Keleivių pervežimas į Vokietiją su augintiniu: Visas vadovas ir svarbi taisyklės

Per dvidešimt metų, kuriuos praleidau tarptautinių keleivių ir krovinių pervežimų versle, dauguma klausimų, kuriuos girdėju iš klientų, susiję ne su bilieto kaina ar išvykimo laiku, o su jų keturių kojų draugais. Kelionė į Vokietiją su augintiniu – tai ne tiesiog papildomas bagažas, tai atsakomybė, reikalaujanti išsamiai išsiantrašti, suprasti biurokratijos niuansus ir pasirūpinti gyvūno gerove. Vokietija yra viena iš tų šalių, kurioje gyvūnų teisės ir jų įvežimo taisyklės yra griežtai reglamentuotos, o vietinių pareigūnų tolerancija pažeidimams yra minimali.

Šiame straipsnyje aš pasidelsiu prie kiekvieno etapo: nuo reikiamų dokumentų paruošimo iki to, kaip teisingai paruošti gyvūną ilgai kelionei. Nors šiame tekste rasite daug techninės informacijos, prisiminkite pagrindinę taisyklę – gerai suplanuota kelionė garantuoja, kad Jūsų augintinis atvyks į paskirties vietą ramus, sveikas ir be nereikalingų rūpesčių. Vokietijos keliai ir muitinės pasitinka ruošiuosius, todėl leiskite man, kaip praktikui, padėti Jums išvengti tipiškiausių klaidų.

Įvadas

Vokietija jau daugelį metų yra viena populiariausių destinacijų tarp lietuvių, kurie vyksta dirbti, gyventi arba lankyti savo giminaičius. Dažnai su savimi norima pasiimti ir šuniuką ar katę. Tačiau tai, kad Lietuvoje ir Vokietijoje galioja viena Schengeno erdvė, nereiškia, kad galima tiesiog užlipti į autobusą ar mikroautobusą be jokios paruošimos. Beveik visi pervežėjai turi griežtas vidines taisykles, o šalies įstatymai nustikdo aiškius reikalavimus dėl veterinarijos dokumentų.

Svarbiausia suprasti, kad keleivių pervežimas su augintiniais – tai sudėtingas procesas, susidedantis iš trijų stulpelių: teisinio (dokumentai), techninio (transporto priemonės reikalavimai ir vietos rezervavimas) ir fizinio (gyvūno paruošimas kelionei). Jeigu vienas iš šių stulpelių nusvirs, kelionė gali būti nutraukta dar pačioje pradžioje, arba blogiausiu atveju – gresiantys dideli baudos.

Šiame straipsnyje mes aptarsime viską, ką reikia žinoti prieš išvykstant. Mes kalbėsime ne tik apie tai, ką reikalauja įstatymai, bet ir apie tai, kaip iš tikrųjų vyksta pervežimo procesas: kaip vyksta įlaipinimas, kur bus dedamas narvas, ką daryti, jei gyvūnas pradeda nerimti, ir kaip sėkmingai praeiti galimas kontrolės punktus. Mano patirtis rodo, kad dauguma problemų kyla ne iš blogos valios, o iš nežinojimo arba pasitikėjimo, kad "kažkaip įsisuks". Tarptautiniuose reisuose tokios strategijos neveikia.

Taigi, jeigu planuojate kelionę į Vokietiją su augintiniu, kviečiu susipažinti su toliau pateikiama išsami informacija. Ji padės Jums jaustis ramiau, o Jūsų augintiniui – keliauti saugiai ir komfortiškai.

DUK (Dažnai Užduodami Klausimai)

Šioje dalyje surinkau dešimt dažniausiai užduodamų klausimų, susijusių su keleivių pervežimu į Vokietiją su augintiniais. Atsakymai parengti remiantis mano ilgamečia patirtimi ir galiojančiais teisės aktais.

1. Kokius dokumentus būtina turėti keliaujant į Vokietiją su šunimi ar kate?

Tai, galbūt, svarbiausias klausimas. Norint legaliai įvežti gyvūną į Vokietiją (ir kitas ES šalis), būtina turėti galiojantį gyvūno pasą (Pet Passport). Šis pasas turi būti išduotas veterinarijos gydytojo. Jame turi būti įrašyti gyvūno duomenys (pvz., veislė, lytis, amžius, spalva, mikroschemos numeris) ir savininko duomenys.

Labai svarbu, kad prieš kelionę būtų atlikti paspirtukinės kirmėlės ir erkių gydymas, o tai užfiksuota pase. Taip pat privaloma būti atlikta antirabiesinė (pasligės) vakcina. Vakcina turi būti galiojanti – taip, vakcina turi galiojimo laiką, kurį nustato gamintojas, tačiau svarbiausia yra tai, kad vakcina turi būti suleista ne anksčiau kaip prieš 21 dieną po paskutinio vakcinacijos (jei tai pakartotinė vakcina, šis taisyklės gali keistis, todėl visada patikrinkite veterinaro pastabas). Be mikročipo ir galiojančios pasligės vakcinos, gyvūnas nebus įleistas į šalį, o pervežėjas gali atsisakyti jo vežti.

2. Ar reikia mokėti už augintinio bilietą, jei jis keliauja su manimi?

Dauguma keleivių mano, kad mažas šuniukas ar katė, kurie sėdi ant kelių, keliauja nemokamai. Tačiau tarptautiniuose reisuose situacija kitokia. Beveik visi autobusų ir mikroautobusų pervežėjai taiko papildomą mokesčį už augintinį. Tai ne tik komercinis žingsnis.

Augintinio bilietas užtikrina, kad gyvūnas yra įtrauktas į sąrašus, o jam yra skiriama vieta. Dažnai šie pinigai padengia papildomą valymą po reiso, jei gyvūns sukelia nešvarumų, arba draudimo išlaidas. Kainos gali svyruoti nuo 20 iki 50 eurų, priklausomai nuo pervežėjo ir gyvūno dydžio. Būtina šį faktą pranešti rezervuojant bilietą. Nuožmų vietoje bandyti įvežti gyvūną be apmokėjimo yra griežtai draudžiama – vairuotojas turi teisę neįleisti keleivio su paslėptu gyvūnu, o bilieto pinigai gali nebūti grąžinami.

3. Kokio dydžio narvas ar krepšys reikalingas kelionei?

Tai techninis, bet labai svarbus klausimas. Jei keliaujate mikroautobusu ar autobusu, kurie nėra specialiai pritaikyti gyvūnų pervežimui (kaip tai daro特种ios gyvūnų transporto kompanijos), augintinis turi būti transportuojamas nešiojamame narve arba krepšyje.

Reikalavimai paprasti: narvas turi būti pakankamai didelis, kad gyvūnas galėtų joje stovėti, pasisukti ir gulti natūralioje pozoje. Jis negali būti per daug spaudžiamas. Be to, narvas turi būti sandarus, ventiliuojamas ir tvirtas – turi atlaikyti judėjimą transporto priemonėjeje. Dažnai pervežėjai nurodo maksimalius narvo išmatavimus (pvz., ilgis ne daugiau kaip 100 cm, aukštis ne daugiau kaip 60 cm), kad jis tilptų po sėdyne arba į bagažinės skyrių, jei ten leidžiama. Patariu pasirūpinti krepšiu su kišenėmis, kuriose galima padėti vandens buteliuką ar sausainį.

4. Ar galiu keliauti su dideliu šunimi (pvz., vokiečių aviganiu)?

Didelių šunų pervežimas į Vokietiją kur kas sudėtingesnis nei mažų. Standartiniai autobusai (tokie kaip "Kautra" ar panašūs) dažnai neleidžia vežti didelių šunų salone dėl vietos trūkumo ir kitų keleivių saugumo. Tokiais atvejais būtina kreiptis į pervežėjus, kurie siūlo mikroautobusų (VW Crafter, Mercedes Sprinter) reisus.

Kai kurie pervežėjai, su kuriais aš turiu galimybę bendrauti, leidia didelius šunis vežti tik specialiai pritaikytose erdvėse, dažnai už papildomą mokestį, kartais netgi reikalauja, kad šuo būtų su mumis uždarytas gretimoje keleivių vietoje (jei įmanoma užsisakyti dvi vietas vienam asmeniui). Visada reikia klausti dėl konkretaus šuns dydžio ir svorio. Yra atvejų, kai labai dideli šunys gali būti priimti tik į bagažinę, tačiau tai yra retas praktika ir nerekomenduojama dėl gyvūno streso ir temperatūros svyravimų.

5. Kokios yra taisyklės dėl "pavojingų" veislių šunų įvežimo į Vokietiją?

Vokietija yra griežta šiuo klausimu. Nors ES lygmeniu nėra vienos bendros "pavojingų šunų" sąrašo, kiekviena Vokietijos federalinė žemė (Bundesland) turi savo sąrašus, kuriuos jiems priklauso. Į šiuos sąrašus dažnai įtraukiami Pit Bull Terrieriai, American Staffordshire Terrieriai, Bull Terrieriai ir kiti.

Keliaujant su tokiomis veislėmis, būtina iš anksto sužinoti, į kurą konkrečią Vokietijos žemę vykstate. Kai kuriose vietose šie šunys gali būti visiškai uždrausti, kitose – reikalaujama speciali leidimas, muzika ir antsnapė. Pervežėjai dažnai vengia vežti tokius šunis, nes jei pareigūnai sustabdys autobusą ir nustatys, kad įvežtas nelegalus šuo, gali būti konfiskuotas ne tik gyvūnas, bet ir baudos gali pareikšti pervežėjui. Todėl, jei turite tokios veislės šunį, būtinai konsultuotės su pervežėju ir, jei reikia, gaukite specialius leidimus iš Vokietijos veterinarinių tarnybų.

6. Ar leidžiama duoti gyvūnui raminamuosius vaistus prieš kelionę?

Tai labai svarbus klausimas, susijęs su gyvūno sveikata. Daug savininkų, norėdami palengvinti gyvūno (ir savo) gyvenimą, nori duoti raminamuosius ar net migdomuosius vaistus. Kaip ekspertas, aš primygtinai rekomenduoju tai daryti tik pasikonsultavus su veterinarijos gydytoju.

Neprofesionalus vaistų vartojimas gali būti mirtinas. Ilgas kelionė, sėdėjimas vienoje pozicijoje, kartu su vaistų poveikiu, gali slopinti kvėpavimo centrą ar širdies darbą, ypač pas senus ar ligotus gyvūnus. Be to, jei reiso metu gyvūnui blogės, vairuotojas ar pervežėjas negalės suteikti medicininės pagalbos, o jei paaiškės, kad gyvūnas buvo nuskalduotas be reikalo, savininkas gali atsakyti teisėsaugai. Geriau rūpintis natūraliais raminimo būdais: patikintas narvas, mėgstamas žaislas, ilgas pasivaikšciojimas prieš išvykstant.

7. Kaip vyksta pervežimas ir ką daryti su augintiniu per sustojimus (pauzes)?

Standartinis reisas į Vokietiją trunka apie 12–16 valandas, priklausomai nuo maršruto (Berlynas, Miunchenas, Hamburgas ir t.t.). Per šį laiką vairuotojas privalo padaryti kelias pauzes (kavinės, degalinės). Šios pauzės skirtos ne tik žmonėms, bet ir augintiniams.

Jeigu gyvūnas yra salone, jūs galite (ir turite) išvesti jį iš narvo pasivaikščioti po degalinės teritoriją. Būtina naudoti pavadėlį ir antsnapį (jei tai reikalaujama taisyklių ar jei šuo agresyvus). Taip pat būtina pasirūpinti, kad gyvūnas nenusiptų viduje autobuso. Jei gyvūnas vežamas bagažinėje (kas retesnis atvejis, bet įmanomas), vairuotojas paprašys parodyti narvą tik sustojimo metu, kad galėtumėte patikrinti ar gyvūnui gerai, užpildyti vandenį. Niekada nepalikite gyvūno uždaryto transporto priemonėje be priežiūros, ypač vasarą – temperatūra ten greitai pakyla virš kritinės ribos.

8. Ar reikia speciali veterinarijos pažyma (Health Certificate) kelionei į Vokietiją?

Jei keliaujate iš Lietuvos (kuri yra ES narė) į Vokietiją (taip pat ES narė), specialios, trumpalaikės galiojimo veterinarijos pažymos (Health Certificate), kuri reikalinga keliaujant į trečiąsias šalis (pvz., Jungtinę Karalystę po Breksito ar Norvegiją), paprastai nereikia. Sufficient yra galiojantis gyvūno pasas su visais įrašais.

Tačiau yra vienas išimties atvejis. Jei keliaujate ne su savo augintiniu, o, pavyzdžiui, pervežate šunį kitam asmeniui (gyvūno savininkas liko Lietuvoje), gali būti reikalaujama raštiška savininko sutikimo deklaracija (pavardės, pasų numeriai) ir kartais veterinaro pažyma, kad gyvūnas yra sveikas ir gali keliauti. Be to, jei gyvūno pasas yra senas, pažeistas arba duomenys neryškūs, gali kilti problemų muitinėje. Visada patariu prieš kelionę pasitikrinti su veterinaru dėl dokumentų būklės.

9. Kas nutinka, jei vokiečių pareigūnai sustabdys autobusą ir aptiks nelegalų gyvūną?

Vokietijoje muitinės ir policijos kontrolės yra gana dažnos, ypač netoli sienų arba dideliuose magistralėse. Jei bus aptiktas gyvūnas be paso, be mikročipo arba su negaliojančia vakcina, pasakysiu tiesiai – scenarijus bus liūdnas.

Gyvūnas gali būti konfiskuotas ir išsiųstas atgal į šalį iš kurios atvyko savininko sąskaita. Ši procedūra brangi ir ilga. Be to, gali būti paskirta didelė bauda (gali siekti kelis šimtus eurų). Pervežėjas, kuris priėmė tokią siuntą be dokumentų patikrinimo, taip pat gali gauti baudą ir net prarasti licenciją. Todėl vairuotojai dažnai yra labai atsargūs ir gali prašyti parodyti dokumentus dar prieš įlaipinant į autobusą. Nereikia jų kaltinti – jie saugo save ir savo keleivius.

10. Kaip užtikrinti, kad mano augintinis jaustųsi gerai ilgos kelionės metu?

Geriausias būdas – pasirūpinti psichologine paruoštimi. Nenaudokite narvo tik kaip transporto priemonės – leiskite gyvūnui gyventi jame namuose kelias dienas prieš kelionę, padėkite ten mėgstamą antklodę. Kelionės dieną nešerkite gyvūną per daug – paskirkite lengką maistą 3-4 valandas prieš išvykimą, kad išvengtumėte vėmimo.

Būtinai pasiimkite vandens buteliuką (geriau atšaldyto, kad ilgiau išliktų šaltas) ir mažą indelį. Jei kelionė vyksta vasarą, rūpinkitės vėsinimu (galite uždėti drėgną rankšluostį ant narvo viršaus, jei tai saugu). Žaislas, kuris skamba, gali trukdyti kitiems keleiviams, todėl geriau rinktis tiems žaislus, kurie ramina (pvz., kramtomas). Ir svarbiausia – kalbėkite su gyvūnu ramiu balsu, jis jaučia jūsų nerimą, todėl jei jūs ramūs, ramiau bus ir jis.

Išvada

Keleivių pervežimas į Vokietiją su augintiniu nėra nei neįmanomas, nei per daug sudėtingas procesas, jei jis yra kruopščiai suplanuotas. Mano daugelio metų patirtis šioje srityje moko, kad sėkmės formulė paprasta: tikslūs dokumentai, tinkamas transportavimo įranga ir atsakingas požiūris į gyvūno gerovę. Vokietija yra šalis, kurioje gerbami taisyklės, o gyvūnai laikomi šeimos nariais, todėl ir mūsų požiūris turi būti atitinkamas.

Jei viską padarysite teisingai, Jūsų šuo ar katė taps pilnaverčiu keleiviu, kuris su Jumis pasidžiaugs naujais Vokietijos vaizdais arba ramiai užmigęs atvyks į naująjį namą. Neskubėkite palikti visko paskutinę minutę – pasitikrinkite veterinarijos pasą, užsisakykite vietą augintiniui iš anksto ir paruoškite patogų narvį. Kelionė turi būti pradžia, o ne stresas.