Keleivių pervežimo į Vokietiją saugumo standartai: Visas vadovas

Atsitiko taip, kad per pastaruosius du dešimtmečius tarptautinių keleivių pervežimų srityje mažai kas pasikeitė tiek, kiek keitėsi reikalavimai saugumui. Vokietija – tai viena iš griežčiausiai reglamentuojančių šalių ne tik Europos Sąjungoje, bet ir visame pasaulyje. Dirbdamas šioje srityje daugiau nei dvidešimt metų, esu matęs, kaip keitėsi taisyklės, kaip stebėta techninė būklė ir, svarbiausia, kaip tai visą laiką buvo orientuota į žmogaus gyvybės ir sveikatos apsaugą. Šiame straipsnyje noriu papasakoti ne tik apie sausus įstatymus, bet ir apie tai, kas vyksta užkulisiuose – kodėl kelionė į Vokietiją turi būti ne tik patogi, bet ir, visų pirma, saugi.

Kai klientas renkasi pervežėją, jį dažniausiai domina kaina ir išvykimo laikas. Tai yra natūralu. Tačiau, kaip praktikas, galiu pasakyti, kad šie du rodikliai neturėtų būti prioritetas, jei tuo pačiu metu nepatenkinami baziniai saugumo standartai. Vokietijos keliai, ypač autobanai, turi savo specifiką, o vietinės policijos ir transporto inspekcijos (Bundesamt für Güterverkehr – BAG) reikalavimai yra „miega ant ausies“. Jei reikalavimai nėra laikomasi, ne tik gresia dideli baudos, bet ir, kas blogiau, kelionė gali būti sustabdyta tiesiog kelio viduryje.

Šiame straipsnyje mes išnagrinėsime pagrindinius saugumo aspektus: nuo vairuotojų kvalifikacijos ir darbo laiko iki techninės transporto priemonės būklės ir draudimo. Suprasdami šiuos mechanizmus, galėsite be liūdesio pasitikėti savo pasirinktu pervežėju ir mėgautis ramia kelione.

Įvadas

Saugumas keleivių pervežime į Vokietiją nėra pasirinktinis privalumas, o griežtas reikalavimas, kurį lemia tiek Europos Sąjungos reglamentai, tiek Vokietijos nacionalinės teisės aktai. Vokietija, kaip viena pagrindinių transporto mazgų Europoje, ilgiausiai ir labiausiai kultivuoja aukštus standartus, kurie vėliau perimami ir kitose šalyse. Mano ilgametė patirtis rodo, kad tikslus šių standartų laikymasis yra pagrindinis skirtumas tarp patikimos transporto kompanijos ir tokių, kurios veikia „pilkojoje“ zonoje.

Ką mes turime omenyje, kalbėdami apie saugumo standartus? Tai yra kompleksinė sistema, susidedanti iš trijų pagrindinių dalių: žmogus (vairuotojas), mašina (autobusas ar mikroautobusas) ir procesas (organizacija, draudimas, dokumentai). Jei bent viena iš šių grandžių silpna, visa sistema sugriūva. Pavyzdžiui, pažangiausias autobusas su visais saugumo sistemomis neapsaugos keleivių, jei vairuotojas bus išvargęs arba neturės reikiamų kvalifikacijų. Atvirkščiai, patyręs vairuotojas negalės užtikrinti saugumo, jei vairuojamas transporto priemonės stabdžiai bus techniškai netinkami.

Vokiški reikalavimai prasideda dar prieš išvykstant iš depo. Kiekvienas reisas turi būti suplanuotas taip, kad vairuotojai net viršytų leidžiamamų vairavimo valandų normų, o transporto priemonė būtų techniškai tvarkinga. Vokietijoje veikia speciali institucija – BAG (Federalinis kelių transporto ir administravimo biuras), kurios pareigūnai turi teisę sustabdyti bet kurį tarptautinį autobusą ir atlikti išsamų patikrinimą. Šie patikrinimai dažnai būna netikėti ir detali, todėl tik profesionalios kompanijos gali jaustis saugiai.

Šiame straipsnyje mes sužinosime, kaip atpažinti šiuos saugumo elementus. Mes aptarsime, ką reiškia „Euro 6“ standartai, kodėl tachografo duomenys yra tokie svarbūs ir kokiais dokumentais turi pasigyventi jūsų vairuotojas. Tik suprasdami procesą, galėsite užtikrinti, kad jūsų kelionė į Berlyną, Miuncheną ar Hamburgą vyks sklandžiai ir be nepageidaujamų netikėtumų.

DUK

1. Kokie yra pagrindiniai Vokietijos ir ES teisės aktai, reglamentuojantys keleivių pervežimą?

Visas keleivių pervežimo procesą Vokietijoje reglamentuoja gausybė teisės aktų, tačiau jeigu reikia išskirti svarbiausius, tai būtų ES Reglamentas (EB) Nr. 1071/2009, kuris nustato reikalavimus vežėjams, ir ES Reglamentas (EB) Nr. 561/2006, dėl vairuotojų darbo laiko. Vokietijoje taip pat galioja „Keleivių pervežimo įstatymas“ (Personenbeförderungsgesetz – PBefG), kuris yra griežtesnis už daugumą kitų šalių įstatymus. Jis reglamentuoja ne tik technines sąlygas, bet ir tai, kokiomis sąlygomis gali būti teikiamos transporto paslaugos, taip pat reikalauja specialių leidimų (kabotažo licencijų), jeigu reisai atliekami reguliariai. Be to, svarbu paminėti ir techninius reikalavimus, kuriuos nustato ECE taisyklės, susijusios su transporto priemonių saugumu (pvz., stabdžių sistemas, saugos diržus).

2. Kokius reikalavimus turi tenkinti vairuotojai, atliekantys reisus į Vokietiją?

Vairuotojo kvalifikacija yra pirmasis ir svarbiausias saugumo barjeras. Tarptautiniams reisams į Vokietiją būtinas ne tik „D“ kategorijos vairuotojo pažymėjimas, bet ir profesionalaus vairuotojo kvalifikacijos sertifikatas (Kodas 95). Tai reiškia, kad vairuotojas privalo išlaikyti teorinius ir praktinius egzaminus, įrodančius jo žinias apie darbo laiką, techninę priežiūrą ir eksploatavimą. Be to, reikalaujama, kad vairuotojas turėtų galiojantį medicininį patvirtinimą, kad jo sveikata nekelia pavojaus eismo saugumui. Ilgą patirtį turintis ekspertas patvirtins, kad vokiškos institucijos ypatingą dėmesį skiria vairuotojų poilsio laikymąsi – vairuotojas privalo turėti aiškų ir įformintą grafiką (tą vadinamąjį „Lenkų lapą“ arba skaitmeninius įrašus), įrodantį, kad jis neviršijo leidžiamų 4,5 valandų vairavimo be pertraukos.

3. Kaip Vokietijoje kontroliuojamas vairuotojų darbo laikas ir poilsis?

Tai vienas griežčiausių reikalavimų. Kontrolė vykdoma naudojant tachografus. Šiuo metu visiems naujiems autobusams privalomi skaitmeniniai tachografai, kurie fiksuoja kiekvieną vairuotojo judesį. Taisyklės yra griežtos: po 4,5 valandų vairavimo privaloma 45 minučių pertrauka (kuri gali būti padalinta į 15 min. + 30 min., bet ne atvirkščiai). Per paros leidžiama vairuoti ne daugiau kaip 9 valandas (du kartus per savaitę – iki 10 valandų), o savaitinis poilsis turi būti bent 45 valandų nepertraukiamai. Vokietijos policija ir BAG pareigūnai dažnai atlieka stačius patikrinimus tiesiog kelio viduryje, parsisiuntę tachografo duomenis. Jei paaiškėja, kad vairuotojas viršijo laiką arba manipuliavo prietaisu, ne tik gresia didžiulė bauda (kuri gali siekti tūkstančius eurų), bet ir reisas gali būti sustabdytas iki kol vairuotojas atils.

4. Kokios techninės būklės reikalavimai taikomi autobusams ir mikroautobusams, vykstantiems į Vokietiją?

Techninė būklė – tai ne kas kita, kaip saugumo garantas. Vokietijoje transporto priemonė privalo atitikti Euro 5 arba (geriau) Euro 6 aplinkos apsaugos standartus, kuriai leidžiama važiuoti miestuose su mažų išmetamųjų dujų zonomis (Umweltplakette – žalia geležinkelio lentelė). Be to, kiekvienas autobusas turi turėti galiojantį techninį apžiūrą testamentą (Lietuvoje – TA), o Vokietijoje jis taip pat privalo atitikti „TÜV“ (Technischer Überwachungsverein) standartus. Reguliariai tikrinami stabdžiai, padangos (jų protektoriaus gylis turi būti ne mažesnis kaip 1,6 mm, tačiau rekomenduojama daugiau), šviesos, signalizacija ir, svarbiausia, greičio ribojimo priemonės. Autobusai, sveriantys daugiau nei 3,5 tonos, privalo būti ap Equipotas su greičio ribotuvu, nustatytu ne daugiau kaip 100 km/h (automagistralėse) ar 90 km/h (keliuose).

5. Ką reiškia žalias „Umweltplakette“ (ekologinė lentelė) ir kodėl ji svarbi?

Tai yra klasikinis pavyzdys, kaip Vokietija kontroliuoja ne tik saugumą, bet ir aplinkosaugą. Norint važiuoti į daugelį Vokietijos miestų (pvz., Berlynas, Miunchenas, Kelnas, Štutgartas), autobuso ar mikroautobuso priekyje privalo būti pritvirtinta speciali spalvota lentelė – „Umweltplakette“. Keleivių pervežime beveik visada reikalinga žalia lentelė, kuri leidžia važiuoti į žaliąją zoną (Umweltzone). Jos neturintys vairuotojai gali gauti baudą, kuri svyruoja nuo 80 iki 100 eurų, o jei reisas yra komercinis, baudos gali būti dar didesnės. Šios lentelės išduodamos remiantis transporto priemonės išmetamųjų dujų standartu (Euro 4 dažniausiai gauna raudoną, Euro 5 – geltoną, Euro 6 – žalią). Patikimas vežėjas visada tikrina, ar jo autobuse ši lentelė yra ir ar ji atitinka miesto, į kurį vykstama, reikalavimus.

6. Kokio tipo draudimas privalomas būti keleivių pervežimo transporto priemonėje?

Pagal ES reglamentą, kiekviena transporto priemonė, atliekanti keleivių pervežimus, turi turėti galiojantį civilinės atsakomybės draudimą nuo avarijų. Tačiau Vokietijoje reikalavimai šiek tiek platesni. Be privalomojo draudimo, dauguma profesionalių kompanijų turi ir „Keleivių draudimą“ (Passagierhaftpflichtversicherung). Šis draudimas apsaugo ne tik trečiuosius asmenis, bet ir patys keleivius, jei įvykus avarijai jie patiria sužalojimų. Draudimo suma Vokietijoje turi būti pakankamai didelė (paprastai ne mažiau kaip 2,5 milijono eurų žala asmenims), kad padengti galimus išlaidas. Mano patirtis rodo, kad prieš išvykstant būtina ne tik patikrinti, ar draudimas galioja, bet ir įsitikinti, kad draudimo polisas apima ir tarptautinius reisus (t.y. „Zelena karta“ yra galiojanti visoje Europoje).

7. Kaip Vokietijoje reglamentuojamas žiemos pasiruošimas?

Vokietija yra griežta ir žiemos sąlygomis. Nuo spalio mėnesio (konkreti data gali keistis priklausomai nuo orų, tačiau dažniausiai nuo spalio 1-osios) iki balandžio pabaigos, visi transporto priemonės privalo būti paruoštos žiemos sąlygoms. Tai reiškia, kad ant visų ratų turi būti sumontuotos žiemos padangos (su M+S žyme, o rekomenduojama ir su „Alpine“ simboliu). Žiemos padangų protektoriaus gylis turi būti ne mažiau kaip 4 mm. Be to, autobuse privalo būti žiemos įranga: sniego grandinės (privalomos turėti, nors ir ne visada naudojamos), kastuvas ir smėlis arba druska. Dėl šių reikalavimų nevykdymo gresi baudos, o dar blogiau – jei įvykus avarijai nėra žiemos padangų, draudimo kompanija gali atsisakyti mokėti išmoką.

8. Kaip užtikrinamas keleivių saugumas paties autobuso viduje?

Techninė įranga nenusileidžia vairuotojo kvalifikacijai. Visi autobusai turi būti įrengti saugos diržais vietose, kurios to reikalauja (ypač sėdynės, atsuktos į važiavimo kryptį). Nors senesniuose autobusuose gali būti vietų be diržų, naujiųjų standartai reikalauja juos turėti visose vietose. Taip pat privaloma būti ugn gesintuvams, pirmosios pagalbos rinkiniam (kuris turi būti patikrintas ir galiojantis) ir bent dviem stiklinėms plėvelėms (kaladėlėms) langams laužyti, esant avarijai. Visi šie įrenginiai turi būti lengvai pasiekiami ir pažymėti specialiais ženklais. Taip pat svarbu paminėti, kad autobuso durys turi būti įrengtos taip, kad būtų galima jas atidaryti iš išorės ir vidus net esant avariniam maitinimui išjungus.

9. Kas yra „Lenkiškas lapas“ (Lenkwetternachweis) ir kodėl jis svarbus?

Tai yra vienas dažniausiai užmirštamų, bet labai svarbių dokumentų. Oficialiai tai vadinasi „Vairuotojų darbo laiko apskaitos lapas“ arba tiesiog grafikas. Nors tachografas fiksuoja duomenis elektroniniu būdu, vokiški įstatymai reikalauja, kad vairuotojas turėtų ir raštišką grafiką, kuriame detaliai nurodytos išvykimo ir atvykimo vietos, poilsio laikai ir pertraukos. Šis dokumentas padeda inspektoriams greitai įvertinti, ar reisas buvo suplanuotas pagal taisykles. Jei vairuotojas neturi šio lapo arba duomenys jame nesutampa su tachografu, tai keliauja įtarimų apie pažeidimus. Profesionali kompanija visuo paruošia šį grafiką kiekvienam reisui.

10. Kaip klientas gali patikrinti, ar pervežėjas atitinka šiuos standartus prieš užsakydamas kelionę?

Tai yra labai protingas klausimas, ir aš visada raginu savo klientus būti atidiems. Pirmiausia, paprašykite parodyti vežėjo licenciją (Community License). Tai yra dokumentas, patvirtinantis, kad kompanija turi teisę vykdyti tarptautinius pervežimus. Ant licencijos turi būti nurodytas unikalus kodas, kurį galima patikrinti ES transporto priemonių registre. Antra, pasidomėkite transporto priemonės amžiumi – naujesnis autobusas tikėtina, kad bus saugesnis ir patogesnis. Trečia, nekilkite į „pilną“ autobusą, jei tai yra mikroautobusas (pvz., 9 vietų), nes dažnai tokiuose atvejuose bandoma apeiti didesnius reikalavimus, taikomus autobusams. Galiausiai, pasitikėkite savo intuicija – jei bendravimas su vadybininkais yra chaotiškas, o kaina per žema, tai gali reikšti, kad taupoma saugumo reikmenims.

Išvada

Apibendrinant, keleivių pervežimo į Vokietiją saugumo standartai nėra tiesiog biurokratinė priemonė, o sudėtinga sistema, sukurta apsaugoti kiekvieną kelionės dalyvį. Mano dvidešimt metų patirtis šioje srityje įrodė, kad saugumas – tai nuolatinis procesas, ne vienkartinis įvykis. Jis prasideda nuo atsakingos kompanijos vadybos, kuri investuoja į naujus autobusus ir vairuotojų mokymą, ir baigiasi kiekvieno vairuotojo atsakomybe laikytis taisyklių kelyje.

Vokietija nustato aukštą kartą, ir tai tikrai gera naujiena keleiviui. Griežti reikalavimai draudžiu, techninės priežiūros ir vairuotojų darbo laiko kontrolės srityje užtikrina, jog tik tikri profesionalai gali veikti šioje rinkoje. Renkantis pervežėją, verta nebijoti klausti apie licencijas, draudimą ir transporto priemonių amžių. Patikimas vežėjas visada su malonumu pateiks šią informaciją, nes jis žino, kad saugumas – tai pagrindinis jo verslo vardas.

Kelionė į Vokietiją gali būti maloni patirtis, jei ja pasirūsite iš anksto. Tikiuosi, kad šis straipsnis padėjo jums suprasti, kas slypi už uždarų autobuso durų ir kas užtikrina, kad pasiektumėte tikslą saugiai. Sėkmės keliuose ir tegul kiekviena jūsų kelionė būna ne tik greita, bet ir, kas svarbiausia, saugi. Pasitikėkite tikrais ekspertais, o jūsų ramybė bus užtikrinta.