Keleivių pervežimo į Vokietiją reikalavimai: Visiškas vadovas

Dirbant tarptautinių keleivių pervežimų srityje, daugiau kaip dvi dešimtmetis leidžia matyti ne tik geografinių atstumų įveikimą, bet ir nuolat kintančią teisinę bei techninę aplinką. Vokietija, kaip viena didžiausių ir ekonomiškai stipriausių Europos Sąjungos šalių, yra pagrindinis krypkelis tarp Rytų ir Vakarų Europos. Kasdien tūkstančiai autobusų kerta jos sienas, vežant darbuotojus, turistus, moksleivius ir privačius keleivius. Tačiau sėkmingas kelionės įgyvendinimas nėra tik vairo sukimas ir kelio pasirinkimas. Tai yra sudėtingas procesas, reikalaujantis preciziško planavimo, žinių ir visiškai atitikties griežtoms Vokietijos bei ES reglamentams.

Šiame straipsnyje aš, remdamasis ilgamete patirtimi, išsamiai paaiškinsiu, kokie yra pagrindiniai keleivių pervežimo į Vokietiją reikalavimai. Mes ne tik aptarsime formaliasias puses, tokias kaip licencijavimas ir draudimas, bet ir prisilėsime prie praktinių niuansų, kurie lemia kelionės sklandumą bei saugumą. Nesvarbu, ar planuojate organizuoti didelę turistinę grupę, ar ieškote patikimo transporto savo komandai, suprasti šiuos reikalavimus – tai pirmas žingsnis link be rūpesčių kelionės.

Įvadas

Vokietija pasižymi išvystyta kelių infrastruktūra, tačiau ir iti griežtu transporto priemonių bei vairuotojų kontrolės mechanizmu. Vokiškas kelių policijos (Autobahnpolizei) požiūris į taisyklių laikymąsi yra legendarus. Kasmet vykdomos tūkstančiai patikrinimų, ir net mažiausia nuokrypa nuo reikalavimų gali baigtis ne tik dideliais baudomis, bet ir transporto priemonės sustabdymu tol, kol nebus pašalintos pažeidimai.

Keleivių pervežimo į Vokietiją procesas prasideda ne tada, kai autobusas užsuka į magistralę, o dar gerokai anksčiau – įmonės dokumentuose ir techninėje autobuso paruošime. Svarbiausia yra suprasti, kad Vokietija taiko ne tik savo nacionalinius įstatymus, bet ir griežtai vykdo Europos Sąjungos reglamentus, kurie reglamentuoja darbo laiką, poilsį ir techninį būklę. Be to, šalis turi specifinių aplinkosaugos reikalavimų, pavyzdžiui, aplinkos zonas miestuose (Umweltzone), kurias gali važiuoti tik tam tikros ekologinės klasės transporto priemonės.

Šiame straipsnyje mes suksimės ratu aplink visus svarbiausius aspektus: nuo to, ką turi turėti pas vairuotoją sau, iki to, kokiais dokumentais turi būti aprūpintas keleivis. Mes kalbėsime apie tai, kodėl taip svarbi Bendruomenės licencija, ką reiškia „Maust“ mokesčiai sunkiasvoriams transportui ir kodėl žieminės padangos Vokietijoje tai ne galvojimas, o privalomas reikalavimas. Tikslas – suteikti jums pilną vaizdą, kad galėtumėte pasirinkti patikimą pervežėją arba, jei esate pervežėjas, užtikrinti, kad jūsų verslas vyksta sklandžiai ir be jokių nemalonumų užsienyje.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skyriuje pateikiamas išsamus klausimų ir atsakymų sąrašas, kuris padės išsiaiškinti net smulkiausius keleivių pervežimo į Vokietiją niuansus. Štai 10 pagrindinių klausimų, kuriuos dažniausiai užduoda klientai ir pervežėjai.

1. Kokius dokumentus turi turėti vairuotojas atvykstant į Vokietiją?

Tai vienas pagrindinių klausimų, nes be tinkamų dokumentų vairuotojo darbas laikomas nelegaliu. Pirma ir svarbiausia, tai vairuotojo pažymėjimas (C arba CE kategorija). Jis turi būti galiojantis, o vairuotojas – patirties. Tačiau tarptautiniuose pervežimuose to per mažai. Būtina turėti „95 kodą“ vairuotojo pažymėjime, patvirtinantį kvalifikacijos kėlimą. Be šio kodo, vairuotojas neturi teisės vykdyti komercinių pervežimų.

Kita būtina sąlyga – tachografo kortelė. Ji turi būti asmeninė, o vairuotojas privalo ja naudotis visą laiką, valdydamas transporto priemonę. Taip pat būtina vairuotojo darbo laiko apskaitos dokumentacija (spausdintos tachografo juostos arba skaitmeninių duomenų atsisiuntimai) už paskutines 28 dienas (nors praktikoje dažnai reikalaujama ir daugiau, jei yra įtarimų). Negalime pamiršti ir medicininio patikrinimo pažymėjimo, patvirtinančio, kad vairuotojas yra tinkamas sveikatos būklei dirbti. Jei vairuotojas ne ES šalies pilietis, jam taip pat reikalingas leidimas dirbti (darbo vizą ar leidimą atvykti), priklausomai nuo jo šalies narystės.

2. Kokius techninius reikalavimus turi atitikti autobusas, vykstantis į Vokietiją?

Techninės būklės reikalavimai Vokietijoje yra vieni aukščiausių Europoje. Autobusas privalo turėti galiojantį techninį apžiūrėjimo pažymėjimą (pagal šalies, kurioje jis registruotas, įstatymus, tačiau jis turi atitikti ES standartus). Svarbu, kad autobuse veiktų visi saugumo sistemos elementai: stabdžiai, padangos, šviesos, signalizacija.

Ypatingas dėmesys skiriamas įrangai. Kiekviename autobuse turi būti: * Ne mažiau kaip vienas ugnies gesintuvas (paprastai reikalaujama 2 kg arba didesnio, priklausomai nuo autobuso dydžio). * Pirmosios pagalbos rinkinys, kuris turi būti pilnas ir negaliojęs. * Atsparumo avarijoms rinkinys (pavyzdžiui, atsarginės lempos, švietimo priemonės, trikampės atšvaitinės ženklos). * Jei autobuse yra daugiau kaip 9 sėdimos vietos (įskaitant vairuotoją), jis privalo būti įrengtas tachografu. Tachografo sistema turi būti patikrinta ir antspauduota (per 2 metus).

Vokietijos policija dažnai tikrina ir autobuso švarą bei bendrąjį tvarką, nes tai laikoma transporto priemonės priežiūros kokybės rodikliu.

3. Ar keleiviai turi turėti specialius dokumentus (pasus, vizas) pervežimo metu?

Šis klausimas dažnai kyla ne iš pervežėjo, o iš pačių keleivių. Atsakymas priklauso nuo to, iš kurios šalies atvykstate. Kadangi Lietuva yra Europos Sąjungos bei Šengeno erdvės narė, lietuvių piliečiams važiuojant į Vokietiją paso ar asmens tapatybės kortelės yra pakankamai. Tačiau, mano patirtis rodo, kad visada verta turėti pasą, jei atsiranda nepageidaujamų situacijų (pvz., dokumentų patikrinimas policijoje ne dėl kelionės, o dėl kitų aplinkybių).

Jei autobusu važiuoja trečiųjų šalių piliečiai (pvz., Ukrainos, Baltarusijos, kitų ne ES šalių piliečiai), jiems būtina turėti biometrinius pasus ir, jei reikia, vizas. Atsakingas už tai ne tik keleivis, bet ir pervežėjas. Vairuotojas privalo turėti keleivių sąrašą (Passenger List), kuriame nurodyti keleivių duomenys (pavardė, vardas, gimimo data, paso numeris). Šis sąrašas gali būti reikalaujamas pasienio kontrolės punktuose arba atsitiktiniuose policijos patikrinimuose viduje šalyje.

4. Kokie yra vairuotojo darbo ir poilsio laiko reikalavimai?

Tai, galima sakyti, „šventa karvė“ tarptautiniuose pervežimuose. Europos Sąjungos reglamentai (EC 561/2006) yra griežti ir Vokietijoje jų laikomasi ypatingai atidžiai. Pagrindinės taisyklės: * Vairavimas: Maksimaliai 4,5 valandas poilsio be pertraukos. Po 4,5 valandų vairuotojas privalo padaryti bent 45 minučių pertrauką (kuri gali būti padalinta į 15 min + 30 min). * Dieninis poilsis: Po 4,5 valandų vairavimo pertraukos, bendras vairavimo laikas negali viršyti 9 valandų per dieną (gali būti pratęstas iki 10 valandų du kartus per savaitę). * Savaitinis poilsis: Po 6 dienų darbo privalomas 45 valandų nuolatinis poilsis (gali būti sutrumpintas iki 24 valandų, bet tada kompensuojamos kitą savaitę).

Vokietijoje vairuotojų darbo laiką kontroliuoja ne tik policija, bet ir specialūs inspektoriai, kurie turi teisę sustabdyti autobusą ir patikrinti tachografo duomenis. Pažeidimai baigiasi labai didelėmis baudomis, kurios gali siekti tūkstančius eurų, o įmonei gali būti taikomos papildomos sankcijos.

5. Kas yra Bendruomenės licencija ir kodėl ji tokia svarbi?

Bendruomenės licencija (Community Licence) tai dokumentas, kuris leidžia įmonei vykdyti tarptautinius keleivių pervežimus kabinamaisiais autobusais tarp ES šalių. Be šios licencijos bet koks komercinis keleivių pervežimas už nacionalinių ribų yra nelegalus.

Licencija išduodama atsižvelgiant į įmonės „gerą reputaciją“ (paveldimumą, mokesčių mokėjimą, saugumo standartus). Svarbiausia yra tai, kad kopija Bendruomenės licencijos turi būti pritaisyta prie autobuso priekinio stiklo (vidinėje pusėje), taip, kad ji būtų aiškiai matoma iš išorės. Be šios kopijos autobusas gali būti sustabdytas ir nušalintas nuo kelio iki pat licencijos pristatymo. Taip pat su savimi reikia turėti originalą arba patvirtintą kopiją, kurią reikia pateikti inspektoriui pareikalavus. Be šios licencijos neįmanoma gauti tarptautinių kelionių leidimų (Cabotage ar kitokių specialių leidimų).

6. Kokius draudimus turi turėti autobusas, vykstantis į Vokietiją?

Draudimas yra ne tik formalumas, bet ir apsauga tiek keleivių, tiek įmonės. Vokietijoje reikalaujama, kad autobusas būtų apdraustas pagal Bendra atsakomybės draudimą nuo civilinės atsakomybės už transporto priemonės naudojimą. Šis draudimas privalomas visose ES šalyse. Tačiau tarptautiniuose pervežimuose rekomenduojama ir būtina turėti platesnę apsaugą.

Svarbu pasirūpinti keleivių draudimu. Pagal ES reglamentus, keleivių pervežėjas privalo turėti draudimą, kuris padengia žalą, patirtą keleiviui avarijos atveju. Minimali suma gali būti nustatyta nacionaliniais įstatymais, tačiau praktikoje geriausia turėti draudimą, kuris apima ir medicininių išlaidų kompensavimą bei bagažo praradimą ar sugadinimą. Taip pat verta pasidomėti pagalbos kelyje draudimu, kuris padengia techninės pagalbos išlaidas Vokietijoje, nes tai gali būti brangu (ypač, jei reikia tempti autobusą).

7. Kas yra „Umweltplakette“ (žaliasis lipdukas) ir ar jis privalomas?

„Umweltplakette“ arba ekologinis lipdukas yra privalomas daugelyje Vokietijos miestų. Vokietija kovoja su oro tarša, todėl miestuose yra įsteigtos aplinkos zonos (Umweltzone). į šias zonas gali važiuoti tik tie transporto priemonės, kurios turi atitinkamą lipduką ant priekinio stiklo.

Lipdukai būna trijų spalvų: raudonas, geltonas ir žalias. Autobusai, vykstantys į Vokietiją, dažniausiai turi būti įsigyję žaliąjį lipduką, kuris leidžia važiuoti į visas zonas (įskaitant griežčiausias). Jei autobuso nėra šio lipduko, įvažiavus į uždraustą zoną (pvz., Berlyno, Miuncheno, Frankfurto centruose), gali būti paskirta bauda, kuri svyruoja nuo 80 iki 100 eurų. Lipduką galima įsigyti internetu arba Vokietijos degalinėse, pateikus techninio paso duomenis. Mano patirtis rodo, kad apie tai reikia pasirūpinti iš anksto, kad netyčia neįvažiuotum į miesto centrą be leidimo.

8. Ar sunkiasvoriams autobusams reikia mokėti kelių mokesčius (Maut) Vokietijoje?

Tai klausimas, kuris dažnai sukelia painiavą. Tradiciškai „Maut“ Vokietijoje taikomas sunkvežimiams (>7,5 t). Tačiau nuo 2012 m. ir 2015 m. pakeitimų, kelių mokesčiai taikomi ir kai kuriems autobusams. Jei keleivių pervežimo autobuso bendroji leidžiama masė viršija 7,5 tonas, jis privalo mokėti mokesčius už važiavimą federaliniais automagistralėmis (Autobahn) ir kai kuriomis kelių dalimis.

Mokesčio dydis priklauso nuo autobuso ekologinės klasės (Euro standarto) ir ašių skaičiaus. Mokėjimas atliekamas naudojant specialų įrenginį (On-Board Unit – OBU), kuris fiksuoje važiavimą, arba rankiniu būdu (per internetą arba terminalus). Jei autobuso masė mažesnė nei 7,5 t (dauguma turistinių autobusų gali sverti mažiau, tačiau priklauso nuo modelio ir įrangos), mokesčio mokėti nereikia. Svarbu tiksliai žinoti savo autobuso techninius duomenis, kad išvengtumėte baudų už nemokėjimą.

9. Kokios yra padangų ir žiemos įrangos reikalavimai Vokietijoje?

Vokietija turi griežtus įstatymus dėl žiemos padangų, vadinamų „Winterreifenpflicht“. Įstatymas nustato, kad esant žiemos sąlygoms (sniegui, plikledžiui, šlapdargiui), transporto priemonė turi būti apmontuota žieminėmis padangomis. Žieminėmis padangomis laikomos tiek, kurios turi „M+S“ (Mud and Snow) arba „Alpine“ (kalnų/sniego) simbolį.

Nors įstatymas sako „esant sąlygoms“, praktikoje rekomenduojama (ir daugelis įmonių taiko) taisyklę „O bis O“ – nuo spalio (Oktober) iki Velykų (Ostern) naudoti tik žieminę padangą. Tai apsaugo nuo staigių orų pasikeitimų ir inspektorių nesusipratimų. Be to, sniego grandinės turi būti autobuso sandėlyje, jei keliose yra daug sniego ar ledo. Policija gali uždrausti važiavimą toliau be jų. Padangų protektoriaus gylis turi būti ne mažiau kaip 1,6 mm (vasarą) ir rekomenduojama bent 4 mm žiemą, nors teisiškai sunkiasvoriams transportui gali būti ir kitokie reikalavimai, todėl geriau rūpintis geresne būkle.

10. Ar yra kokių nors specialių draudimų važiuoti šventinėmis dienomis ar naktį?

Taip, Vokietijoje galioja griežti važiavimo draudimai sunkiosioms transporto priemonėms (tai įtraukia ir daugelį autobusų, ypač jei jie viršija 7,5 t). Šie draudimai vadinami „Fahrverbot“.