Keleivių pervežimo taisyklės Vokietijos maršrutams: Visiškas vadovas

Vokietija, būdama centrinėje Europoje, yra ne tik ekonominis, bet ir logistinis širdies centras. Kasdien šalyje vyksta tūkstančiai keleivių pervežimų – tiep reguliarių maršrutinių autobusų, tiep turistinių kelionių, tiep ir užsakomųjų reisų. Dirbant šioje srityje daugiau kaip dvidešimt metų, esu girdėjęs daugybę klausimų iš klientų, kurie norisi suprasti, kodėl kainos tokios kokios yra, kodėl reikia taip daug dokumentų ir, svarbiausia, kaip užtikrinti, kad kelionė būtų ne tik patogi, bet ir visiškai legali bei saugi.

Vokietijos rinka yra viena populiariausių, tačiau ir viena reikliausių. Vietinės įstatymų nuostatos yra griežtos, o jų paisymas kontroliuojamas labai tiksliai. Šiame straipsnyje aš, remdamasis ilgamečia patirtimi, išsamiai paaiškinsiu, kaip veikia keleivių pervežimo taisyklės Vokietijos maršrutams. Nepaisant to, ar planuojate organizuoti didelę konferenciją Berlyne, ar tiesiog reikia pervežti darbuotojus į Miuncheno parodą, ši informacija padės išvengti nereikalingų rūpesčių ir baudų.

Svarbu suprasti, kad keleivių pervežimas Vokietijoje nėra tik vairuotojo ir autobuso verslas. Tai sudėtinga sistema, kurioje susipina Europos Sąjungos reglamentai, Vokietijos federaliniai įstatymai (PBefG – Keleivių pervežimo įstatymas) ir techniniai saugumo reikalavimai. Klientams, kurie nori pasinaudoti šiomis paslaugomis, būtina žinoti pagrindines šios sistemos gaires, kad galėtų vertinti pasiūlymus ir pasitikėti savo pasirinkimu.

Šiame tekste mes nagrinėsime licencijavimo klausimus, vairuotojų darbo laiko apribojimus, techninius reikalavimus transporto priemonėms ir, žinoma, keleivių teises. Tikslas – suteikti pilną vaizdą apie tai, kas vyksta "už scenos", kai užsakote autobusą ar kelionę į Vokietiją.

DUK (Dažnai užduodami klausimai)

Žemiau pateikiu atsakymus į dešimt labiausiai aktualių klausimų, kuriuos man dažniausiai užduoda klientai bei partneriai, diskutuodami apie keleivių pervežimus Vokietijoje. Šie atsakymai padės jums suprasti subtilią, bet svarbią šios srities detales.

1. Kokių leidimų reikia tarptautiniam keleivių pervežimui į ir per Vokietiją?

Tai vienas pagrindinių klausimų, nuo kurio prasideda viskas. Jei autobusų nuomos ar pervežimo įmonė suteikia tarptautines keleivių pervežimo paslaugas, ji privalo turėti Bendruomenės licenciją (Community Licence). Tai dokumentas, leidžiantis atlikti keleivių pervežimus visoje Europos Sąjungoje be papildomų nacionalinių leidimų (taip vadinamų "kabotažo" leidimų), jei kalbame apie reguliarius maršrutus arba atsitiktinius reisus.

Be Bendruomenės licencijos, kiekvienas kelionę atliekantis vairuotojas turi turėti pasą su vairuotojo pažymėjimu (Driver Certificate). Be šių dokumentų, bet koks autobusas Vokietijoje gali būti sustabdytas policijos, o reisas – uždraustas tęsti toliau. Mano patirtis rodo, kad patikimi transporto įmonės visada su savimi turi šiuos originalius dokumentus, o ne jų kopijas. Be to, jei reisas yra reguliarios linijos (ne užsakomasis), gali reikėti specialių leidimų iš atitinkamo Vokietijos žemės (federacinės žemės) transporto valdybos. Todėl, užsakydamas transportą, visada verta paklausti apie šios licencijos buvimą.

2. Kas yra "kabotazas" ir kaip jis veikia Vokietijoje?

Sąvoka "kabotazas" dažnai kelia painiavą. Vokiškoje kontekste tai reiškia keleivių pervežimą Vokietijos teritorijoje atvykus iš kitos ES šalies. Pavyzdžiui, jei lietuviška autobusų įmonį atveža grupę į Berlyną ir tą pačią dieną ar poilsio pertraukos juos veža į kitą Vokietijos miestą (pvz., Hamburgą), tai laikoma kabotazo reisu.

Pagal ES reglamentus, užsienio vežėjai gali atlikti ribotą skaičių tokių kabotazo reisų (paprastai ne daugiau kaip 3 reisus per 7 dienas nuo pirmojo iškrovimo vietos pasiekimo). Tačiau čia yra vienas svarbus niuansas, kurį dažnai pamirštama: jei tai yra užsakomasis reisas (charter), t. y., autobusas nuomojamas konkrečiai grupei, kabotazo apribojimai netaikomi tiek griežtai. Bet jei tai yra reguliarus maršrutas, kurio atkarpa yra tik Vokietijoje, reikalingi specialūs leidimai. Esu matęs atvejus, kai nekantrūs organizatoriai bandydavo išnaudoti tą patį autobusą vietinėms kelionėms be reikiamų leidimų, kas baigdavosi nemažomis baudomis ir teismo procesais.

3. Kokios yra vairuotojo darbo ir poilsio laiko taisyklės Vokietijoje?

Vokietija yra žinoma savo griežtu požiūriu į darbo saugą, o vairuotojų darbo laikas yra vienas labiausiai kontroliuojamų aspektų. Čia galioja ES reglamentai (EG) Nr. 561/2006, tačiau vokiečiai jų laikosi ypatingai griežtai.

Vairuotojas negali vairuoti ilgiau kaip 4,5 valandas be pertraukos. Po 4,5 valandų vairavimo privaloma bent 45 minučių pertrauka (kurią galima padalinti į 15 minučių ir 30 minučių). Paros poilsis turi būti ne trumpesnis kaip 11 valandų (gali būti sutrumpintas iki 9 valandų ne daugiau kaip du kartus per savaitę). Kasdienės vairavimo trukmė negali viršyti 9 valandų (galima pratęsti iki 10 valandų ne daugiau kaip du kartus per savaitę).

Kas ypač svarbu klientams: jei reiso maršrutas yra ilgas (pvz., iš Vilniaus į Miuncheną), reikia suprasti, kad vairuotojui gali reikėti keleiviams nematomo poilsio laiko arba antrojo vairuotojo. Jei užsakote vieno vairuotojo autobusą ilgam maršrutui, turite žinoti, kad vairuotojas gali vairuoti ne ilgiau kaip 10 valandų per parą, o po to privalo ilgiau pailsėti. Tai lemia, kad ilgesnės kelionės turi būti suplanuotos su naktinio poilsio pertrauka, kitaip tai yra tiesiog neįmanoma ir nelegalu. Policija Vokietijoje dažnai tikrina tachografo duomenis, todėl jokių kompromisų čia būti negali.

4. Kokius techninius reikalavimus turi tenkinti autobusai, važiuojantys Vokietijos maršrutais?

Vokietijos keliai, ypač automagistralės (Autobahn), reikalauja techniškai idealios būklės transporto priemonių. Autobusas turi atitikti ne tik bendrus ES techninius reikalavimus, bet ir praeiti griežtus techninius apžiūrų testus.

Vienas svarbiausių dalykų – Euro 6 emisijos standartas. Nors senesni autobusai gali būti legalūs Lietuvoje, Vokietijoje įvairiuose miestuose (pvz., užleistose zonose – "Umweltzone") gali būti draudžiama važiuoti autobusais, kurie neturi atitinkamos žaliosios dangtelės (Plakette). Be to, autobusas turi būti aprūpintas visomis privalomomis saugumo priemonėmis: ugn gesintuvais, pirmosios pagalbos rinkiniais, atspariais smūgiams langais, funkcionuojančiais ABS ir ASP sistemomis.

Taip pat būtina paminėti greičio limitatorius. Autobusai Vokietijoje privalo turėti techninius įtaisus, kurie neleidžia viršyti 100 km/h greičio (nors kai kuriose atvejuose, pvz., dviejų lygių autobusams, limitas gali būti ir mažesnis). Techninės būklės patikrinimas (TÜV) Vokietijoje yra ritualas, ir jei autobuso techninė būklė keliau abejonių (pvz., padangų protektoriaus gylis, stabdžių veikimas), jis gali būti iškeltas iš eismo vietos. Ilgamečiai vežėjai visada investuoja į naujesnę techniką, kad išvengtų tokių situacijų.

5. Kaip Vokietijoje reglamentuojamas autobuso pasavinimas (važiavimas tuščiu)?

Tai yra labai specifinis ir dažnai painus klausimas. Pagal Vokietijos įstatymus, užsienio vežėjas negali atlikti taip vadinamo "tuščio eismo" (Leerkfahrt) be keleivių Vokietijos teritorijoje, jei tai nėra susiję su pagrindiniu tarptautiniu reisu.

Pavyzdžiui, jei lietuviškas autobusas atveža keleivius į Frankurtą ir juos išleidžia, jis negali tiesiog važiuoti į Miuncheną, kad ten pasiimtų kitą grupę, jei šis veiksmas nėra suderintas su pagrindiniu reiso planu. Toks pasavinimas laikomas neteisėta vietine veikla (neregistruotu kabotazu). Tačiau yra išimčių: autobusas gali grįžti į savo bazę (Lietuvą) tuščias arba pasiimti kitą grupę, jei ši grupė yra užsakyta tos pačios įmonės ir reisas yra tarptautinis (t. y., prasideda arba baigiasi užsienyje).

Ši taisyklė dažnai apsunkina logistiką. Jei klientas nori, kad autobusas jį vežtų vieną dieną po Vokietiją, o tada kitą dieną grįžtų, gali kilti klausimų dėl to, ar tarpinės dienos važiavimai yra legalūs. Patirtis rodo, kad geriausia viską suderinti iš anksto ir užtikrinti, kad vežėjas turi teisingai parengtus dokumentus (pvz., CMR draudimo ar sutartis), patvirtinančius, kad tai ne vietinis pervežimas.

6. Kokia atsakomybė tenka keleivių draudimo atveju Vokietijoje?

Draudimo klausimas yra kritiškas. Vokietijoje galioja griežti reikalavimai dėl keleivių draudimo. Autobuso vežėjas privalo turėti civilinės atsakomybės draudimą keleiviams. Jei įvyksta avarija ar keleivis sužeidžiamas, draudimas turi padengti žalą.

Minimali draudimo suma ES lygmeniu yra nustatyta, tačiau Vokietijoje praktikoje rekomenduojama, kad ši suma būtų gerokai didesnė, dėl aukštų gydymo išlaidų šalyje. Be to, labai svarbu yra bagažo draudimas. Jei keleivio bagažas dingsta arba sugadinamas pervežimo metu, vežėjas paprastai atsako už žalą pagal tarptautinius konvencijas (pvz., CVR), tačiau ribos gali būti per mažos brangiems daiktams.

Mano patarimas klientams: visada pasidomėkite, ar vežėjas t papildomą draudimą. Nors juridinis pagrindas yra, kiekvienas atvejis yra individualus. Vokiški teismai dažnai stovi keleivių pusėje, todėl neapdraustas vežėjas gali patirti didelius nuostolius. Užsakydami reisą, prašykite patvirtinti draudimo poliso galiojimą.

7. Kokios teisės turi keleiviai, jei reisas vėluoja arba atšaukiamas?

Keleivių teisės Vokietijoje yra labai stipriai ginamos, remiantis ES Reglamentu (ES) Nr. 1171/2010 (susijęs su keleivių teisėmis autobusų ir troleibusų transporte). Jei reisas vėluoja daugiau kaip 2 valandas (priklausomai nuo kelionės ilgio), keleiviai turi teisę į nemokamus gėrimus (net jei tai tiesiog vanduo) ar maistą, jei vėlavimas trunka ilgiau.

Jei reisas atšaukiamas, keleiviai turi teisę pasirinkti: grąžinimą bilieto kainos arba perkėlimą į kitą reisą. Ilgesniems vėlavimams (pvz., naktį) gali būti siūlomas apgyvendinimas viešbutyje. Verta paminėti, kad šios taisyklės taikomos ir reguliariems maršrutams, ir (tam tikru extentu) užsakomiesiems reisams, priklausomai nuo sutarties sąlygų.

Kai kurios įmonės bando išsisaugoti nuo šių išlaidų savo sutartyse, tačiau Vokietijos teismų praktika rodo, kad standartinės sąlygos, kurios pažeidžia keleivių pagrindines teises, gali būti pripažintos negaliojančiomis. Klientui svarbiausia yra išlaikyti ramybę, reikalauti informacijos ir, jei reikia, kreiptis į kompetentingas institucijas (Vokietijoje tai dažniausiai vietinės transporto inspekcijos).

8. Ar yra specialūs reikalavimai vežant vaikus ar neįgaluosius keleivius?

Taip, ir šie reikalavimai yra labai griežti. Vežant vaikus (moksleivius, darželio grupes) Vokietijoje, autobuse privalo būti suaugęs lydinčiasis asmuo (palydovas), neįskaitant vairuotojo. Vaikai turi sėdėti įtvirtintose vietose ir, jei reikia, naudoti saugos diržus ar specialias vaikiškas kėdutes (priklausomai nuo vaiko ūgio ir svorio).

Neįgaliesiems keleiviams Vokietijoje taikoma "prieinamumo" politika. Nauji autobusai turi būti pritaikyti neįgaliesiems (t. y., turi liftą arba rampą, vietą vežimėliui). Jei klientas užsako autobusą grupei su neįgaliaisiais, jis privalo iš anksto informuoti vežėją, kad šis galėtų pateikti tinkamą transporto priemonę. Atsisakyti pervežti neįgalųjį dėl techninių priežasčių (jei autobusas neturi įrangos) yra legalu, tačiau jei įranga yra, bet vairuotojas atsisako tai daryti – tai yra diskriminacija, už ką gresia didelės baudos. Esu matęs, kaip kruopščiai planuojamos tokios kelionės, kad visi procesai (įlipo ir išlipo) vyktų sklandžiai.

9. Kaip Vokietijoje tvarkomas alkoholio vartojimas autobuse?

Vokietija yra šalis, kur alus yra populiaraus gėrimas, tačiau transporto priemonėse taisyklės yra griežtos. Vairuotojams draudžiama vartoti bet kokį alkoholį prieš ir per vairavimą (leidžiama 0,0 promilės). Tai yra absoliuti normą, kurios pažeidimas reiškia momentinį licencijos praradimą ir baudžiamojon atsakomybę.

Keleiviams, savo ruožtu, alkoholis dažniausiai neleidžiamas, jei tai sukelia triukšmą ar pažeidžia viešąją tvarką. Dauguma profesionalių autobusų nuomos kompanijų turi vidinius taisyklių rinkinius, draudžiančius vartoti alkoholį įvežant jį į autobusą (išskyrus, jei tai yra uždara, privati šventė, pvz., vestuvės, ir tai suderinta su vežėju). Tačiau viešuose maršrutuose (pvz., FlixBus ir pan.) alkoholio vartojimas dažnai draudžiamas arba griežtai reguliuojamas. Jei keleivis pasiduoda alkoholiui ir trikdo kitus, vairuotojas turi teisę išlaipinti jį artimiausioje stotelėje ar net policijos postą. Saugumas čia visada pirmiau už komfortą.

10. Kas nutinka, jei autobusas sugenda Vokietijoje? Ką turi daryti keleivis?

Techninės gedimai, nors ir reti patikimose kompanijose, vis tiek įvyksta. Jei autobusas sugenda Vokietijoje, vežėjas privalo nedelsiant imtis veiksmų: iškviesti techninę pagalbą ir informuoti keleivių. Jei gedimas nėra ištaisomas per 2 valandas (priklausomai nuo situacijos), vežėjas privalo organizuoti pakaitinį transportą arba alternatyvų pervežimą į paskirties vietą.