Keleivių saugumo reikalavimai į Vokietiją: Ką privalote žinoti prieš kelionę?

Vokietija jau dešimtmečiais išlieka viena svarbiausių logistikos ir susisiekimo hubų ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Kaip žmogus, kuris šioje srityje dirbu jau virš dvidešimties metų, mačiau, kaip pasikeitė sienos, kaip modernizavosi kontrolės sistemos ir, svarbiausia, kaip griežtėjo reikalavimai keleiviams. Dažnai klientai man klausia: „Ar tikrai tiek daug reikalavimų?“ Atsakymas visada vienodas – tai ne biurokratinės kliūtys, o saugumo standartai, kurie užtikrina sklandžią ir, svarbiausia, saugią kelionę.

Nepaisant to, ar keliaujate savo automobiliu, lėktuvu, ar autobusu, į Vokietiją patekti reiškia susidurti su konkrečia taisyklių sistema, kurios nesilaikyti gali ne tik sugadinti nuotaikas, bet ir sukelti nemalonumus pasienio kontrolėje. Šiame straipsnyje aš pasidelsiu ant to, kas svarbiausia – ne tiesiog oficialūs reglamentai, o praktiniai patarimai, kaip jais vadovautis realioje situacijoje. Mes išnagrinėsime dokumentus, pinigų gabenimo ypatumus, transporto priemonių įrangą ir daugelį kitų detalių, kurias dažnai praleidžiame pro akis, kol neatsiranda būtinybės jomis domėtis.

Saugumas kelyje – tai ne tik saugos diržai, tai ir teisinis aiškumas, supratimas apie tai, ką galite, o ko negalite veikti kertant Vokietijos sieną. Ilgametė patirtis moko, kad gerai paruoštas keleivis yra ramus keleivis. Todėl kviečiu susipažinti su išsamiu informacijos bloku, kuris padės išvengti nereikalingų rūpesčių.

DUK (Dažnai užduodami klausimai)

Žemiau pateikiamas išsamus klausimų ir atsakymų sąrašas, susidedantis iš dešimtų labiausiai aktualios informacijos taškų, susijusių su įvažiavimu ir buvimu Vokietijoje.

1. Kokius asmens dokumentus būtina turėti kertant Vokietijos sieną?

Tai vienas dažniausiai pasitaikančių klausimų, ir jo atsakymas priklauso nuo jūsų pilietybės, tačiau bendrasis principas vienas – dokumentas turi būti galiojantis. Jeigu esate Europos Sąjungos (ES) pilietis, jums pakanka asmens tapatybės kortelės arba paso. Svarbu prisiminti, kad asmens tapatybės kortelė turi būti ne tik pas jūs, bet ir techninėje tvarkoje – nesubraižyta, nenuardyta. Vokietijos pareigūnai yra itin atidūs dokumentų tikrinime.

Jei keliaujate iš ne ES šalių (pvz., Jungtinės Karalystės po „Brexit“, JAV, Ukrainos ir t.t.), privalote turėti pasą. Be to, pasas turi būti galiojantis mažiausiai 6 mėnesius po planuojamo išvykimo iš Šengeno zonos datos. Nors dažnai sienose ne tikrinamas šis šešių mėnesių taisyklės laikymasis kiekvienu atveju, ypač kai kalbame apie ES piliečius, tačiau trečiųjų šalių piliečiams tai yra griežtas reikalavimas. Mano patirtis rodo, kad vengti rizikos nėra verta – pasitikrinkite dokumento galiojimą iš anksto.

Be to, jeigu keliaujate su vaiku, kuris nėra jūsų vaikas (pvz., anūku, mokinys ekskursijoje), būtinas raštiškas tėvų ar globėjų sutikimas, patvirtintas notaru. Tai ne formalumas – tai priemonė nuo vaikų pagrobimo. Vokietijos pareigūnai labai rimtai žiūri į vaiko kelionės su vienu iš tėvų ar trečiaisiais asmenimis teisėtumą.

2. Ar reikalinga viza įvažiavimui į Vokietiją?

Vokietija yra Šengeno erdvės narė, todėl vizos reikalavimai reglamentuoja bendras Šengeno kodexas. Jei jūsų šalies piliečiams vizos nereikalinga (pvz., JAV, Kanada, Japonija, daugelis Pietų Amerikos šalių), galite likti Vokietijoje (ir kitose Šengeno šalyse) iki 90 dienų per 180 dienų periodą be vizos. Tačiau jei jūsų šalis yra vizinio režimo sąraše, vizos gavimas yra privalomas.

Verta paminėti artėjantį „ETIAS“ sistemą (European Travel Information and Authorisation System), kuri bus taikoma vizų nereikalaujantių šalių piliečiams. Nors ši sistema vis dar visiškai neįsigalėjusi visose aplinkose, kaip ekspertas rekomenduoju sekti naujienas, nes ateityje netgi trumpam kelionei teiks reikti gauti elektroninį leidimą.

Jei jau turite Šengeno vizą, išduotą kitos šalies (pvz., Prancūzijos), ji galioja ir Vokietijoje. Tačiau čia yra vienas niuansas, apie kurį dažnai užmirštama. Jei vizą išdavė kitos šalies ambasada, pagrindinis kelionės tikslas turi būti ta šalis, o Vokietija gali būti tik tranzitinė ar papildoma vieta. Jei sienos pareigūnas pamatys, kad visą laiką planuojate praleisti Vokietijoje su vizą, išduota, pavyzdžiui, Ispanijos, gali kilti klausimų dėl vizos paskirties pažeidimo.

3. Kokia yra didžiausia leidžiama pinigų suma, kurią galima vežti su savimi grynaisiais?

Pinigų gabenimas – tai sritis, kurioje dažniausiai susiduriama su problemas dėl neinformuotumo. Vokietijoje (kaip ir visoje ES) nėra apribojimo, kiek pinigų galite vežti su savimi, jei šie pinigai gauti legaliai. Tačiau yra griežtas pranešimo reikalavimas: jei grynųjų pinigų suma (eurais ar kitomis valiutomis, arba jų ekvivalentas vertinant brangiausiomis vertybėmis) lygi arba viršija 10 000 eurų, privalote paskelbti tai pinigų plovimo prevencijos tarnybai („Zoll“).

Ši taisyklė taikoma ne tik vienam asmeniui, bet ir grupei. Pvz., jei keliaujate šeima (4 asmenys) ir kiekvienas turi po 3 000 eurų, bendra suma yra 12 000 eurų. Teoriškai, jei tai yra kiekvieno asmenio nuosavybė, deklaruoti nereikia, tačiau praktikoje, jei sulaikyti, gali tekti įrodinėti pinigų priklausomybę. Mano patarimas: jei keliaujate grupe ir suma artėja prie ribos, geriau padalyti pinigus taip, kad nė vienas asmuo neturėtų virš 10 000 eurų, arba užpildyti deklaraciją, kad išvengtumėte neaiškumų ir laiko praradimo patikrinimo metu.

Pinigus „Zoll“ pareigūnams gali tekti parodyti ne tik sienos kontrolės punktuose, bet ir vidaus patikrinimų metu, ypač jei keliaujate traukiniu ar autobusu. Nepaisant to, kad tokių patikrinimų nevyksta kasdien, juos reikia numatyti.

4. Kokius alkoholio ir tabako gaminius galima įvežti be mokesčių?

Čia susiduriame su klaidingu įsitikinimu, kad egzistuoja „visiems taikoma“ kvota. Iš tikrųjų, kvotos (toliau – „atleidžiamosios normos“) taikomos tik tada, kai keleiviai atvyksta iš ne ES šalių (pvz., iš Jungtinės Karalystės, Šveicarijos, Norvegijos, Turkijos ar JAV). Jei keliaujate iš vienos ES šalies į kitą (pvz., iš Lenkijos į Vokietiją), komercinio pobūdžio prekių apribojimų nėra, tačiau turi būti atsižvelgta į asmens vartojimo kriterijus.

Taigi, jei atvykstate iš ne ES šalies, suaugęs keleivis gali įvežti: * 4 litrus rūgščio vyno; * 16 litrų alaus; * 1 litrą stipriųjų alkoholinių gėrimų (virš 22 % alkoholio) arba 2 litrus apybrandių (iki 22 % alkoholio); * 200 cigaretę arba 250 g rūkymo tabako.

Jei sumokėjote už šias prekes mažiau kaip 430 eurų (oro transportu – 430 eurų, kitais būdais – 300 eurų), mokesčių mokėti nereikia. Jei viršijate šią sumą, mokesčiai skaičiuojami tik nuo viršyto dydžio.

Dėl maždaug 20 metų patirties galiu pasakyti, kad dažniausiai problemos kyla su tabaku. Vengti kontrabandos bandymų – neapsimoka. Vokietijos muitinės tarnyba naudoja šunis ir modernią techniką, tad net ir „mažos“ dozės virš normos gali baigtis dideliais bauda.

5. Ar yra draudžių daiktų sąrašas, kurio negalima įvežti į Vokietiją?

Žinoma, ir šis sąrašas yra griežtai reglamentuotas. Visų pirma, tai narkotikai ir psichotropinės medžiagos. Vokietijoje, nors ir egzistuoja liberalesnės nuostatos tam tikroms medžiagoms (pvz., kanapių vartojimas legalizuotas ribotais kiekiais), jų įvežimas iš kitų šalių yra griežtai draudžiamas ir baudžiamas. Netgi medicininių preparatų, kuriuose yra narkotinių medžiagų, įvežimas reikalauja specialaus leidimo (BtM-Rezept).

Taip pat griežtai kontroliuojami ginklai ir amunicija. Net šašlykines šaškines (dažnai nelegaliai parduodamas rinkose) įvežti gali būti problematiška, jei jos neatitinka techninių saugumo standartų ar yra laikomos pavojingu ginklu. Peiliai, aksomai ir kiti šaltieji ginklai gali būti konfiskuoti, jei jų nešiojimas negali būti pagrįstas „sportine ar profesine paskirtimi“.

Draudžiama įvežti produktus, kurių kilmė yra saugumo pažeidimo (pvz., kai kurie maisto produktai iš trečiųjų šalių su gyvūninių ligų rizika). Mėsą, pienui ir kiaušinams iš daugelio ne ES šalių įvežti negalima, išskyrus mažus kiekius asmeniniam vartojimui iš šalių, kurioms taikomi specialių sąlygų reikalavimai.

6. Kokios saugumo priemonės privalomos automobiliu, keliaujant į Vokietiją?

Kaip transporto ekspertas, negaliu nepaminėti techninės būklės ir įrangos reikalavimų. Vokietija garsėja savo Autobahnais, tačiau ir techninės apžiūros standartai čia yra vieni aukščiausių. Jei važiuojate savo automobiliu, jis privalo turėti: * Avarinę ženklinimo priemonę (triangelį). Jis turi būti patvirtintas ECE R27 reglamentu. * Pirmosios pagalbos aparatą. Jis turi būti hermetiškas ir nepasibaigęs galiojimo laikas (daugeliui vaistinėlių jame yra nurodytas galiojimo laikas). * Atšvaitines liemenes. Privaloma turėti kiekvienam keleiviui (ne tik vairuotojui), jei reikėtų išlipti iš automobilio užmiestyje esančiame kelyje naktį arba esant prasto matomumo sąlygoms.

Nuo 2014 m. sausio 1 d. Vokietijoje įsigaliojo reikalavimas dėl žieminės padangos. Žiemos padangos privalomos esant žiemos sąlygoms (sniegui, ledžiui, šlapdrai). Čia nėra nustatyta konkreti data (pvz., nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d.), tačiau praktiškai rekomenduojamos jas montuoti nuo spalio pabaigos iki Velykų. Už neštampuotas padangas esant sniegui gali būti skiriama bauda ir, kas svarbiau, gali būti draudžiama toliau važiuoti, kol neįsigisite tinkamų padangų.

Šaltasis oras taip pat reiškia „Zimtermix“ (žiemos mišinys) skysčio „stiklų ploviklyje“ būtinybę. Vasaros skysčiai užšąla ir blokuoja purkštukus, o už tai taip pat gresia bauda.

7. Kaip elgtis, jei sulaiko sienos kontrolėje ar muitinėje?

Pirmasis ir pagrindinis taisyklė – išlaikyti ramybę. Mano darbo patirtis parodė, kad dauguma problemų kyla ne iš to, kad keleiviai kažką padarė blogai, o todėl, kad jie išsigąsta ir pradeda elgtis agresyviai ar prieštaringai. Vokietijos pareigūnai (Bundespolizei ir Zoll) yra labai disciplinuoti ir laikosi protokolų.

Jei sulaikyti, atsakykite klausimus aiškiai, trumpai ir tiesiogiai. Neklauskite nereikalingų klausimų, nediskutuokite. Jei nesuprantate kalbos, turite teisę reikalauti vertėjo (tačiau praktiškai paprastai rasite pareigūną, kalbantį angliškai arba rusiškai). Niekada nepiktkokybėkite, nesikreipkite į pareigūnus „tu“.

Jei pareigūnai nori apžiūrėti bagažą ar automobilį, nedarykite staigų judesių. Prieš pradėdami ieškoti, jie paprašys jūsų atidaryti bagažinę ar duris. Jei jums nurodo atsistoti nuo automobilio, laikykite rankas matomoje vietoje. Tai standartiniai saugumo procedūros elementai, nėra reikalo juos laikyti asmeniniu puolimu.

Jei manote, kad jūsų teisės buvo pažeidžiamos, nebylaukite vietoje. Užfiksuokite pareigūno numerį (jis visada yra ant uniformos) ir vėliau kreipkitės į atsakingą tarnybą. Ginčytis vietoje tik pablogins situaciją.

8. Ar reikalingas specialus draudimas keliaujant į Vokietiją?

Nors Vokietija yra ES šalis ir turėdami Europos sveikatos draudimo kortelę (ESVD) galite gauti būtiną medicininę pagalbą tokiomis pačiomis sąlygomis kaip vietiniai gyventojai, tai nėra viskas. ESVD nedengia visų išlaidų. Pavyzdžiui, jei reikės skubaus grąžinimo į tėvynę arba specialaus gydymo, kuris nėra apmokamas iš vietinio draudimo fondo, išlaidos teks mokėti pacientui.

Todėl aš visada rekomenduoju turėti privatų kelionės draudimą. Jis kainuoja nedaug, tačiau užtikrina pilną apsaugą, įskaitant bagažo praradimą, skrydžio atšaukimą (jei keliaujate lėktuvu) ir, svarbiausia, didelės apimties medicinines išlaidas.

Be to, jei planuojate vairuoti automobilį, patikrinkite, ar jūsų civilinis atsakomybės draudimas (KASKO arba OCTA analogas) galioja Vokietijoje. Dauguma Lietuvos draudikų siūlo „Žaliąją kortelę“ (Green Card), kuri yra tarptautinis draudimo liudijimas. Be jos, važiavimas užsienyje yra nelegalu ir gresia didelėmis baudomis bei automobilio konfiskavimu įvykus eismo įvykiui.

9. Kokie yra specialūs reikalavimai, keliaujant su gyvūnais (šunimis, katėmis)?

Gyvūnų įvežimas į Vokietiją reglamentuojama griežtai, siekiant išvengti pasitaikančių ligų (pvz., pasiutligės). Jei keliaujate su šunimi, kate arba ferretu (šinšila), jie privalo turėti: 1. Mikročipą. Jis turi būti implantuotas prieš pirmąjį pasiskiepyjimą nuo pasiutligės. 2. Pasą. Tai ne jūsų pasas, o gyvūno pasas, išduotas veterinaru, kuriame užfiksuota mikročipo numeris ir skiepų istorija. 3. Skiepą nuo pasiutligės. Skiepas turi būti galiojantis (t.y., jis negali būti padarytas vėliau nei mikročipo implantacijos, ir turi būti atnaujintas laiku).

Jeigu gyvūnas jaunesnis nei 15 savaičių, skiepyti negalima (priklausomai nuo pasiutligės vakcinos tipo), todėl tokių jauniklių įvežimas gali būti apribotas arba draudžiamas, išskyrus atvejus, kai motina taip pat buvo paskiepyta ir keliauja kartu.