Keleivių pervežimas į Vokietiją su galimybe vežti augintinius: Visas vadovas

Įvadas

Per pastaruosius dvidešimt metų, dirbdamas tarptautinių keleivių pervežimų srityje, mačiau, kaip pasikeitė mūsų požiūris į keliones. Anksčiau Vokietija dažniausiai būdavo kelionės tikslas dėl darbo arba prekybos, tačiau šiandien tai yra viena populiariausių kryptų ne tik tiems, kurie ieško geresnio gyvenimo, bet ir tiems, kurie tiesiog aplanko savo artimuosius. Vienas svarbiausių pokyčių, pastebimų per šį laikotarpį, yra tai, kad klientai vis dažniau negali susitaikyti su mintimi palikti savo keturkojus draugus namuose. Augintinis nebebiegantis šuniukas kieme, o visaširdis šeimos narys, kuriam reikalinga tokia pat rūpyba ir dėmesys kaip ir žmogui.

Keleivių pervežimas į Vokietiją su galimybe vežti augintinius tampa standartu, o ne išimtimi. Tačiau, nepaisant to, kad šios paslaugos poreikis auga, aplinka išlieka gana sudėtinga. Tarptautinės kelionės su gyvūnais reikalauja ne tik techniškai tvarkingo transporto, bet ir gilaus žinojimo apie teisinius reikalavimus, veterinarijos normas bei, svarbiausia, sugebėjimo užtikrinti gyvūno gerovę ilgos kelionės metu. Vokietija yra šalis, garsėjanti savo tvarka ir disciplina, todėl reikalavimai įvažiavimui į šią šalį yra vieni griežčiausių Europoje.

Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi ir žiniomis, siekdamas padėti jums suprasti, kaip vyksta toks pervežimas, kokių dokumentų reikia ir ką tiksliai reikia žinoti, kad kelionė su jūsų augintiniu būtų ne tik įmanoma, bet ir rami bei saugi. Mes išnagrinėsime viską nuo techninių reikalavimų iki praktinių patarimų, padėsiančių išvengti nereikalingo streso. Nors šio srities žinios nuolat atsinaujina, pagrindiniai principai išlieka pastovūs, o jų laikymasis – garantija sėkmingai kelionei.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skyriuje suformulavau ir išsamiai atsakiau į dešimt dažniausiai man kylančių klausimų, susijusių su keleivių ir jų augintinių pervežimu į Vokietiją. Mano patirtis rodo, kad gerai suprasdami šiuos atsakymus, jausitės daug labiau pasitikinti savo ruošimu kelionei.

1. Ar galima važiuoti į Vokietiją su augintiniu visuomeniniu transportu (autobusu)?

Taip, galima, tačiau tai yra susietą su tam tikromis sąlygomis. Ne visi pervežėjai siūlo tokias paslaugas, todėl pirmasis ir svarbiausias žingsnis – tiksliai pasiklaustyti ar užsakyti bilietą su pažymėjimu, kad kelsite gyvūną. Profesionalios tarptautinių pervežimų kompanijos, kurios dirba jau ilgai, turi tam pritaikytus autobusus.

Svarbu suprasti, kad Vokietijoje ir kelyje galioja griežti taisyklės dėl gyvūnų laikymo transporto priemonėse. Augintinis negali trukdyti vairuotojui ir kitiems keleiviams. Paprastai šunys turi būti laikomi ant grindų transporto priemonės priekyje, ne ant sėdynės, arba specialioje transporto dalyje, jei tokią įranga turi autobusas. Katinai ir smulkieji gyvūnai dažniausiai turi būti transportuojami specialiuose narveliuose (transportinėse), kurios telpa po keleivio sėdyne arba specialiai tam skirtoje vietoje. Būtent dėl šių priežasčių būtina iš anksto pranešti apie gyvūną – vairuotojas turi galimybę jums priskirti vietą, kurioje augintinis jaustųsi geriausiai ir ne trukdytų kitiems.

2. Kokius dokumentus reikia tur�ti keliaujant su šunimi ar katu į Vokietiją?

Dokumentų tikrinimas yra vienas svarbiausių etapų, ir čia negalima būti neatsargiam. Pagrindinis dokumentas yra Europos Sąjungos gyvūnų pasas (ES gyvūnų pasas). Jis turi būti išduotas veterinarijos gydytojo ir turi būti validus. Šiame pase turi būti įrašyti visi svarbūs duomenys apie gyvūną: mikroschema (čipo) numeris, vakcinacijos datos ir gyvūno aprašymas.

Be paso, būtina, kad gyvūnas būtų pažymėtas mikroschema (čipu). Čipas turi būti ISO standarto (turi būti nuskaitomas standartiniu skaitytuvu), jei ne – turite savo skaitytuvą. Be to, būtina pasirodyti, kad gyvūnas yra paskiepytas nuo pasiutligės (rabies). Vakcina turi būti atlikta ne anksčiau kaip 21 diena po pirmo skiepijimo (jei tai pakartotinis skiepymas, taisyklės gali skirtis, bet vakcina negali būti nustovalidavusi).

Nors Vokietija nėra trečioji šalis ir priklauso ES, visada verta turėti savo asmens dokumentus (pasą ar tapatybės kortelę), kadangi gyvūno pasas yra susietas su savininku. Jei keliaujate ne savo gyvūnu (pvz., globėjas), rekomenduojama turėti raštišką savininko leidimą, nors formaliai ES viduje tai nėra griežtai reikalaujama, bet gali padėti išvengti nesusipratimų pasienio kontrolėje.

3. Ar yra kokių nors apribojimų pagal gyvūno veislę ar dydį?

Tai yra labai svarbus klausimas, ypač kalbant apie Vokietiją. Vokietijoje veikia griežti įstatymai, reglamentuojantys „kovinių šunų“ (Kampfhunde) laikymą ir pervežimą. Į šį sąrašą dažnai įtraukiamos tokios veislės kaip Amerikos pitbulterjeras, Bulterjeras, Tosa ir kt. Kai kuriuose Vokietijos žemėse (federacinėse žemėse) šių veislių šunims gali būti reikalaujamas specialus leidimas, dėvėti antžeminis pavadas ir kaukė viešose vietose, o atvejais netgi jie gali būti visiškai uždrausti įvežti.

Todėl, prieš planuodami kelionę, būtina pasitikslinti ne tik pervežėjo reikalavimus (dėl vietos autobuse), bet ir konkrečių Vokietijos miestų ar žemių, į kurias keliaujate, legislaciją. Mūsų kompanija visada stengiamės konsultuoti klientus šiuo klausimu, tačiau galutinė atsakomybė liepia keleiviui.

Ką concerns dydį, techninių apribojimų autobusuose nėra ta daug, tačiau praktiškai labai dideli šunys (pvz., dogai ar alabai) gali jaustis per ankšta, jei juos reikėtų laikyti po sėdyne. Tokiu atveju svarbu iš anksto aptarti su pervežėju vietos paskirstymą – dažnai dideliems šunims skiriama vieta prie pirmųjų eilių sėdynių, kur yra daugiau vietos ant grindų.

4. Kaip vyksta bilieto užsakymas, kai keliu su augintiniu?

Bilieto užsakymo procesas šiuo atveju šiek tiek skiriasi nuo įprasto. Nėra tiesiog užtenka nusipirkti bilieto internetineje sistemoje ir patekti į autobusą. Visada rekomenduojama kreiptis tiesiogiai į pervežėjo darbuotojus (telefonu ar el. paštu) ir pranešti apie tai, kad kelsite augintinį.

Kodėl tai svarbu? Visų pirma, kadangi vieta autobuse augintiniams yra ribota. Paprastai viename autobuse gali būti vežamas tik tam tikras skaičius gyvūnų (pvz., 2-3 šunys), kad užtikrinti, jog visiems keleiviams būtų patogu ir kad gyvūnai nesukeltų alerginių reakcijų kitų keleivių. Antra, tai leidžia mums užtikrinti, kad vairuotojas yra informuotas ir nesišokins, kai pamatys gyvūną.

Užsakydami bilietą, jums gali tekti papildomai nurodyti gyvūno svorį ir dydį, nes tai gali įtakoti bilieto kainą arba vietos parinkimą. Kai kurios kompanijos taiko papildomą mokestį už gyvūno pervežimą, o kitos tai siūlo nemokamai kaip papildomą paslaugą, tačiau visada tai reikalauja išankstinio suderinimo.

5. Ar augintinui reikalinga speciali transportinė (narvelis)?

Tai priklauso nuo to, kokį augintinį vežate. Katims ir smulkiems gyvūnams (žiurkėnams, triušiams ir pan.) transportinė yra privaloma. Jie negali būti laisvi autobuse, nes tai sukeltų chaosą ir būtų pavojinga jiems pačiams. Transportinė turi būti tokio dydžio, kad gyvūnas galėtų joje stovėti, atsistoti ir apsisukti. Taip pat ji turi būti sandari, kad gyvūnas nepabėgtų, ir gerai vėduojama.

Šunams taisyklės gali šiek tiek skirtis. Maži šuneliai dažnai taip pat vežami transportinėse. Vidutinio ir didelio dydžio šunys dažniausiai gali būti vežami ant grindų šalia savininko kojų, tačiau jie turi būti ant antžeminio pavadžio. Pavadis neturi būti per ilgas – gyvūnas turi būti kontroliuojamas. Nors dėl antžeminio pavadžio Vokietijoje reikalavimai gali skirtis priklausomai nuo transporto rūšies, autobuse tai yra saugumo standartas.

Verta paminėti, kad jei naudojate transportinę, būtina, kad ji būtų tvirta. Transporto priemonėje staigus stabdymas gali perkelti nepritvirtintą narvelį, todėl patariu jį pritvirtinti saugos diržais arba uždėti ant sėdynės taip, kad neišslystų.

6. Kaip užtikrinamas gyvūno saugumas ir komfortas ilgos kelionės metu?

Ilgos kelionės (pvz., iš Lietuvos į Vokietiją trunka apie 12–16 valandų) yra išbandymas ne tik žmogui, bet ir gyvūnui. Mūsų tikslas – užtikrinti, kad šis išbandymas būtų kuo lengvesnis. Visų pirma, autobusai, kuriais vyksta toki reisai, yra pritaikyti ilgoms kelionėms: jie turi veikiančią ventiliaciją ir oro kondicionierius. Tai būtina, kadangi gyvūnai daug blogiau toleruoja karštį nei žmonės, o perdegimas gali būti mirtinas.

Be to, mes planuojame sustojimus taip, kad gyvūnai turėtų galimybę išlupti, pasižvalgyti ir atlikti savo gamtinius reikalus. Paprastai tai daroma degalinėse, kur yra specialios zonų šunims. Rekomenduoju savo augintinį prieš kelionę šiek tiek pavarginti – ilgas pasivaikščiojimas prieš išvykstant padės jam ramiau užmigti kelyje.

Svarbiausias dalykas – vanduo. Ilgos kelionės metu gyvūnas turi turėti nuolatinę prieigą prie šalto vandens. Jei augintinis vežamas transportinėje, ant jos pritvirtinkite butelį su vandeniui (pvz., graužikams ar katims) arba reguliariai (kiekvieną sustojimą) siūlykite vandens šunims iš rankų. Nenaudokite maistinių atliekų kaip dubens – tai nesveika ir nepriimtina viešosiose vietose.

7. Kiek kainuoja bilietas, kai keliu su augintiniu?

Kainodaros politikos skiriasi priklausomai nuo pervežėjo. Kai kurios kompanijos augintinį laiko papildomu bagažu ir už tai imamas fiksuotas mokestis (pvz., 20–50 eurų), nepriklausomai nuo kelionės ilgio. Kitos kompanijos gali taikyti procentinį priemoką nuo standartinio bilieto kainos.

Yra ir tokių atvejų, kai maži gyvūnai, talpinami į transportines po sėdyne, vežami nemokamai, tačiau tai yra reta išimtis ir dažniausiai taikoma tik labai mažiems gyvūnams (pvz., „kiškių“ tipo šunims). Dideliems šunims, kurie užima vietą ant grindų, mokestis dažniausiai taikomas toks pat kaip ir papildomam bagažui.

Verta paminėti, kad kaina nėra vienintelis faktorius. Uždirbdamas šioje srityje daugiau kaip 20 metų, galiu pasakyti, kad pigūs pervežėjai, kurie nekontroliuoja gyvūnų skaičiaus ar neleidžia išlipti per sustojimus, gali sukelti daugiau problemų nei naudos. Rinkitės patikimus partnerius, kuriems svarbu gyvūno gerovė, o ne tik greitas pelnas.

8. Ar galiu vežti ne savo augintinį (pvz., globoti šunį iš prieglaudos)?

Taip, galite, tačiau čia yra vienas svarbus niuansas, susijęs su dokumentais. ES gyvūnų pasas yra išduodamas konkrečiam gyvūnui, jame nurodomas ir jo savininkas. Jei kelionę atlieka kitas asmuo, techniškai tai neleidžia, tačiau praktikoje pasienio kontrolėje dažniausiai tikrinamas tik gyvūno pasas, mikroschema ir vakcinacijos galiojimas.

Visgi, kad išvengtumėte nesusipratimų, ypatingai jei vežate brangų ar retos veislės gyvūną, rekomenduoja turėti notariškai patvirtintą savininko sutikimą (raštą), kuriuo savininkas leidžia kitiems asmenims pervežti gyvūną į Vokietiją. Tai yra papildoma apsauga ir tiek jums, tiek pervežėjui.

Be to, jei vežate gyvūną iš prieglaudos, būtinai patikrinkite, ar jis turi visus reikalingus skiepimus ir čipą. Dažnai prieglaudos tai jau padariusios, tačiau, jei ne, kelionė gali būti neįmanoma legaliai. Negalima vežti gyvūno be paso ir čipo net ir iš humanitarių priežasčių – tai pažeidžia ES sanitarinius reikalavimus.

9. Ką daryti, jei mano augintinis serga ar jautrus kelioniui?

Jei jūsų augintinis yra labai senas, nėščia (jei kalbame apie katę ar šunį), arba turi lėtines ligas (širdies, kvėpavimo sistemos), prieš kelionę būtina pasikonsultuoti su veterinaru. Ilgas sėdėjimas vienoje vietoje, vibracija ir stresas gali pabloginti sveikatą.

Veterinaras gali paskirti raminamuosius vaistus, jei gyvūnas yra labai neramus, tačiau čia reikia būti labai atsargiam. Nerekomenduojama duoti stiprių sedacinių vaistų be gydytojo žinios, nes jie gali paveikti kvėpavimą ir širdies darbą, ypač esant pakitusiam atmosferos slėgiui ar temperatūrai autobuse.

Jei gyvūnas serga infekcine liga (pvz., parvovirusu ar kiti), kelionė yra griežtai draudžiama ne tik dėl jo pačios sveikatos, bet ir dėl kitų gyvūnų bei keleivių saugumo. Atsakomybė už sveikatos patikrinimą visada liepia savininkui.

10. Kokios yra taisyklės sustojimuose? Kada galima išleisti šunį?

Sustojimai yra būtina kelionės dalis, tačiau ji turi savo taisyklių. Kai atvykstame į degalinę ar poilsio vietą, vairuotojas paprastai praneša apie sustojimo trukmę. Paprastai tai trunka nuo 15 iki 30 minučių. Šis laikas skirtas ne tik rūkaliams ir maistui, bet ir augintiniams.

Būtina išleisti šunį iš autobuso tik ant pavadžio. Net jei jūsų šuo yra labai draugiškas ir klausytų be pavadžio, viešose vietose prie autostradų tai yra saugumo reikalavimas. Staigus garsas ar pravažiuojantis automobilis gali išgąsdinti gyvūną ir jis gali nubėgti į kelią, kas yra pavojinga gyvybei.

Visada po savo augintinio reikia susitvarkyti. Jei šuns pasileidžia reikalams, privalote tai surinkti ir išmesti į šiukšliadėžę. Tai ne tik pagarbos aplinkai ir kitiems keleiviams reikalavimas, bet ir įstatymų numatyta prievolė.