Keleivių pervežimas iš Vokietijos – kiek laiko užtruks kelionė?

Įvadas

Per daugiau nei dvidešimt metų, praleistų tarptautinių pervežimų versle, girdžiu vieną tą patį klausimą, kuris, panašu, niekada nesenus. Jis skamba kasdien, nepaisant to, ar saulė šviečia virš Berlyno televizijos bokšto, ar lietus lyja Miuncheno gatvėse. Klientai visada klauso: „Kiek laiko užtruks kelionė?“. Atrodo paprasta klausimas, tačiau atsakymas į jį yra toks pat sudėtingas kaip ir patys Vokietijos automagistralių mazgai.

Jeigu kas nors sakytų jums tikslų valandų ir minučių skaičių, neatsižvelgdamas į milžinišką kintamųjų spektrą, jis melagingai viltis duoda. Tarptautinis keleivių pervežimas – tai ne tiesiavas važiavimas nuo taško A iki taško B. Tai sudėtingas logistinis procesas, kurį veikia ne tik geografinis atstumas, bet ir žmogiškas faktorius, techninė būklė, orai ir netgi metų laikas.

Šiame straipsnyje pasistengsiu ne tik atsakyti į klausimą apie kelionės trukmę, bet ir paaiškinti, kodėl vieną kartą nukeliaujama per 14 valandų, o kitą – tas pat kelias gali užtrukti ir beveik dviem paras. Kaip žmogus, kuris pervežė tūkstančius žmonių, kuris mato kelią ne kaip asfalto juostą, o kaip gyvą organizmą, aš atskleisiu visas niuansas, kurias vertina žino kiekvienas keleivis, planuojantis kelionę iš Vokietijos į Lietuvą (ir atgal). Mes kalbėsime ne tik apie valandas, bet ir apie tai, kas jas lemia, kaip pasiruošti ir ką tikėtis, kai užsidarys duris į transporto priemonę.

Svarbiausia, ką reikia suprasti iš pat pradžių: nėra dviejų vienodų kelionių. Net jeigu važiuojate tas pačiu maršrutu, tame pačiame autobuse ar mikroautobuse, kiekviena kelionė turi savo unikalų „pirštų atspaudą“. Tačiau, kadangi klientui reikia planuotis, mes aptarsime vidutinius laiko standartus, realius užtrukimų scenarijus ir patarimus, kaip padaryti šią kelionę kuo malonesnę.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Žemiau pateikiamas išsamus klausimų ir atsakymų sąrašas, kuris padės suprasti visus kelionės niuansus. Rinkau šiuos klausimus remdamasis savo ilgamečia patirtimi ir tai, ką dažniausiai klausiate manęs ar mano kolegų vairuotojų.

1. Koks vidutinis kelionės iš Vokietijos į Lietuvą laikas?

Vidutinis laikas yra labai sąlyginė sąvoka, tačiau bandysiu ją suformuluoti kiek įmanoma tiksliau. Jeigu kalbame apie važiavimą nuo Vokietijos centro (pavyzdžiui, Frankfurto ar Niurnbergo) iki Vilniaus, grynas vairavimo laikas be sustojimų svyruoja nuo 13 iki 15 valandų. Tačiau tai yra tik teorinis „grynas“ laikas.

Praktiškai, kai įtraukiame privalomus vairuotojo poilsio pertraukas (apie kurias kalbėsime vėliau), degalinių sustojimus ir galbūt technines pertraukas, standartinė kelionė trunka nuo 16 iki 19 valandų. Jeigu keliaujate iš pačios Vokietijos šiaurės (pvz., Hamburgo ar Kieliho), pridėkite dar 2–3 valandas. Jeigu iš pietų (Miunchenas, Štutgartas) – taip pat, kadangi kelyje daugiau kalvų ir posūkių.

Taigi, jei jums sakoma, kad atvyksite po 18 valandų, žinokite, kad tai realus ir profesionalus įvertis, neįskaitant jokių ekstremalių situacijų.

2. Kodėl kelionės trukmė skiriasi priklausomai nuo vietos Vokietijoje?

Vokietija didelė šalis. Atstumai joje yra didžiuliai. Vairuotojui reikia susirinkti keleivius iš skirtingų miestų, ir tai vadinamas „rinkimas“ arba „maršrutas“. Jeigu esate pirmasis įsėdantis, Jums teks važiuoti, kol vairuotojas apvažiuoja visus kitus miestus.

Pavyzdžiui, jeigu maršrutas eina per Duisburgą, Eseną, Dortmundą ir tik tada išvažiuoja į Lenkiją, pirmasis keleivis gali praleisti autobuse 4–5 valandas net nepalikęs Vokietijos ribų. Tai ne vairuotojo tinginys, o logistika. Be to, kelių kokybė ir intensyvumas skiriasi: Vakarų Vokietijoje (Rūro sritis) automagistralės dažniau perkrautos, o rytinėje dalyje (Berlynas, Dresdenas) eismas gali būti sklandesnis, tačiau keliai gali būti siauresni. Todėl Jūsų tikslinė vieta Vokietijoje lemia pradinį laiką, kurį praleisite viduje.

3. Kokios įtakos trukmei turi vairuotojo poilsis?

Tai vienas svarbiausių dalykų, kurį keleiviai dažnai pamiršta arba nenumato. Mes nevažiuojame kaip „lėktuvai“ su automatišku pilotu. Vairuotojas yra žmogus, o Europos Sąjungos reglamentai (EO 561/2006) yra griežti ir neabejotini.

Vairuotojas privalo daryti poilsio pertraukas. Po 4,5 valandų vairavimo jis privalo padaryti 45 minučių pertrauką (galima suskaldyti į 15 min. + 30 min.). Be to, po 9 valandų vairavimo jis privalo atsisakyti 11 valandų nepertraukiamo poilsio. Tai reiškia, kad jeigu kelionė prasideda ryte, vairuotojas neabejotinai sustos pietums ir pavakariui. Jeigu kelionė ilga, naktį gali būti privalomas ilgas sustojimas viešbutyje.

Todėl, kai skaičiuojate laiką, nedarykite klaidos pridėdami prie važiavimo laiko tik degalinių užtrukimą. Prie to reikia pridėti mažiausiai 45 minutes kas 4,5 valandos. Tai yra Jūsų saugumo garantas. Pavargęs vairuotojas yra pavojingiausias dalykas kelyje, tad mūsų įmonės visada laikosi šios taisyklės 100 proc.

4. Ar eismo intensyvumas („spūstys“) tikrai taip veikia laiką?

Absoliučiai taip. Vokietija yra šalis, kurioje eismas intensyvus beveik visą parą, o tam tikrose dienose (pvz., penktadieniais ar prieš šventes) jis tampa tiesiog katastrofiškas. Ypač tai pasakytina apie „Rūro sritį“ (Ruhrgebiet) ir kelių mazgus prie Frankfurto, Kelno ir Miuncheno.

Stuchai (Stau) Vokietijoje – tai kasdienybė. Jeigu įvyksta eismo įvykis, spūstis gali išsitempti dešimtimis kilometrų. Tokiu atveju, net jeigu Jūsų maršrutas yra 800 km, spūstys gali „užvalgyti“ 3–4 valandas. Patirtis rodo, kad rytinis važiavimas (nuo 6:00 iki 9:00) ir vakarinis (nuo 16:00 iki 19:00) yra kritiniai laikai. Profesionalios pervežimo kompanijos stengiasi planuoti maršrutus taip, išvengti šių pikų, tačiau ne visada įmanoma. Taip pat Lenkijoje, kur kelių kokybė gerėja, tačiau eismo taisyklių laikymasis vis dar kelia problemų, taip pat galima užstringti prie didžiųjų miestų (Varšuva, Lodzė, Gdanskas).

5. Kaip orai ir metų laikas veikia kelionę?

Galvojate, kad lietus tiesiog braižo stiklą? Ne, jis daro daugiau. Žiemos sezonas Vokietijoje ir Lenkijoje gali drastiškai sulėtinti judėjimą. Pirmasis sniegas arba šlapdriba sukelia eismo įvykių bangą, kas vėlgi sukelia spūstis. Be to, greičio ribojimai automagistralėse gali būti sumažinti iki 60 km/h ar net 80 km/h atskirose ruožuose dėl blogo oro.

Taip pat reikia atsižvelgti ir į vėjo stiprumą, ypač važiuojant atvirose vietovėse. Stiprus šoninis vėjas gali verčti vairuotojus važiuoti lėčiau dėl saugumo. Vasarą kyla kita problema – karščio bangos. Kai asfaltas įkaista, gali kilti rizika, kad padangos sprogsta, ypač sunkiajam transportui. Tokios situacijos taip pat sukelia spūstis. Todėl, žiūrėdami orų prognozę, suvokite, kad tai tiesiogiai susiję su Jūsų atvykimo laiku.

6. Kas yra „Door-to-Door“ pervežimas ir kiek jis užtrunka?

„Door-to-Door“ (nuo durų iki durų) paslauga yra patogiausia, tačiau ji visada trunka ilgiau nei atvykimas į fiksuotą stotį. Kodėl? Todėl, kad vairuotojas turi nuvežti kiekvieną keleivį tiesiai į jo namus ar nurodytą vietą.

Įsivaizduokite: autobuse yra 8 keleiviai. Pirmas išsileidžia Kaune, antras Jonavoje, trečias Ukmergėje, ketvirtas Panevėžyje ir t.t. Nors miestai gali būti netoli, važiavimas miesto viduje, paieška adreso, išsėdimas, bagažo iškrovimas – tai viskas užima laiką. Vienas keleivio išleidimas gali užtrukti nuo 10 iki 30 minučių, priklausomai nuo to, kaip lengvai randamas adresas ir ar yra kur pasistoti. Jeigu Jūs esate paskutinis sąraše, Jūsų kelionė gali trukti 3–4 valandos ilgiau nei pirmajam keleiviui. Tai kaina už patogumą – nereikia važiuoti į stoiciją ir ten laukti tėvų ar draugų.

7. Kokiu greičiu važiuojami mikroautobusai ir autobusai?

Dauguma klausia: „Ar gali važiuoti greičiau?“. Atsakymas: ne, neturėtų. Lietuvos, Vokietijos ir Lenkijos teritorijoje galioja greičio ribojimai. Vokietijoje daugumoje automagistralių nėra greičio limito lengviesiems automobiliams, tačiau mikroautobusams ir autobusams (virš 3,5 tons) jis yra – 80 km/h (kai kur leidžiama 100 km/h, jei autobusas turi įrengtas sėdynių diržus).

Vidutinis kelionės greitis, įskaitant visus sustojimus, miestų važiavimą ir ribojimus, svyruoja apie 60–70 km/h. Profesionalus vairuotojas nevažiuos greičiau ne todėl, kad bijo policijos, o todėl, kad kuro sąnaudos ir padangų dėvėjimasis didėja eksponentiškai, o saugumas mažėja. Taigi, jei atstumas yra 1000 km, matematiškai (be sustojimų) tai užtruktų maždaug 14-15 valandų. Visas kitas laikas – tai techniniai ir fizikiniai privalumai.

8. Ar pasienio kontrolė (tarp Vokietijos/Lenkijos ir Lenkijos/Lietuvos) užtrunka?

Iki 2007 m. štampai pasuose buvo įprastas dalykas. Dabar, esant Šengeno zonai, fizinės kontrolės paprastai nėra. Tačiau... Visada yra to „tačiau“.

Pirmiausia, Lenkijos ir Vokietijos pasienyje kartais vyksta trumpalaikės kontrolės, ypač susijusios su nelegalia migracija ar kontrabanda. Jos sukelia spūstis, kurios gali „užtrukti“ valandą. Antra, Lenkijos ir Lietuvos pasienyje situacija panaši. Nors tai taip pat Šengenas, kartais vykdomos selektyvios kontrolės.

Be to, reikia prisiminti apie Kaliningrado srities ribojimą. Jeigu maršrutas eina netoli jos, gali būti policijos patikros. Tačiau dažniausiai pasienio kirtimas užtrunka tiek, kiek reikia sumažinti greitį ir vėl jį padidinti – tai keletas minučių. Jeigu pasienyje nėra eismo įvykių ar remonto darbų, čia laiko netenkama.

9. Kas daro, kad kelionė būtų greitesnė ar lėtesnė? (Techninės problemos ir keleiviai)

Daug kas priklauso nuo pačių keleivių. Girdėjau istorijų, kai kelionė atidėliota dėl to, kad keleivis atvyko į susitikimo vietą 40 minučių vėlai. Vairuotojas dažniausiai laukia 15–20 minučių, jeigu nėra ryšio. Jeigu laukimas ilgesnis – visą grafiką reikia keisti. Todėl būtinai atvykite laiku, o dar geriau – 10 minučių anksčiau.

Techninės problemos, nors ir retos, taip pat įvyksta. Proginės juostos gedimas, padangos protrūkis ar kompiuterio klaida gali sustabdyti transportą. Čia svarbu ne gedimas (jis gali atsitikti bet kam), o tai, kaip greitai jis išsprendžiamas. Gerų pervežėjų komandos turi techninę pagalbą arba sutartis su aptarnavimo centrais visame maršrute. Tačiau pakeisti padangą automagistralėje su 8 keleiviais ir bagažu – tai ne 5 minučių reikalas. Tai giba užtrukti nuo 30 minučių iki valandos.

10. Kaip tinkamai pasiruošti kelionei, kad ji neužtruktų ilgiau nei reikia?

Geriausias būdas padėti vairuotojui važiuoti greičiau – būti pasiruošusiam. Pirmiausia, nenaudokite didelių, sunkių lagaminų, jeigu nereikia. Kiekvienas kilogramas padidina kuro sąnaudas ir stabdymo kelią.

Antra, turėkite pasienie dokumentus rankose, jeigu jų ką nors paprašys (nors retai). Trečia, nepiktnaudžiaukite tualetu kiekvienoje degalinėje. Vairuotojas sustoja degalinėse, kur yra geriausios sąlygos (maistas, tualetas), dažniausiai susietose su degalų užpylimu. Jeigu kiekvienas keleivis reikalauja sustoti tušintis kas valandą, kelionė išsitemps be galo.

Geriausias patarimas: klauskite vairuotojo. Jis žino planą. Jeigu jis sako: „Mes sustojime po valandos“, nereikalaukite sustoti dabar. Pasitikėjimas ir bendradarbiavimas sukuria atmosferą, kurioje visi siekia tą paties tikslo – atvykti į paskirties vietą saugiai ir kuo greičiau.

Išvada

Apibendrinant, keleivių pervežimas iš Vokietijos nėra tik matematika – tai nuolatinis prisitaikymas prie sąlygų. Nors vidutinis kelionės laikas svyruoja nuo 16 iki 19 valandų, galutinis rezultatas priklauso nuo daugybės faktorių: nuo to, kur Vokietijoje įsėdote, iki to, kaip orai veikia kelią ar kaip greitai kiti keleiviai susirenka išsėsti.

Kaip ekspertas su dvidešimt metų patirtimi, galiu užtikrinti vieną: mūsų tikslas yra ne nugabenti Jus kuo greičiau, o nugabenti Jus saugiai. Greitis be saugumo tarptautiniuose pervežimuose nėra vertas. Todėl, kai planuojate savo kelionę, skirkite laiko atsargai. Nustatykite savo lūkesčius realiai: jeigu sakoma 18 valandų, galbūt verta planuoti susitikimą po 20 valandų, taip išvengiant streso dėl minutėlių vėlavimo.

Kelionė iš Vokietijos gali būti nuobodi, gali būti ilga, tačiau su tinkama nuostata ir supratimu, ji praeis sklandžiai. Pasitikėkite savo vairuotoju – jis daro viską, kas savo galioje, kad Jums tektų kuo greičiau grįžti namo ar į darbą.