Keleivių saugumas kelyje į Vokietiją: Eksperto vadovas nerūpestingai kelionei

Vokietija vienu ar kitu būdu visada buvo ir išlieka viena pagrindiniu krypčių Lietuvos gyventojams. Nesvarbu, ar tai verslo kelionė į Frankfurto parodas, vizitas pas giminaičius Hanoverėje, arba malonumo kelionė į Alpių slidinėjimo kurortus, kiekvienas žmogus, sėsdantis į transporto priemonę, pasiduoda vairuotojo ir transporto kompanijos atsakomybei. Per savo daugiau kaip dvidešimt metų patirtį tarptautinių pervežimų srityje esu matęs nemažai – nuo puikių, be galo sklandžių kelionių iki tokių situacijų, kurias būtų galima išvengti turint šiek tiek daugiau žinių ir pasiruošimo.

Keleivių saugumas nėra tik vienas iš biurokratinių reikalavimų, kurį reikia atitikti, kad gautumėte licenciją. Tai yra kompleksinė sistema, susidedanti iš techninės būklės, vairuotojo psichologinio fizinio pasiruošimo, kelių kokybės ir netgi keleivių pačios elgsenos. Kai kalbame apie Vokietiją, šalį, kurioje eismo taisyklės ir kelių kultūra laikomi vienais standartiškiausių pasaulyje, reikalavimai saugumui yra ypatingai aukšti. Vokietiškas preciziškumas čia nėra tik stereotipas – tai realybė, kuriai privalu pritaikyti ir savo veiksmus.

Šiame straipsnyje nenoriu būti tik sausas informacijos šaltinis, aš noriu pasidalinti praktine patirtimi. Mes apžvelgsime visus svarbiausius aspektus, kurie lemia saugią kelionę: nuo to, kaip pasiruošti transporto priemonę prieš išvykstant, iki specifinių Vokietijos eismo taisyklių niuansų, kuriuos dažnai pamiršta net patyrę vairuotojai. Suprasdami, kaip veikia ši sistema, ne tik pagerinsite savo patogumą kelyje, bet ir, kas svarbiausia, užtikrinsite, kad kelionė „Ten ir atgal“ įvyktų be nereikalingų incidentų. Saugumas prasideda ne tada, kai užsimegzame saugos diržus, bet dar daug anksčiau – planuojant maršrutą ir žiūrint į techninę būklę.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Šioje skiltyje suformulavau ir atsakiau į dešimt labiausiai aktualių klausimų, kuriuos dažnai girdžiu iš klientų ir kolegų. Juose siekiu apibrėžti tas sritis, kuriose dažniausiai pasitaiko klaidų arba nesusipratimų, keliaujant į Vokietiją.

1. Kokius dokumentus būtina turėti sau ir transporto priemonei, kad kelionė į Vokietiją būtų legali ir saugi?

Tai yra pagrindas, be kurio net neverta pradėti kelionės. Pirmiausia, visi keleiviai turi turėti galiojančius asmens dokumentus – paso arba asmens kodą kortelę (jei keliaujame Šengeno viduje). Tačiau, jei vairuotojas ne Lietuvos pilietis, reikalingi vizos dokumentai arba leidimai gyventi. Transporto priemonės atžvilgiu, būtina turėti vairuotojo pažymėjimą (tarptautinį, jei to reikalauja šalis, tačiau ES viduje nacioninis pakanka), techninį pasą ir galiojančią civilinę atsakomybės draudimo polisą („ Žaliąją kortelę“). Jei keliaujama komerciniu transportu (autobusu arba mikroautobusu), turi būti ir komercinės veiklos licencijos bei vairuotojo darbo laiko apskaitos įranga (tachografas) duomenys. Be šių dokumentų ne tik kad gresia baudos, bet ir, įvykus įvykiui, draudimo kompanija gali atsisakyti mokėti žalos atlyginimą, kas sukuria milžinišką finansinę riziką.

2. Ar reikia specialiai pasiruošti automobilį techninės praleidimo požiūriu prieš važiuojant į Vokietiją?

Absoliučiai taip. Vokietijoje techninės transporto priemonės būklės kontrolė yra griežtesnė nei Lietuvoje. Ypatingas dėmesys skiriamas padangoms ir stabdžių sistemai. Prieš išvykstant privalu patikrinti, ar padangos turi pakankamai protektoriau (ne mažiau kaip 1,6 mm, tačiau rekomenduojama žieminėms – 4 mm), ar nėra jokioje padangoje įtrūkimų arba „burbulų“. Vokietijoje yra griežti reikalavimai dėl padangų saugumo – jei policija nustato, kad padanga negali saugiai vežti, automobilis gali būti sustabdytas iki remonto. Taip pat būtina patikrinti visus žibintus: ar teisingai nustatyti „distantiniai“ žibintai, nes Vokietijos keliai dažnai apšviesti, ir blogai nustatyti šviesos gali apakinti kitus vairuotojus. Nepamirškite ir stiklų skysčio, šluostelių – regos gerumas yra pusė saugumo.

3. Kokios yra pagrindinės Vokietijos greičio ribos ir kaip jos veikia keleivių saugumą?

Vokietija garsėja savo automagistralėmis (Autobahn), kuriose vietomis nėra greičio ribojimo, tačiau tai yra didžiausias mitas ir viena pavojingiausių vietų nepasiruošusiems vairuotojams. Miestuose greitis ribojamas iki 50 km/h, o gyvenamųjų zonų gatvėse – net iki 30 km/h. Užmiestyje, ant automagistralių, rekomenduojamas greitis yra 130 km/h, tačiau ten, kur ribos nėra, važiuojama daug greičiau. Keleivių saugumo požiūriu tai reiškia, kad privalu nuolat sekti situaciją veidrodžiuose ir laikytis dešinės juostos taisyklės. Kairiąją juostą leidžiama naudoti tik lenkiant. Jei važiuojate 130 km/h kairioje juostoje, o jus iš galo lenkia automobilis, važiuojantis 200 km/h, tai sukuria didžiulę riziką. Saugumas čia priklauso nuo disciplinos ir supratimo, kad greitis turi būti pritaikomas prie eismo sąlygų, o ne tik prie to, kas leidžiama.

4. Kokie yra privalomi saugumo įrenginiai automobilyje, kuriuos turi turėti kiekvienas vairuotojas Vokietijoje?

Kiekvienas automobilis Vokietijoje turi būti aprūpintas tam tikrų privalomų daiktų rinkiniu. Pirmiausia, tai apsauginė liemenė (šviesinio atspindžio liemenė). Svarbiausia yra tai, kad ji turi būti ne bagažinėje, o vairuotojo pasiekiamoje vietoje (pvz., priekinėje sėdynėje, po sėdynės arba rankinėje dėžutėje), nes jei reikės išeiti iš automobilio užmiestyje, ją reikia užsidėti dar prieš išlipant. Taip pat būtina turėti pirmosios pagalbos apyrankę (ji turi būti nenusenęs ir hermetiškai uždaryta), degonų gesintuvą (rekomenduojamas 1 kg talpos) ir bent vieną atsparųjį trikampį. Jei automobilyje yra vaiku, jie turi būti vežami tik su tinkamais, amžiui pritaikytais saugos kėdutėmis, kurios turi atitikti ECE R44/04 arba R129 (i-Size) standartus. Vokietijos policija tikrina šiuos dalykus labai kruopščiai.

5. Kaip Vokietijos meteorologinės sąlygos įtakoja kelionių saugumą ir ką reikia žinoti apie žiemos padangas?

Vokietijos klimatas gali būti permainingas, o žiemos sąlygos šiaurės ir pietų regionuose skiriasi smarkiai. Yra įstatymiškai įtvirtinta „žiemos padangų prievolė“ (Winterreifenpflicht). Tai reiškia, kad esant žiemos sąlygoms (sniegui, plikledžiui, šlapdrai), automobilis privalo būti apsiavęs žieminėmis padangomis, pažymėtomis sniego gėlės simboliu (M+S arba 3PMSF). Už važiavimą ant vasarinių padangų žiemos sąlygomis gresia didelės baudos (nuo 60 eurų), o jei dėl to kyla sunkių padarinių, baudos dar didesnės ir prarandama draudimo apsauga. Be to, reikia atsižvelgti į tai, kad Vokietijoje, priešingai nei Lietuvoje, kalnuotose vietovėse (pvz., Bavarijoje) gali būti privalomas ne tik žiemos padangų, bet ir grandinių naudojimas. Todėl, planuodamas kelionę, visada patikrinu orų prognozes ne tik galinėje taške, bet ir visame maršrute.

6. Ką daryti, jei įvykia eismo įvykis arba techninė gedimas Vokietijoje?

Tai vienas iš baisiausių scenarijų, tačiau pasiruošimas sumažina paniką. Pirma, jei įvykia avarija, būtina užtikrinti savo ir kitų saugumą: įjungti „avarinius“ žibintus, užsidėti šviesinę liemenę ir pastatyti atsparųjį trikampį (automagistralėje – maždaug 100–150 m atstumu, užmiestyje – 100 m). Vokietijoje veikia universalus pagalbos numeris 112, skambinant į kurį galima gauti pagalbą vokiškai, anglų arba prancūzų kalba. Būtina užpildyti Europinį avarijos protokolą – jis yra tas pats kaip ir Lietuvoje, todėl nebūtina išversti į vokiečių kalbą vietoje. Jei automobilis nėra kelyje (stovi ant šalkelio), keleiviai turi palikti jį per saugią pusę (per apsauginį grotų laiptą) ir laukti pagalbos už juostos. Niekada nestovėkite tarp juostų! Esant techniniam gedimui, jei turite „ADAC“ arba kitą pagalbos draudimą, skambinkite į jų pagalbos centrą.

7. Kaip pasirinkti patikimą pervežėją, jei nusprendžiate keliauti ne savo automobiliu?

Jei nusprendžiate kreiptis į pervežimo kompaniją, pasitikėjimas yra raktas į saugumą. Per savo dvidešimt metų patirtį matau, kad pigiausias pasiūlymas dažnai būna brangiausias išlaidų. Atkreipkite dėmesį į tai, ar kompanija turi licenciją tarptautiniams keleivių pervežimams atlikti. Patikrinkite, ar jų vairuotojai naudoja tachografus (tai užtikrina, kad jie neviršija darbo laiko ir ilsisi). Užklauskite apie transporto priemonių amžių – naujesni autobusai turi geresnes saugumo sistemas (EBD, ESP, šoniniai oro pagalvės). Taip pat verta skaityti atsiliepimus internete, ypač dėl laikomasi grafiko ir vairuotojo elgesio. Patikimas pervežėjas visada pateiks sutartį, kurioje aiškiai nurodytos teisės ir pareigos bei draudimo sąlygos.

8. Ar yra kokių nors specifinių taisyklių, susijusių su alkoholiu vairuojant Vokietijoje?

Vokietija yra griežta šalis šiuo klausimu. Leidžiamas maksimalus alkoholio kiekis kraujyje yra 0,5 promilės. Tačiau, jei vairuotojas yra jaunesnis nei 21 metai arba jo vairavimo stažas trumpesnis nei 2 metai, riba yra 0,0 promilės – tai vadinama „nulinė tolerancija“. Už viršijimą taikomos labai griežtos baudos, taip pat baudos taikomos ir keleiviams, jei jie trukdo vairuotojui (pvz., neleidžia susikoncentruoti). Be to, jei įvykus įvykiui nustatoma, kad vairuotojas buvo girtas, draudimas nebus išmokėtas. Mano patarimas paprastas: jei vairuosite – negerkite nė lašo. Vokiškas alus gali būti skanus, bet jis visada laukia galinėje kelionės pusėje.

9. Kokios yra taisyklės, susijusios su važiavimu „Umweltzone“ (ekologinėmis zonomis) miestuose?

Daugelis Vokietijos miestų turi zonas, kuriose ribojamas patekimas transporto priemonėms, teršiančioms orą. Šios zonos pažymėtos ženklu „Umweltzone“. Norint įvažiuoti į jas, automobilio priekyje turi būti pritvirtinta speciali spalvota etiketė (Umweltplakette). Yra trys spalvos: žalia (mažiausiai teršiančios), geltona ir raudona (daugiausia teršiančios). Daugumoje miestų leidžiama važiuoti tik su žalia etikete. Jei įvažiuosite be etiketės arba su netinkama spalva, gausite baudą, kuri gali siekti 100 eurų. Prieš išvykstant reikia patikrinti, ar jūsų automobilio techniniame pase nurodytas euro standartas (Euro 4, 5, 6) leidžia gauti žaliąją kortelę, ir užsisakyti ją laiku. Tai ne tik baudos klausimas, bet ir miesto orų kokybės užtikrinimas.

10. Kaip ilgos kelionės metu užtikrinti, kad vairuotojas neperkaštų ir keleiviai jaustųsi patogiai?

Nors tai atrodo kaip patogumo, o ne saugumo klausimas, fizinė vairuotojo būklė tiesiogiai lemia saugumą. Ilgos kelionės į Vokietiją (pvz., iš Vilniaus iki Miuncheno – apie 1300 km) trunka daugiau kaip 12 valandų. Pagal ES taisykles, vairuotojas privalo daryti 45 minučių pertrauką po 4,5 valandų vairavimo. Mano praktika rodo, kad reikia daryti pertraukas dažniau – kas 2-3 valandas, kad išsitiesti kojas, pasigydyti orą. Keleiviai taip pat turi galimybę pasivaikščioti. Kondicionierius arba vėdinimo sistema turi veikti tinkamai, kad vairuotojas ne užmigdytų nuo karšto arba staiga. Drėgna servetėlė ir butelis vandens kiekvienam keleiviui – tai nedidelės, bet svarbios priemonės, padedančios išvengti dehidratacijos ir nuovargio. Gerai suplanuotos kelionės su poilsiais yra saugesnės nei kelionės „pertraukiant“.

Išvada

Apibendrinant, keleivių saugumas keliaujant į Vokietiją nėra atsitiktinis dalykas. Tai yra kruopštus planavimo, techninės priežiūros ir žinių rezultatas. Mano dvidešimt metų patirtis šioje srityje įrodė, kad dauguma incidentų galima išvengti tiesiog geriau pasiruošus. Vokietija yra šalis, kurioje tvarka ir taisyklės nėra tuščiai žodžiai – jos yra sukurtos siekiant apsaugoti kiekvieną kelyje esantį žmogų.

Nuo to, ar turite teisingą dokumentą „Umweltplakette“, iki to, ar jūsų padangos yra tinkamos sezonui, visi smulkmenys susideda į vieną visumą – saugią kelionę. Svarbiausia yra ne nuskubėti, o suprasti, kad kelionės tikslas ne tik pasiekti paskirties tašką, bet ir pasiekti jį sveikais. Nors šiuolaikinės technologijos ir patogios transporto priemonės sukuria iliuziją, kad kelionė yra paprasta, atsakomybė visada lieka ant žmogaus pečių.

Tikimės, kad šis straipsnis padės jums pasijausti tikriuose ir užtikrins, kad jūsų kelionė į Vokietiją būtų ne tik maloni, bet ir visiškai saugi. Atminkite, saugumas prasideda jūsų galvoje ir baigiasi tik tada, kai visi keleiviai saugiai išlipa iš automobilio galinėje stotelėje.