Keleivių pervežimas su gyvūnais: specialios sąlygos ir saugumas

Per daugiau nei dvidešimt metų dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje, esu matęs, kaip pasaulis keičiasi. Anksčiau gyvūnas dažniausiai būdavo paliekamas namuose globojimui kaimynui ar patalpinamas į specializuotas paslaugas, tačiau šiandiena situacija kitokia. Mūsų augintiniai – šunys, katės ir netgi egzotiškesni gyvūnai – tapo visaverčiais šeimos nariais, be kurių neįsivaizduojame atostogų ar gyvenimo kitur. Tačiau tarptautinis keleivių pervežimas su gyvūnais nėra paprasta procedūra. Tai sudėtingas logistinis procesas, reikalaujantis ne tik gero žinojimo teisinių nuostatų, bet ir supratimo apie gyvūno fiziologiją bei psichologiją.

Šiame straipsnyje noriu pasidalinti savo patirtimi ir padėti jums suprasti, kaip užtikrinti, kad jūsų kelionė su augintiniu būtų ne tik legali, bet ir saugi bei komfortiška abiems šalims. Nesvarbu, ar planuojate keliauti autobusu, traukiniu, lėktuvu ar privačiu transportu, pagrindiniai principiai išlieka tą pati: reikalingas išankstinis planavimas, atitinkami dokumentai ir atsakomybė.

Kelionė su gyvūnu prasideda ne tada, kai įlipate į transporto priemonę, o dar kelias savaites ar net mėnesius anksčiau. Būtina apgalvoti maršrutą, pasirinkti tinkamą transporto priemonę, pasirūpinti veterinarinėmis sąlygomis ir, svarbiausia, įvertinti, ar jūsų augintinis yra tinkamas toksiam išbandymui. Nors technologijos leidžia mums keliauti visame pasaulyje, kiekviena šalis turi savo specifinius reikalavimus, kurių neįvykdžius gresia grėsmė ne tik sutrikdyti kelionei, bet ir netekti mylimo draugo arba gauti didelius baudų raštus.

Toliau pateikiame išsamų atsakymų į dažniausiai užduodamus klausimų rinkinį, kuris padės jums sudaryti pilną nuotrauką apie tai, ką reikia žininti prieš pradedant kelionę su augintiniu.

DUK: Dažniausiai užduodami klausimai

1. Kokius pagrindinius dokumentus reikia turėti keliaujant su gyvūnu po Europos Sąjungą?

Tai vienas svarbiausių klausimų, nes be dokumentų kelionė negali prasidėti. Pagrindinis dokumentas yra gyvūno pasas („Pet Passport“). Jis turi būti išduotas licencijuoto veterinaro. Pasyje turi būti nurodytas gyvūno mikročipo numeris (jis turi atitikti ISO standartą 11784 arba 11785, kitaip turite savo skaitiklį), vakcinacijos nuo pasiutligės istorija ir, jei reikalinga, antiparazitinės profilaktikos žymėjimai.

Svarbiausia sąlyga – vakcina nuo pasiutligės turi būti atlikta ne anksčiau kaip prieš 21 dieną po paskutinio šūvio (pirmą kartą skiepijant) ir turi būti galiojanti kelionės metu. Jei vakcinos galiojimas baigiasi kelionės metu, gali kilti didelių problemų grįžtant. Taip pat reikėtų paminėti, kad šunims, keliaujantiems į Airiją, Maltą ar Suomiją, taip pat ir iš šių šalių į kitas ES šalis, būtina atlikti echinokoko gydymą (prieš 24–120 valandų iki kelionės), kurį turi užfiksuoti veterinaras pase. Be šių dokumentų per sieną nepraleis nei muitinė, nei transporto kompanija.

2. Ar galiu vežti savo šunį ar katę įprastame keleiviniame autobuse?

Visiškai įmanoma, tačiau čia galioja griežtos taisyklės, kurios gali skirtis priklausomai nuo pervežėjo (pvz., „Kautra“, „Lux Express“, „FlixBus“ ar kt.). Paprastai leidžiama vežti tik mažus gyvūnus (šunis ir kates), kurie sveria ne daugiau nei 6–8 kg (ribos svyruoja). Jie turi būti transportuojami specialiuose narveliuose arba krepšiuose, kurie telpa po keleivio sėdynės arba ant kelių. Narvelio matmenys taip pat yra reglamentuojami – jis negali trikdyti kitų keleivių ir užimti vietoje esančio keleivio erdvės.

Didesnių šunų (pvz., labradorų, vokiečių aviganių) vežti įprastame autobuse dažniausiai negalima, nebent tai yra specialiai pritaikyti gyvūnų pervežimo reisai arba taisyklės numato galimybę vežti šunį bagažinėje specialioje būdoje (kaip tai daro kai kurios tarptautinės kompanijos, tačiau tai retas atvejis Lietuvoje). Visada būtina iš anksto pranešti pervežėjui apie gyvūną ir rezervuoti jam bilietą, nes vieta gyvūnams dažnai yra ribojama (pvz., autobuse gali būti leidžiama vežti tik 2–3 gyvūnus vienu metu).

3. Kaip pasiruošti gyvūnui kelionei, kad jis jaustųsi kuo mažiau streso?

Stresas – didžiausias priešas kelionėje su gyvūnu. Mano patirtis rodo, kad reikia pradėti ruoštis ne kelionės išvakarėse, o savaisiais ar net mėnesiais anksčiau. Jei kelionėje bus naudojamas narvelis, jis turi tapti gyvūno namais – saugia vieta. Palikite narvelį namuose atidarytą, įdėkite mėgstamą žaislą ar antklodę, kad gyvūnas įprastų jo buvimą ir asocijuotų jį su ramybe, ne su bausme.

Prieš kelionę reikėtų padidinti fizinį aktyvumą – prieš išvykstant ilgiau nueikite pasivaikščioti su šunimi, kad jis būtų pavargęs. Pavargęs šuo ramiau miega kelyje. Taip pat verta vengti didelio maisto kiekio prieš kelionę, kad išvengtumėte vėmimo ar vidurių užkietėjimo (kai kurios šunys, sužinodami, kad važiuoja, neįsileidžia maisto dėl streso). Nepamirškite vandens – ypatingą dėmesį skirkite drėgnam orui ar vasarai, kad gyvūnas nedegetų.

4. Ar leidžiama vežti gyvūnus traukiniu, ir kaip skiriasi sąlygos nuo autobusų?

Traukinių susisiekimas (pvz., „Lietuvos geležinkeliai“ ar tarptautiniai reisai) paprastai yra šiek tiek liberalesnis nei autobusų, tačiau ir čia yra reglamentuota. Lietuvos keleiviniuose traukiniuose maži gyvūnai (narvelyje) vežami nemokamai arba už simbolinį mokestį, priklausomai nuo bilieto tipo. Didesni šunys gali būti vežami tik nekeleiviniuose vagonuose (jei tokių yra) arba specialiai tam pritaikytose vietose, paprastai už papildomą mokestį, kuris dažnai lygus pusės bilieto kainai.

Tarptautiniuose maršrutuose (pvz., į Varšuvą, Maskvą ar kitur) taisyklės gali būti griežtesnės. Būtina įsigyti specialų bilietą gyvūnui. Be to, traukinyje didesnė tikimybė, kad susidursite su kitais keleiviais, todėl būtina, kad šunas būtų ant pavadėlio ir su kaukės (kaukės reikalavimas dažnai yra privalomas, net jei šuns elgesys idealus). Verta atkreipti dėmesį, kad traukinio važiuoklė gali sukelti didesnį vibracijos jausmį nei autobusas, todėl kai kurie gyvūnai jaučiaosi neramiau.

5. Kokios yra specialiosios sąlygos neįgaliesiems keleiviams, vežantiems pagalbinius gyvūnus?

Tai ypač svarbi tema. Pagalbiniai (vedliai) šunys, padedantys neįgaliesiems keleiviams, dažniausiai turi didesnes teises. Jie paprastai vežami nemokamai ir netgi tuose transporto priemonėse, kur įprastinių gyvūnų neįleidžiama. Tačiau čia ne viskas taip paprasta – būtinas įrodymas. Toks šunas turi turėti specialų liemenę (pavadėlį) su užrašais „Guide Dog“ ar panašiais, o keleivis turi turėti oficialų dokumentą (pažymėjimą), patvirtinantį neįgalumą ir šuns reikalingumą.

Pervežėjai negali atsisakyti vežti pagalbinio šuns, jei visi dokumentai tvarkingi, tačiau aš visada rekomenduoju pranešti apie tai iš anksto. Tai leidžia vairuotojui ar konduktoriui pasiruošti ir priskirti tinkamą vietą (pvz., vietą su daugiau erdvės kojoms), kad neįgalusis keleivis ir jo šanis jaustumtųsi patogiai. Taip pat verta prisiminti, kad pagalbinis šunas turi būti tinkamai apmokytas ir elgtis viešumoje taip, kad nesukeltų grėsmės kitiems.

6. Ar saugu veži gyvūnus bagažinėje (pvz., lėktuvuose ar kai kuriuose autobusuose)?

Tai klausimas, kuris dažniausiai sukelia didžiausią susirūpinimą šeimininkams. Kalbant apie lėktuvus, bagažinės skyrius yra spaudžiamas ir temperatūra jame reguliuojama, taigi techninės sąlygos yra saugios. Tačiau gyvūnai čia patiria didelį stresą dėl tamsos, triukšmo (variklo darbas) ir nežinomo aplinkos. Ilgoms kelionėms (virš 6–8 valandų) tai gali būti pavojinga jautriems gyvūnams. Visada pasitarkite su veterinarijos gydytoju dėl raminančių priemonių, tačiau nenaudokite sedacijos be gydytojo žinios, nes ji gali pakeisti kvėpavimą aukštume.

Autobusuose bagažinės sąlygos gali būti blogesnės – ten gali būti šalta arba per karšta, o vairuotojas negali stebėti gyvūno būklės. Aš asmeniškai nerekomenduoju vežti gyvūnų autobuso bagažinėje, jei nėra tokios būtumo. Jei tai neįvengiama, įsitikinkite, kad narvelis yra labai tvirtas, užrakintas, ant jo yra „Live Animal“ etiketės, o viduje yra vandens ir absorbuojančios priemonės (graikinių riešutų lukštai, speciali sauskelė). Niekada nevežkite gyvūno bagažinėje be narvelio.

7. Kokios šunų veislės yra laikomos pavojingomis, ar tai apsunkina pervežimą?

Taip, šunų veislės yra vienas iš svarbiausių filtrų renkantis transporto priemonę. Daugelio šalių (ypač Didžiosios Britanijos, kai kurių Vokietijos žemių, Olandijos) įstatymai draudžia arba griežtai reglamentuoja „pavojingųjų“ šunų veislių importą. Sąrašai gali skirtis, bet dažniausiai į juos įtraukiamos tos veislės: Amerikiečių pitbulterjeras, Pitbulterjeras, Japonų tosa, Argentinos doga, Fila Brasileiro ir kt.

Net jei jūsų šuo yra „minkštas kaip vata“, oficialiai jis priklauso prie rizikingų veislių. Tokiems šunims reikalingas specialus leidimas (dažnai vadinamas „Exemption“), jie turi būti vedami ant trumpo pavadėlio su kaukėmis, o kartais netgi būti sterilizuoti. Kai kurios autobusų kompanijos tiesiog neįleidžia tokių veislių šunų į savo transporto priemones, siekdamos išvengti teisinių problemų. Prieš planuodami kelionę, būtinai pasitikrinkite šalies, į kurią keliaujate, ir pervežėjo sąrašus.

8. Kaip elgtis, jei kelionės metu gyvūnui blogėja (vemia, yra agresyvus)?

Tai scenarijus, su kuriuo susiduriama retai, tačiau reikia būti pasiruošusiam. Jei gyvūnas pradeda vėti arba rodo agresijos požymius, pirmiausia reikia rasti būdą jį nuraminti. Jei keliaujate autobuse ar traukiniu, būkite pasiruošę tuo momentu išlipti pirmoje stotyje, jei būklė grėsminga gyvybei arba kitiems keleiviams. Turiu sakyti, kad kitų keleivių saugumas visada yra pirmenybė.

Turėkite savo vaistinėlę: vandenį, rankšluosčius, sugėrimo priemonėms (pvz., activated charcoal – tik pasikonsultavus su gydytoju) ir antihistamininius preparatus (jei yra alerginė reakcija). Jei šunas tampa agresyvus dėl streso, bandykite jį uždengti antklode arba atitraukti nuo stimulių (langų). Jei situacija išsirutulioja į rimtą incidentą (šuns įkandinimas), būkite pasiruošę pateikti savo kontaktus ir veterinarinio paso duomenis pareigūnams. Atsakomybė už gyvūno elgesį visada tenka šeimininkui.

9. Ar galima vežti ne šunis ar kates, o kitus naminius gyvūnus (žiurkes, triušius, papūgas)?

Taip, galima, tačiau čia taisyklės dar griežtesnės ir labiau priklauso nuo konkretaus pervežėjo. Paukščiai, graužikai, ropliai dažniausiai priskiriami prie „egzotinių gyvūnų“ kategorijos. Dauguma įprastų autobusų ir traukinių kompanijų juos nevežia, išskyrus specialius atvejus (pvz., akvariuminės žuvys, jei jos telpa į saugų indą). Problema tame, kad tokie gyvūnai gali būti alergenai arba pabėgti iš narvelio, sukeldami paniką.

Lėktuvuose egzotinių gyvūnų vežimas yra labai sudėtingas – dauguma aviakompanijų juos draudžia visiškai, leisdamos tik šunims ir katėms. Jei planuojate vežti tokius gyvūnus, geriausia rinktis privačų pervežimą (taksi su gyvūnų leidimu) arba nuomotis automobilį. Taip pat būtina tiksliai žinoti šalies importo taisykles, nes kai kurios šalys (pvz., Australija, Naujoji Zelandija) turi griežčiausius karantino reikalavimus pasaulyje netgi paprastoms žiurkėms.

10. Kokios yra draudimo sąlygos keliaujant su gyvūnais?

Dauguma keleivių apie tai pagalvoja paskutiniu momentu, o tai klaida. Standartinis keleivio draudimas (pvz., kelionės draudimas arba bilieto draudimas) paprastai nedengia gyvūno sveikatos išlaidų ar jo padarytos žalos. Jei jūsų šunas serga kelionės metu ir reikia skubaus veterinarinio įsikišimo kit šalyje, sąskaitos gali būti labai aukštos.

Rekomenduoju ieškoti specialių draudimo polisų, skirtų gyvūnams („Pet Travel Insurance“). Toks draudimas gali padengti veterinarines išlaidas užsienyje, gyvūno dingimo ar netgi mirties atvejus ( nors tai yra nemalonus dalykas svarstyti). Taip pat patikrinkite, ar jūsų civilinės atsakomybės draudimas apima žalą, kurią gali padaryti jūsų gyvūnas (pvz., jei šuns įkanda kitam keleiviui arba sugadina turtą). Be draudimo, esant didelėms sumoms, rizikuojate savo asmeniniais finasais.

Išvada

Keleivių pervežimas su gyvūnais – tai nebe tiesiog logistika, o atsakomybė, kuri reikalauja kantrybės, žinių ir pasiruošimo.