Siuntos kaina nuo 40€ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių kaina kaina nuo 40€. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Keleivių pervežimas į Vokietiją su gyvūnais: Išsamus eksperto vadovas
Vokietija jau dešimtmetžiais išlieka viena populiariausių kryptų tarp lietuvių, kurie vyksta dirbti, gyventi arba reguliariai keliauja. Tačiau, kai kelionės planuojamos su keturkoju augintiniu, situacija pasidaro žymiai sudėtingesnė. Per daugiau kaip dvidešimt metų praleistų tarptautinių pervežimų srityje esu matęs nepamaišomų situacijų – nuo apleistų dokumentų pasienio punktuose iki netinkamų transporto priemonių pasirinkimų, kurios ne tik gadina nuotaiką, bet ir kelia pavojų gyvūno sveikatai.
Keleivių pervežimas į Vokietiją su gyvūnais yra procesas, reikalaujantis ne tik paprasto bilieto įsigijimo, bet ir kruopštaus išankstinio pasiruošimo, žinių apie Vokietijos ir Europos Sąjungos reikalavimus bei supratimo, kaip veikia logistika. Šiame straipsnyje aš padalinsiu savo patirtį ir paaiškinsiu, kaip visa tai vyksta praktiškai, kad jūsų kelionė su augintiniu būtų sklandi, saugi ir be nereikalingų rūpesčių.
Svarbiausia taisyklė, kurią turi įsidėmėti kiekvienas keleivis: gyvūnas yra ne paprastas bagažas, o gyvas būtybė, reikalaujanti specialios sąlygos ir ypatingo dėmesio. Nors Lietuva ir Vokietija yra Schengeno erdvėje, kurioje veikia laisvės judėjimo principas, gyvūnų pervežimą reglamentuoja griežti veterinarijos reikalavimai, kurių neįmanoma apeiti. Štai kodėl būtina žinoti ne tik tai, kaip užsisakyti bilietą, bet ir tai, ką reikia padaryti prieš išvykstant.
Šiame vadove mes apžvelgsime visus kelionės etapus: nuo dokumentų paruošimo iki paties važiavimo autobusu ar automobiliu, taip pat atsakysime į dažniausiai kylančius klausimus, kad jūsų galva būtų švari, o augintinis – saugus.
DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)
Šioje skyriuje suformulavau 10 klausimų, kuriuos dažniausiai girdžiu iš klientų, planuojančių kelionę su augintiniais. Atsakymai į juos padės išvengti dažniausių klaidų ir nesusipratimų.
1. Kokius dokumentus būtina turėti, keliaujant į Vokietiją su šunimi ar kate?
Tai, turbūt, svarbiausias klausimas, į kurį turiu atsakyti kaip įmanoma detaliau. Nors keliaujame tarp ES šalių, formalumų nėra mažiau. Pagrindinis dokumentas yra Gyvūnų pasas. Jis turi būti išduotas veterinarijos gydytojo Lietuvoje. Passe turi būti nurodytas gyvūno mikroschemos (čipo) numeris bei vakcinacijos istorija.
Be paso, būtina, kad gyvūnas būtų pažymėtas mikroschema. Mikroschema turi būti ISO standarto (turi būti skaitoma standartiniu skaitytuvu). Jei gyvūnas turi seną tipo tatuiruotę (kas anksčiau buvo leidžiama), ji jau nebegalioja kaip vienintelis identifikavimo būdas – būtinas čipas.
Taip pat būtina pasidaryti antirabičinę (pasiutukės) vakcinaciją. Vakcina turi būti galiojanti. Svarbiausia detalė, kurią dažnai pamiršta: vakcina turi būti padaryta ne vėliau kaip 21 dieną prieš išvykimą (jei tai pirmoji vakcinacija arba jei buvo praleistas vakcinacijos galiojimo terminas). Jei atvykstate į pasienio kontrolę, o vakcina padaryta prieš 5 dienų, gyvūną neįleis.
Jei kelionę atlieka ne gyvūno savininkas, o trečiasis asmuo (pvz., pervežimo kompanijos vairuotojas ar draugas), rekomenduojama turėti raštišką savininko sutikimą (pilną pavaldumo perdavimo aktą), nors formaliai Vokietijoje tarp ES šalių tai ne visada yra privaloma, tačiau gali labai palengvinti komunikaciją su pareigūnais.
2. Ar yra kokių nors apribojimų pagal gyvūnų veislę į Vokietiją?
Taip, ir tai yra labai svarbus momentas. Vokietija yra viena iš tų šalių, kurių laisvės judėjimo srityje taiko griežtus apribojimus dėl tam tikrų šunų veislių. Vokietijoje veislių sąrašas gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo federacinės žemės (žemės, pvz., Bavarija ar Berlynas), tačiau bendras principas vienas.
Yra dviejų rūšių sąrašai:
1. Kovinių šunų sąrašai (Kampfhunde): į juos dažnai įtraukiamos Pit Bull terjerų, Amerikiečių Staffordshire terjerų, Bull terjerų ir Tosa veislės bei jų mišiniai.
2. Potencialiai pavojingų šunų sąrašai: Čia gali būti Rottweiler, Doberman ir kt.
Ką tai reiškia praktiškai? Jei jūsų šuo priklauso prie pirmojo sąrašo, jo įvežimas į Vokietiją gali būti visiškai uždraustas arba leidžiamas tik gavus ypatingą leidimą ir atitinkant griežtus reikalavimus (pvz., šuns turi turėti muziejų, būti ant pavadės, o savininkas – turėti patikimumo pažymėjimą). Antrajam sąrašui reikalavimai švelnesni, bet taip pat reikalingas atsakingas elgesys.
Prieš vykdami, būtinai patikrinkite konkrečios Vokietijos žemės, į kurią keliaujate, legislaciją. Mano patirtis rodo, kad geriausia yra turėti šuns kilmės pažymėjimą (FCI pedigrę), kurioje įrašyta veislė, nes pareigūnai dažnai identifikuoja šunį vizualiai, ir gali kilti nesusipratimų, jei šuns išvaizda panaši į pavojingąją veislę, nors jis ir nėra tokios veislės.
3. Kokia turi būti transporto priemonė (būdelė) gyvūnui?
Tai vienas dažniausių nesusipratimų, ypač kai klientai renkasi autobusų bilietus. Taisyklė paprasta: gyvūnas privalo būti transportuojamas uždaroje, tvirtoje, ventiliuojamoje būdelėje (krate).
Būdelės dydis turi atitikti gyvūno dydį. Standartinis reikalavimas (pasiūlė IATA): gyvūnas turi galėti stovėti būdelėje, beveik nepaliestas galvos (ausų viršaus), taip pat lengvai pasisukti ir gulėti. Jei šuo užaugęs, o jį bandote įspaudžiama į mažą krepšį, tai ne tik pažeidžia gyvūno gerovės normas, bet ir gali būti nepriimtina pervežėjui.
Būdelė turi būti sandari, kad iš jos neišliptų plaukai ar dulkes, ir turi turėti vandeniui atsparią pagrindą (jei įvyks nelaimingas atsitikimas). Taip pat būtina, kad būdelėje būtų indelis vandeniui, kurį galima papildyti neatsidarant krato.
Dauguma autobusų kompanijų (tolimųjų reisų) nustato griežtus būdelių matmenis, pvz., ne didesnę kaip 100x60x80 cm arba net mažesnę (pvz., 55x40x30 cm mažiems gyvūnams), todėl būtina šiuos matmenis patikrinti prieš perkant bilietą. Jei keliaujate automobiliu su pervežėju, paprastai vietos yra daugiau, tačiau būdelės saugumas vis tiek privalomas.
4. Ar leidžiama vežti gyvūnus autobusu (pvz., „Ecolines“, „Kautra“, „Lux Express“ ir kt.)?
Taip, leidžiama, tačiau kiekviena kompanija turi savo vidines taisykles. Bendras bruožas: gyvūnai dažniausiai vežami bagažinėje, ne keleivių salone. Yra išimčių, kai leidžiama neįgaliesiems vesti vedlius (šunis-gidus) į saloną, tačiau tai retas atvejis ir reikalauja specialių dokumentų.
Dauguma kompanijų leidžia vežti tik vieną mažą gyvūną (šunį ar katę) vienam keleiviui. Reikia iš anksto pranešti apie gyvūną ir užsisakyti bilietą jam (dažnai tai kainuoja papildomai, maždaug tiek kiek bilietas vaikui arba pusė suaugusiojo bilieto kainos). Būtina atkreipti dėmesį, kad kai kurios kompanijos gali atmesti didelius šunis dėl bagažinės techninių galimybių (tenka būti pakankamai vėsu).
Mano patarimas: niekada nevykite su gyvūnu „pavogti“ – t.y. nenurodykite jo užsakant bilietą. Jei vairuotojas bagažinėje pajus šunį, kurio nėra sąraše, jis gali atsisakyti jo vežti, ir jūs liksite be bilieto ir be galimybės vykti.
5. Kaip vyksta paieška ir įlaipinimas gyvūno į transportą?
Procesas paprastas, bet reikalauja disciplinos. Atvykstant į autobusų stotį, pirmiausia reikia susirasti vairuotoją ar dispečerį ir pranešti, kad vežate gyvūną. Jums gali paprašyti parodyti gyvūno pasą ir patikrinti, ar būdelė atitinka reikalavimus.
Toliau gyvūnas patalpinamas į bagažinę. Čia prasideda svarbiausias eksperto patarimas: stebėkite, kaip padedama bagažą. Bagažinėse dažnai būna tamsu, gali būti šalta arba, atvirkščiai, per karšta (jei variklis šalia). Jei įmanoma, paprašykite vairuotojo, kad būdelė nebūtų padėta ant grindų, jei ten yra drėgmė, arba ant viršaus, jei ten gali nukristi kiti lagaminai. Geriausia, jei būdelė bus užfiksuota (pvz., diržais) taip, kad ji neišslystų važiuojant.
Dauguma šiuolaikinių autobusų turi vaizdo kameras bagažinėje, tačiau ne visada. Jei keliaujate privatiu pervežimu (kai užsakote vietą automobilyje ar mikroautobuse), situacija paprastai geresnė – gyvūnas dažnai gali važiuoti salone (jei yra uždarytas būdelėje) arba gale esančioje dalyje, kur vairuotojas gali jį matyti ir užtikrinti, kad jam nėra per karšta.
6. Ar reikia duoti gyvūnui raminamuosius vaistus (sedaciją) prieš kelionę?
Tai labai svarbus klausimas, susijęs su gyvūno sveikata. Veterinarai ir patirti logistikai vieningai sako: nerekomenduojama, nebent tai yra absoliučiai būtina dėl gyvūno ekstremalaus streso ar agresyvumo.
Kodėl? Raminamieji vaistai (sedaciniai) ne tik ramina, bet ir veikia kvėpavimo centrą ir širdį. Transporto priemonėje, ypač bagažinėje, deguonies kiekis gali būti šiek tiek mažesnis, o temperatūros svyravimai gali paveikti nusilpusį organizmą. Yra atvejų, kai nusėsti vaistais šunys miršta nuo šilumos smūgio arba dusulio, nes jų organizmas negalėjo tinkamai reaguoti į stresinę situaciją.
Geriausias būdas sumažinti stresą yra parengti gyvūną iš anksto. Paimkite jį į trumpas važiavimus automobiliu, leiskite pranokti būdelę namuose (padėkite ten jo mėgstamus žaislus, gultuvą). Kelionės dieną neširkite maisto (geriau pamaitinti vakare prieš dieną), kad nebūtų vėmimo, tačiau užtikrinkite, kad gyvūnas turi pakankamai vandens.
7. Kiek kainuoja keleivių pervežimas į Vokietiją su gyvūnu?
Kaina priklauso nuo pervežimo būdo.
1. Reguliarieji autobusai: Papildomas bilietas gyvūnui paprastai kainuoja nuo 30 iki 50 eurų (priklausomai nuo kompanijos ir atstumo). Tai fiksuota kaina, neatsižvelgiant į gyvūno svorį (jei jis telpa į standartinę būdelę).
2. Privatūs pervežimai (krovininiai keleiviniai mikroautobusai): Čia kaina gali būti skaičiuojama pagal vietą. Jei gyvūnas užima vietą salone, kaina gali būti tokia pat kaip suaugusiojo keleivio (apie 80–120 EUR), jei eina į bagažinę – pigiau.
3. Ekspresiniai pervežimai „duris į duris“: Tai brangiausias, bet patogiausias variantas. Vairuotojas atvyksta pas jus, paima gyvūną ir veža tiesiai į Vokietiją. Tokios paslaugos kaina gali siekti 300–500 eurų ir daugiau, priklausomai nuo atstumo.
Taip pat verta paminėti pasirengimo išlaidas: čipavimas (apie 20–30 EUR), pasas (nemokamas, jei daromas kartu su čipu), vakcina (10–20 EUR). Jei reikalingi papildomi testai (pvz., kraujo mėginio tyrimas vakcinai patikrinti – nors tarp ES šalių jis nebūtinas, tačiau gali prireikti grįžtant), tai gali kainuoti apie 50–100 eurų.
8. Ar galima vežti ne tik šunis ir kates, bet ir kitus gyvūnus (gražužius, žiurkes, paukščius)?
Taip, galima, tačiau čia taikomi kiti reikalavimai. Smulkieji gyvūnai (žiurkės, sterpai, gražužiai) dažnai vežami tais pačiais autobusais, tačiau jų būdelės turi būti ypatingai saugios, kad gyvūnas nepabėgtų. Labai svarbu, kad būdelė būtų neperšlampama, nes smulkūs gyvūnai jautrūs drėgmei.
Jei kalbame apie egzotinius gyvūnus (papūgas, roplius, vėžlius), gali reikėti specialių leidimų (CITES dokumentai), jei rūšis yra saugoma. Pavyzdžiui, kai kurios papūgos rūšys reikalauja, kad jų transportavimas būtų deklaruotas. Be to, kai kurios pervežimo kompanijos griaunia vežti paukščius dėl galimo triukšmo ar alerginių reakcijų kitų keleivių.
Prieš vykdami su neįprastu gyvūnu, būtinai susisiekite su pervežėju telefonu ir klauskite arba patikrinkite jų svetainės skyrių „Daugiau informacijos“. Nenuostabu, jei reikės kreiptis į specializuotas gyvūnų pervežimo kompanijas, kurios turi atitinkamas transporto priemones su temperatūros reguliavimu.
9. Kas nutinka, jei tranzitu vykstate per trečiąją šalį (pvz., per Lenkiją)?
Nors Lietuva ir Vokietija yra ES šalys, dažnai maršrutai eina per Lenkiją. Jei jūsų autobusas sustoja Lenkijoje ir ten atliekama dokumentų patikra (kas retai, bet įmanoma), turi būti taikomi tie patys ES reikalavimai. Jei jūsų gyvūno dokumentai tvarkingi ES viduje, Lenkijoje problemų neturėtų būti.
Tačiau jei maršrutas eina per šalis, kurios nėra ES (pvz., kai kurie reisai gali trumpai užlipti į Baltarusijos teritoriją arba vykti per Ukrainą – nors dabar, dėl karinės padėties, šie maršrutai yra ribojami arba nebevykdomi), situacija pasidaro sudėtingesnė. Tada reikalingi papildomi veterinariniai sertifikatai, galiojantys tik 10 dienų nuo išvykimo. Todėl visada tikrinkite maršrutą. Esant abejonių, rinkitės maršrutus, kurie važiuoja tik per ES šalių teritoriją (Lietuva -> Lenkija -> Vokietija), kad išvengtumėte biurokratinių sąmyšių.
10. Ką daryti, jei atvykus į Vokietiją gyvūnas jaučiasi blogai ar yra sužeistas?
Pirmiausia – nesiklyskite. Vokietijoje veterinarijos paslaugos yra aukšto lygio, tačiau brangios. Jei įvyko įvykis kelyje (pvz., gyvūnas susižalojo bagažinėje arba pradėjo vėti kraują), būtina nedelsiant informuoti vairuotoją.