Siuntos kaina nuo 40€ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių kaina kaina nuo 40€. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Keleivių pervežimas į Vokietiją su augintiniais: Visas vadovas nuo A iki Z
Įvadas
Vokietija jau daugelį dešimtmečių išlieka viena populiariausių kryptų tarp lietuvių, kurie vyksta dirbti, gyventi arba lankytis pas šeimą. Tačiau kai kelionės planuose yra ne tik žmonės, bet ir mūsų keturkojai draugai, situacija pasidaro žymiai sudėtingesnė. Per daugelį metų, dirbdamas tarptautinių keleivių pervežimų srityje, daugybę kartų esu matavęs, kaip klientai susiduria su nesusipratimais, nerimu ir netgi atsisakymais dėl neteisingai suprastų taisyklių. Augintinio pervežimas į užsienį nėra tiesiog papildomas bagažas – tai atsakingas procesas, reikalaujantis žinių, pasiruošimo ir supratimo, kaip veikia logistika.
Šiame straipsnyje nusileisime nuo bendrų frazių ir žiūrėsime į realią situaciją. Kalbėsime ne tik apie tai, kokie dokumentai reikalingi, bet ir apie tai, kaip techniškai vyksta toks pervežimas, ką tikisi vairuotojai ir, svarbiausia, kaip užtikrinti, kad Jūsų augintinis atvyktų į paskirties vietą saugiai ir be nereikalingo streso. Nors šiame tekste pateiksiu daugiau informacijos apie šunis ir kates (kaip dažniausiai vežamus gyvūnus), principai taikomi ir kitiems naminiais gyvūnams. Esu patikrinęs kiekvieną detalę, kad šis vadovas padėtų Jums išvengti nemalonių netikėtumų tiesiogiai prieš pat kelionę arba sienos kirtimo metu.
Kelionė su augintiniu gali būti lengva ir maloni, jei visa iš anksto suplanuota. Tad, jei ruošiatės kelionei į Vokietiją ir norite paimti savo augintinį, skaitykite toliau – čia rasite viską, ką privalote žinoti, kad kelionė vyktų sklandžiai.
DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)
1. Kokius dokumentus privalaučiau turėti savo augintiniui, vykdamas į Vokietiją?
Tai vienas svarbiausių klausimų, ir be galo keista, kiek dažnai žmonės šį klausimą užduoda vos prieš pat išvykimą. Vokietija yra Europos Sąjungos šalis, todėl taisyklės čia griežtos ir vienodos visiems. Pirma ir pagrindinė taisyklė – augintinys privalo turėtis mikroschemą (čipą). Be jos, joks rimtas pervežėjas Jūsų nepriims, nes sienos kirtimo metu tai sukels neaiškumų. Mikroschema turi būti ISO standarto, kurią gali nuskaityti bet koks standartinis skaitytuvas.
Antra, būtinas Europos gyvūnų pasas (ne žmogaus pasas!). Jame turi būti įrašyta mikroschemos numeris ir gyvūno aprašymas. Viena svarbiausių paso dalių – skiepymas prieš pasiutligę. Skiepas turi būti galiojantis, o svarbiausia – jis turi būti padarytas ne anksčiau kaip 21 dieną prieš kelionę (jei tai pirmasis skiepas). Jei skiepas buvo padarytas vėliau, į Vokietiją važiuoti negalima. Taip pat, jei keliaujate iš Lietuvos (kuri yra "saugi" šalis), papildomų kraujo tyrimų antikūnų titrui nereikia – tai nereikalingas ir brangus procedūra, kurios dažnai baiminasi naujokai. Tačiau jei grįžtate iš šalių, kuriose pasiutligė nevisiškai išnykusi, taisyklės gali skirtis. Taigi, trumpai tariant: čipas, pasas ir galiojantis pasiutligės skiepas – tai Jūsų minimalus „leidimas“ keliauti.
2. Ar yra kokių nors apribojimų pagal veislę? Ar galiu vežti pitbulių ar tosterų?
Tai labai aktuali ir jautri tema. Vokietija yra viena iš tų šalių, kurioje dėmesys „pavojingųjų“ veislių šunims yra ypatingai didelis. Nors ES reglamentai leidžia keliauti su bet kokiu šunis, jei jis turi tinkamus dokumentus, vietinės Vokietijos žemės (federalinės žemės) turi savo specifinius įstatymus (Liste 1 ir Liste 2). Keliavimas su tokiomis veislėmis kaip Amerikos pitbulterjeras, Bulterjeras, Tosa ir kitomis panašiomis gali būti sudėtingas.
Ką tai praktiškai reiškia klientui? Jei turite šunį, kuris priklauso draudžiamų arba ribotų veislių sąrašui, negalite tiesiog „užsukti“ į Vokietiją su savo pervežėju be išankstinio pasiruošimo. Dažnai reikalingi specialūs leidimai, moksliniai charakterio testai (Gutachten) ir ypatingas draudimas. Dauguma pervežimo kompanijų, įskaitant mus, vengia vežti tokius gyvūnus ne todėl, kad nemėgsta šunų, o todėl, kad rizikuojame, kad sienos ar patikros metu gyvūnas bus konfiskuotas, o klientas – nubaustas. Todėl prieš užsakydami bilietą, būtinai praneškite apie savo šuns veislę. Jei tai ramus ir nėra oficialiai įtrauktas į pavojingųjų sąrašus, problemų nebus, bet jei tai „kriminalizuota“ Vokietijoje veislė, reikės ieškoti specializuotų teisių ekspertų, o ne standartinio pervežimo.
3. Kaip užsisakyti pervežimą? Kokia tvarka ir kada tai reikia padaryti?
Užsakymo procesas yra paprastas, bet turi savo niuansų. Profesionaliame pervežime negalima tiesiog ateiti prie vairuotojo ir sakyti „važiuosiu“. Reikia užsakyti vietą iš anksto. Paprastai tai daroma telefonu arba užpildžius užsakymo formą internete. Čia prasideda svarbiausias momentas: Jūs turite pateikti tikslius duomenis ne tik apie save, bet ir apie gyvūną.
Kai kreipiatės į mus, mes klausame: koks gyvūnas (šuo, katė, kitas), koks jo svoris ir kokio dydžio būdą (narvą) naudosite? Nuo to priklauso, ar gyvūnas tilps į saloną, ar reikės specialios vietos bagažinėje. Rekomenduoju užsakyti kelionę mažiausiai savaitę iki išvykimo, o ypatingais atvejais (pvz., dideli šunys, keli gyvūnai ar šventės laikotarpiai) – dar anksčiau. Vairuotojai turi ribotą vietų skaičių gyvūnams, nes vienas automobilis negali vežti 5 didelių šunų vienu metu – tai būtų nehumaniška ir nesaugu. Atminkite: kuo anksčiau užsisakysite, tuo didesnė tikimybė, kad gausite patogų laiką ir vietą.
4. Kokius reikalavimus turi tenkinti gyvūno narvas ar krepšys?
Tai techninis dalykas, apie kurį dažnai pamirštama, bet jis lemia kelionės kokybę. Nėra vieno standartinio „viso“ narvo, tačiau yra pagrindinė taisyklė: gyvūnas turi būti narve, kuriame gali atsisėsti, gulėti ir apsisukti. Jis negali būti suspaustas kaip sardinė. Jei vežate katiną, tinka nešiojamas krepšys su tvirtu dugnu ir ventiliacijos angomis. Jei šuo – turi būti tvirtas plastikinis narvas su metaliniais varteliais (ne „audinys“).
Labai svarbu: narvas turi būti užfiksuotas automobilyje. Mūsų vairuotojai turi diržus ir fiksavimo priemones, bet Jūsų narvas turi būti konstrukciškai tinkamas – turi būti specialios skylės ar kabliai, pro kuriuos galima pravesti saugos diržą. Aš dažnai matau, kad žmonės atvyksta su laužytais, senais narvais, kurie gali suirti staigaus stabdymo metu. Neleiskite sau taip elgtis – saugumas yra pirmiausia. Taip pat, narve turi būti pagalvėlė arba švara, kad gyvūnui būtų komfortiška. Geriausia, jei augintinis jau yra įpratęs prie savo narvo namuose, taip kelionė bus mažiau stresinė.
5. Ar galiu augintinį laikyti rankose ar ant kelių kelionės metu?
Trumpas atsakymas: ne. Ilgas atsakymas: tai yra griežtai draudžiama saugumo sumetimais. Daugelis klientų, ypač veždami mažus šuniukus ar kates, klauso: „Ar jis negali gulti man ant kelių? Jis ramus.“ Žinoma, jis gali būti ramus, kol važiuojate lygiu keliu 60 km/h valanda. Bet kas nutiks, jei vairuotojas teks staigiai stabdyti arba vengti avarijos greitokelyje? Neįtvirtintas gyvūnas tampa sviediniu, kuris gali nukristi, susižaloti arba pats sužaloti keleivius.
Be to, Vokietijos kelių policija labai griežtai tikrina, ar gyvūnai yra įtvirtinti. Jei sustatys ir pamatys katinę ant kelnių, gali būti paskirta didelė bauda. Mūsų vairuotojai yra įsipareigoję užtikrinti saugumą, todėl jie neleis Jums kelionės metu laikyti gyvūno rankose. Tai nėra jų galiažiūrumas, o atsakomybė už Jūsų ir gyvūno gyvybę. Todėl nepamirškite patogios narvos ar krepšio – tai būtina sąlyga.
6. Kaip vyksta maitinimas ir tuštinimosi pertraukos? Ar vairuotojas sustoja specialiai mano šuniui?
Šis klausimas dažniausiai rūpina šiųkūnų šeimininkus. Standartinis reisas į Vokietiją trunka apie 12–14 valandų (priklausomai nuo maršruto ir sustojimų). Žinoma, vairuotojas negali važiuoti be pertraukų – jis turi poilsio režimą, kurį reglamentuoja įstatymai. Paprastai sustojimai daromi kas 3–4 valandas degalinėse, kuriose yra visi patogumai.
Ką tai reiškia Jums? Kai vairuotojas sustoja degalinėje pailsėti ir užpilti kuro, Jūs turite galimybę išlipti su augintiniu. Tai geriausias momentas nueiti į specialią zoną šunims paplėšioti. Tačiau būkite sąžiningi: jei Jūsų šuns reikia tuštintis kas valandą, tai nebus įmanoma atlikti tarptautiniame reise. Mes negalime stabdyti automobilio priešais mišką tiesiog tam, kad šuns pakeltų koją – tai saugumo ir laiko grafiko pažeidimas. Todėl prieš kelionę geriau šunį nuvežti pasivaikščioti, kad jis būtų ramesnis. Dėl maisto ir vandens: mažą kiekį vandens narve galite padėti (jei tai netyčia neišsipils), bet maistą geriau neduoti kelionės metu, kad gyvūnui nepasikartotų vėmimas nuo judėjimo. Maitinkite augintinį geriau prieš išvykstant ir atvykus į vietą.
7. Ar kaina skiriasi, jei važiuoju su augintiniu? Kodėl kaina gali būti didesnė?
Taip, kaina dažnai skiriasi, ir tai turi logišką paaiškinimą. Keleivių pervežimo versle vieta automobilyje yra limituotas išteklius. Jei vežate didelį šunį, jis užima vietą bagažinėje, kurią kitaip galėtume užpildyti dideliais lagaminais. Jei vežate mažą gyvūną salone, jis užima vietą prie Jūsų kojų, taip pat ribodamas vietą bagažui. Be to, po kelionės su gyvūnu automobilis reikalauja papildomo valymo ir dezinfekcijos.
Dauguma kompanijų taiko fiksuotą mokestį už gyvūną, pvz., 30–50 eurų, arba skaičiuoja pagal svorį. Tai ne „papildomas uždarbis“, o kompensacija už papildomą riziką, darbą ir automobilio priežiūrą. Vairuotojas privalo po kiekvieno tokio reiso tikriau išvalyti saloną, kad kiti keleiviai, kurie gali būti alergiški, jaustųsi gerai. Taip pat, jei gyvūnas padaro „nelaimę“ automobilyje (o tai, pasakykime tiesiai, kartais nutinka), valymo išlaidos gali būti didelės. Todėl neikvilkite ir supraskite, kad šis mokestis užtikrina tai, kad Jūsų augintinis bus priimtas ir tinkamai aptarnautas.
8. Ar saugu vežti plokščiagalvius (pug, buldogų veislės) ir senus gyvūnus?
Čia turime kalbėti ne apie teisinius, o apie fiziologinius dalykus. Plokščiagalviai šunys (brachicefalinės veislės) turi kvėpavimo problemų dėl savo snukio struktūros. Joms labai sunku kvėpuoti, kai yra stresas ar karšta. Automobilyje, nors ir yra kondicionierius, oras gali būti sausas, o vibracija ir judesys didina stresą. Esu matęs atvejus, kai tokių veislių šunys patiria kvėpavimo sustojimą kelionės metu.
Todėl, jei turite pugą, fransuzų buldogą ar pan., būtinai apie tai praneškite užsakymo metu. Mes galime pasiūlyti vietą, kur geriau veikia ventiliacija, arba patarti, kada geriau važiuoti (naktį, kai vėsiau). Su senais gyvūnais situacija panaši – jų organizmas silpnesnis, sąnariems gali būti sunku ilgam laikui gulėti vienoje pozicijoje. Jei Jūsų augintinis labai senas ar serga, prieš kelionę būtina pasikonsultuoti su veterinaru. Kartais geriau rasti specializuotą gyvūnų pervežimo kompaniją, kurioje yra veterinaras lydi, o ne važiuoti bendrame keleiviniame reise, kur vairuotojas negali skirti viso dėmesio vienam sergančiam gyvūnui.
9. Kas nutinka, jei sienos tikrinimo metu kils problemų su dokumentais?
Tai blogiausias scenarijus, bet apie jį reikia žinoti. Vokietijos sienoje (arba Lietuvos, jei tikrinimas vyksta išvykstant) pareigūnai turi teisę sustabdyti bet kurį automobilį ir patikrinti dokumentus. Jei paaiškės, kad trūksta mikroschemos, pasas negalioja arba skiepas padarytas vėlai, pareigūnai gali uždrausti įvežti gyvūną į šalį.
Kas tada daro pervežėjas? Mūsų pareiga – vežti kitus keleivius į paskirties vietą laiku. Mes negalime laukti valandas ar dienas sienoje, kol Jūs bandote išspręsti problemą. Tokiu atveju, Jums teks grįžti atgal (jei tikrinimas Lietuvoje) arba ieškoti sprendimo vietoje (jei Vokietijoje), o mūsų automobilis tęsia kelionę be Jūsų. Todėl, ką aš visada pasakau: patikrinkite dokumentus dukart. Užtikrinkite, kad pasas yra originalus, o ne kopija, kad mikroschema veikia (pasiimkite ją pas patikrinti veterinarui prieš kelionę). Geriau praleisti valandą pas veterinariją nei likti sienoje su liūdnomis akimis.
10. Kaip psichologiškai paruošti augintinį tokiai ilgai kelionei?
Galiausiai, pažvelkime į tai iš gyvūno akimų. Jūs žinote, keliaujate į Vokietiją, o šuo ar katė mato tik tai, kad jį įtraukia į dėžę ir deda į judantį „dėžę“. Tai gali būti didelis stresas. Norėdami sumažinti įtampą, pradėkite ruoštis ne prieš pat išvykimą, o prieš kelias dienas ar net savaites.
Leiskite augintiniui miegoti narve namuose, padėkite į ją mėgstamą žaisliuką ar savo drabužį su Jūsų kvapu. Prieš kelionę nenaudokite raminamųjų vaistų be veterinaro patarimo – kai kurie vaistai gali sukelti nekontroliuojamą reakciją judesyje. Geriau įteikti augintiniui daugiau dėmesio, prieš išvykstant ilgai pavaišinti. Kelionės metu kalbėkite su juo ramiu balsu, neleiskite jam jausti Jūsų nerimo. Gyvūnai jaučia šeimininko emocijas – jei Jūs nervingas, bus ir jis. Būkite ramus lyderis, ir jam bus lengviau persikelti šią ilgą kelionę.
Išvada
Keleivių pervežimas į Vokietiją su augintiniais nėra paprasta užduotis, tačiau ji visiškai įgyvendinama, jei viskas padaryta teisingai.