją pasirinkdami patikimus pervežėjus, laikydamiesi taisyklių ir reaguodami protingai esant nesklandumams.

Kelionė turi būti maloni patirtis, galimybė pailsėti arba pasitikti artimuosius, o ne šaltis ir nerimas. Rinkdamiesi transportą, žiūrėkite ne tik į kainą, bet ir į tai, kaip įmonė rūpinasi Jūsų saugumu. Užtikrintas saugumas – tai geriausia investicija į Jūsų ramybę.