Keleivių pervežimas į Vokietiją: Kokios sąlygos vežti gyvūnus

Dirbant tarptautinių keleivių pervežimų srityje daugiau nei dvi dešimtmetis, susiduriai su labai įvairiais situacijomis ir klientų užklausomis. Viena dažniausiai pasitaikančių ir vienu metu sudėtingiausių temų yra kelionė su keturkojais draugais. Vokietija, kaip viena pagrindinių destinacijų mūsų maršrutuose, turi griežtai reglamentuotas tvarkas, kurios nėra tiesiog formalumas – jos užtikrina saugumą tiek gyvūnui, tiek keleiviams, tiek vairuotojui. Daugelis žmonių, gyvenančių Lietuvoje ir planuojančių persikelti arba apsilankyti Vokietijoje, gyvūnus laiko šeimos nariais, todėl natūralu, kad nori juos pasiimti su savimi. Tačiau emocinis požiūris čia neužtenka – būtina tiksliai laikytis biurokratinių ir techninių reikalavimų.

Šiame straipsnyje, remiantis ilgamečiu patirtimi, mes išsamiai aptarsime, kas reikalinga, kad kelionė į Vokietiją su augintiniu vyktų sklandžiai. Neapsiribosime sausais įstatymų citatomis, bet paaiškinsime praktinius niuansus, kurie dažniausiai sukelia problemas pasienio kontrolės punktuose arba pačioje kelionės eigoje. Nesvarbu, ar tai kelionė atostogoms, ar gyvenimo Vokietijoje pradžia, tikslumas ruošiantis gali išgelbėti nuo nemažų nervų ir finansinių nuostolių. Suprasdami procesą, galėsite išvengti situacijų, kai vairuotojas priverstas atsisakyti pervežimo dėl netinkamų dokumentų ar įrangos.

Svarbu pabrėžti, kad Vokietija yra šalis, kurioje gyvūnų gerovės klausimai yra iškelti aukštai. Vietinės policijos ir veterinarijos tarnybų atstovai yra labai budrūs, o neteisėtas gyvūno pervežimas gali baigtis ne tik bauda, bet ir gyvūno konfiskavimu bei grąžinimu į šalies kilmę savo lėšomis. Todėl mūsų tikslas – užtikrinti, kad Jūsų kelionė būtų ne tik legali, bet ir patogi bei rami.

DUK

1. Kokius pagrindinius dokumentus reikia turėti, vežant šunį ar katę į Vokietiją?

Tai bene dažniausias klausimas, ir atsakymas į jį yra griežtas: be šių dokumentų pervežimas yra neįmanomas legaliai. Pirmasis ir svarbiausias dokumentas yra ES gyvūnų pasas („Gyvūno pasas“). Jis turi būti išduotas veterinarijos gydytojo Lietuvoje (arba kitoje ES šalyje) prieš kelionę. Šiame pase turi būti įrašyti gyvūno duomenys (mikroschemos numeris, veislė, lytis, amžius, spalva) bei savininko duomenys. Labai svarbu, kad pasas būtų originalus, o ne kopija.

Antrasis būtinas elementas – mikroschema (čipas). Ji turi būti implantuota gyvūnui prieš pirmąjį pasiskiepijimą nuo pasiutligės. Mikroschemos numeris turi atitikti numerį, įrašytą pase ir ant vakcinacijos pažymėjimo. Jei numeriai nesutaptų, gyvūnas gali būti laikomas identifikuotam netinkamu.

Trečiasis ir kritiškai svarbus reikalavimas – skiepai nuo pasiutligės. Vakcina turi būti galiojanti. Tai reiškia, kad nuo paskutinio skiepimo pradžios turi būti praėję ne mažiau kaip 21 diena, bet vakcina dar negali būti pasenusi (paprastai skiepai galioja 1–3 metus, priklausomai nuo preparato). Veterinaras turi užpildyti atitinkamą lauką pase, nurodydamas vakcinos pavadinimą, serijos numerį ir galiojimo datą. Be šio įrašo įvežti gyvūno į Vokietiją draudžiama.

2. Ar yra amžiaus apribojimai jauniems šuniukams ir kačiukams?

Taip, šis klausimas yra labai aktvialus tiems, kurie nori parsivežti naujai įsigytą augintinį. Pagal ES reglamentą, šunys, katės ir ferai gali būti pervežami tik jei jiems yra ne mažiau kaip 15 savaičių (apie 3,5 mėnesio). Ši taisyklė nėra atsitiktinė – ji siejama su imuninės sistemos branda ir skiepų efektyvumu.

Kadangi skiepas nuo pasiutligės gali būti padarytas ne anksčiau kaip 12 savaičių amžiaus, o po jo turi praeiti 21 diena imunitetui susiformuoti, tai techniškai neįmanoma teisingai pasiskiepyti ir paruošti gyvūno kelionei anksčiau nei jam sukanka 15 savaičių. Dažnai klientai klauso, ar negalima nuleisti šios taisyklės „akimis“, tačiau tarptautiniuose pervežimuose tai neįmanoma. Pasienio tarnybos turi teisę uždrausti įvežti jaunesnį gyvūną, todėl visada reikia tiksliai skaičiuoti laiką ir planuoti kelionę tik atėjus leidžiamam amžiui.

3. Kokios turi būti transporto dėžės (keliadėžės) ar bučiai?

Gyvūno pervežimo įranga nėra vien tik patogumo, bet ir saugumo klausimas. Profesionaliame keleivių pervežime (pvz., autobusuose ar mikroautobusuose) reikalavimai griežtesni nei važiuojant asmeniniu automobiliu. Pagrindinė taisyklė: gyvūnas turi būti transportuojamas uždaroje, ventiliuojamoje dėžėje, kuri užtikrina, kad gyvūnas nepabėgs, nebus sužeistas ir trukdys kitiems keleiviams.

Dėžės dydis turi būti pritaikytas prie gyvūno dydžio. Gyvūnas turi galėti stovėti, sėdėti ir gulėti natūralioje padėtyje, be jokių kliūčių. Jei šuo per didelis dėžei, jam bus sunku kvėpuoti ilgos kelionės metu, o jei per mažas – tai gyvūnų gerovės pažeidimas. Medžiaga turi būti tvirta, vandeniui atspari (kad neliktų kvapo ar drėgmės) ir lengvai valoma. Rekomenduojamos plastikinės dėžės su metaliniais varteliais, nes jos yra saugiausios ir lengviau dezinfekuojamos. Taip pat būtina, kad dėžėje būtų pagalvėlė arba įdėklas sugeria drėgmę, o ant dėžės turi būti pritvirtinta etiketė su savininko kontaktais ir gyvūno vardu.

4. Ar yra kokių nors apribojimų dėl pavojingų šunų veislių?

Tai yra vienas sudėtingiausių klausimų, nes Vokietijoje šunų veislių apribojimai priklauso ne nuo federalinės vyriausybės, o nuo kiekvieno atskiro federacinės žemės (Bundesland) įstatymų. Tačiau, dirbant tarptautiniu mastu, mes visada vadovaujames griežčiausiais reikalavimais, kad išvengtume problemų.

Yra sąrašų „kovinių“ šunų veislių (pvz., Pit Bull Terrier, American Staffordshire Terrier, Staffordshire Bull Terrier, Bull Terrier ir kt.). Kai kuriose Vokietijos žemėse šios veislės gali būti visiškai uždraustos įvežti, kitose – reikalaujamas specialus leidimas, temperamento testas ir dėvėti kaukė bei pavadį viešumoje. Mūsų patirtis rodo, kad dauguma pervežėjų vengia vežti tokius šuns dėl didelio biurokratinio rizikos ir atsakomybės. Jei turite šios veislės šunį, būtina iš anksto susisiekti su pervežėju ir patikslinti, ar toks maršrutas įmanomas, bei išsiaiškinti konkrečios Vokietijos vietovės reikalavimus. Be to, tokie šunys dažnai turi būti transportuojami ypatingai sustiprintose dėžėse.

5. Ar leidžiama duoti gyvūnams raminamuosius vaistus (sedaciją) prieš kelionę?

Tai klausimas, apie kurį dažnai diskutuojama su savininkais, kurių gyvūnai yra labai nerami arba bijo kelionių. Nors veterinarijos gydytojai gali paskirti raminamuosius vaistus, kaip ekspertas šioje srityje, aš visada rekomenduoju didelį atidumą. Ilgos kelionės metu (ypač kai trunka 10–20 valandų) nusėdęs gyvūnas negali kontroliuoti savo kūno temperatūros ir pusiausvyros.

Jei autobuse ar automobilyje pasikeičia temperatūra arba atsiranda staigus manevras, nusėdęs šuns gali neįstengti susitvarkyti su savo kūnu, kas gali sukelti kvėpavimo problemų ar net širdies sustojimą. Be to, raminamieji vaistai gali sukelti vėmimą, o jei gyvūnas yra dėžėje ir negali pakelti galvos, gali užsimesti. Geriausias sprendimas – iš anksto pratinti gyvūną prie dėžės ir trumpų kelionių, o ne remtis vaistais. Dauguma profesionalių pervežėjų netgi prašo pasirašyti atsakomybės atsisakymą, jei žino, kad gyvūnas yra nusėdintas.

6. Kiek gyvūnų galima vežti vienu metu viename automobilyje?

Čia taip pat nėra vieno vienodo atsakymo, nes priklauso nuo transporto priemonės tipo ir pervežėjo vidinių taisyklių. Jei kalbame apie reguliarius maršrutinius autobusus, ten dažnai galima vežti tik vieną nedidelį gyvūną vienam keleiviui, o bendras gyvūnų skaičius autobuse gali būti ribojamas (pvz., ne daugiau 2–3 gyvūnų viename reise). Tai daroma siekiant išvengti alerginių reakcijų tarp keleivių ir išlaikyti tvarką.

Vežant individualiu maršrutu (kai užsakoma visa mašina), situacija lankstesnė. Čia daugiausia priklauso nuo to, kiek vietos yra bagažinėje ar salone. Tačiau net ir turi reikia atsižvelgti į tai, kad gyvūnai neturėtų trukdyti vienas kitam. Jei vežate kelis šuns, jie turi būti susipažinę ir neagresyvūs, kitaip kelionė gali tapti košmaru tiek jiems, tiek vairuotojui. Visada rekomenduojama iš anksto pranešti apie planuojamą gyvūnų skaičių, kad pervežėjas galėtų tinkamai suplanuoti vietą.

7. Kaip vyksta maitinimas ir pasivaikščiojimas ilgos kelionės metu?

Planuojant kelionę į Vokietiją, kuri paprastai trunka nuo 12 iki 24 valandų priklausomai nuo išvykimo vietos Lietuvoje, gyvūno fizinės būklės priežiūra yra būtina. Mūsų kompanijos politika ir praktika rodo, kad sustojimai daromi maždaug kas 3–4 valandas. Šiuo metu vairuotojai gali išeiti į poilsiavietes, o keleiviai su šunimis gali juos išvesti pasivaikščioti.

Dėl maitinimo: prieš pat išvykstant nerekomenduojama šerti gyvūną dideliu kiekiu maisto, nes judesys ir stresas gali sukelti vėmimą. Geriau duoti mažą porciją ir vandenį. Pačioje kelionėje maistas turi būti duodamas tik sustojus, kai gyvūnas ramiai gali atsigerti ir suvalgyti. Būtina turėti pakankamai kiekį vandens, idealiai – buteliuką su dubenėliu, kad galėtumėte duoti gėrimo bet kuriame sustojime. Taip pat ne užmirškite pakeltų maišelių šunų išmatoms – tai pagarbos kitiems keleiviams ir tvarkos klausimas.

8. Ar reikia mokėti papildomai už gyvūno pervežimą?

Dažniausiai taip. Gyvūno pervežimas nėra įskaičiuotas į standartinio keleivio bilieto kainą. Papildomas mokestis dažnai vadinamas „gyvūno bilietu“ arba „papildoma bagažo mokesčiu“. Šios kainos svyruoja priklausomai nuo pervežėjo, tačiau jos paprastai dengia papildomą darbą (pvz., dėžės perkėlimą, papildomą vietą bagažinėje, potencinę valymą po kelionės).

Kai kurios kompanijos gali taikyti skirtingas kainas priklausomai nuo gyvūno dydžio. Maži gyvūnai, kurie telpa ant kelių specialioje krepšelyje, gali būti pigesni, o dideli šunys, reikalaujantys atskiros vietos bagažinėje – brangesni. Taip pat verta paminėti, kad jei dėl gyvūno (pvz., jis sušlapina ar sušiaušia saloną) kyla reikalingas papildomas automobilio valymas, savininkui gali būti paskirta papildoma bauda. Todėl visada geriau pasirūpinti, kad gyvūnas būtų išėjęs prieš kelionę ir turėtų sausą patalynę dėžėje.

9. Kas nutinka, jei pasienio kontrolėje randa trūkumus dokumentuose?

Tai blogiausias scenarijus, su kuriuo retai, bet vis tik tenka susidurti. Jei atvykstant į Vokietiją (arba netgi tarp šalių vykstant pro Lenkiją) pasienio veterinaras pastebi, kad trūksta paso, mikroschemos ar skiepas negalioja, gali būti priimti sprendimą dėl gyvūno izoliavimo.

Pirmiausia, gali būti skirta didelė administracinė bauda. Antra, labiausiai bijotinas dalykas – gyvūnas gali būti siunčiamas atgal į šalies kilmę (Lietuvą) tuo pačiu transportu arba specialiu transportu, o visos šios išlaidos krenta ant savininko pečių. Kai kuriais atvejais, jei dokumentų trūkumai yra nedideli (pvz., pasas neatitiko mikroschemos, bet yra kitų įrodymų), gali būti leidžiama įvežti gyvūną, tačiau su sąlyga, kad jis bus pasiskiepytas per tam tikrą laiką Vokietijoje ir apie tai pranešta veterinarijai. Tačiau tokius atvejus spręsti vietinės institucijos, ir nėra jokios garantijos, kad bus palankiai. Geriausia prevencija – viską patikrinti dar namuose.

10. Ar galima vežti kitus gyvūnus, ne šuns ar kates (pvz., graužikus, paukščius)?

Taip, galima, tačiau čia taikomi kiek kitokie reikalavimai. Nors šunys ir katės yra dažniausiai vežami gyvūnai, smulkūs gyvūnai (žiurkėniai, šinšilos, papūgos ir t.t.) taip pat gali keliauti. Jei tai yra naminiai augintiniai, jie dažnai nereikalauja tokių griežtų veterinarijinių pasų kaip šunys, tačiau vis tiek rekomenduojama turėti veterinarijos išduotą pažymą apie gyvūno sveikatos būklę, kad nekeliant abejonių, jog gyvūnas neša infekcinių ligų.

Svarbiausia čia yra transporto priemonė. Smulkūs gyvūnai turi būti transportuojami tvirtose, nepraleidžiančiose oro (bet ventiliuojamose) dėžėse, kad nepabėgtų. Pavyzdžiui, papūgos narveliai dažnai būna per dideli ir nestabilūs, todėl juos reikia perkelti į specialias transporto dėžes. Taip pat būtina atsižvelgti į temperatūrą – smulkūs gyvūnai yra jautresni šaltiui ar karščiui nei šunys. Prieš vežant tokį gyvūną, būtina gauti pervežėjo sutikimą, nes kai kurie vairuotojai gali atsisakyti vežti egzotinius arba labai triukšmingus gyvūnus.

Išvada

Keleivių pervežimas į Vokietiją su gyvūnais yra procesas, kuris reikalauja ne tik meilės savo augintiniui, bet ir atsakingo, planingo požiūrio. Per daugiau kaip 20 metų patirtis šioje srityje įrodė, kad sėkmės formulė paprasta: tikslūs dokumentai, tinkama įranga ir atviras ryšys su pervežėju. Vokietijos įstatymai, nors griežti, yra logiški ir orientuoti į saugumą, todėl jų laikymasis iš tikrųjų palengvina kelionę, o ne sudaro ją.

Jei planuojate kelionę, pradėkite rengtis ne prieš dieną, o o geriau – prieš savaitę ar dvi. Pasitikrinkite mikroschemos veikimą pas veterinarą, įsitikinkite, kad skiepai galioja, ir paruoškite patogią dėžę. Nepamirškite, kad kelionė stresuoja ne tik žmogui, bet ir gyvūnui, todėl rūpestis jo komfortu – tai pusė sėkmės. Profesionalių pervežėjų komanda visada pasirūpins, kad Jūsų keturkojis draugas pasiektų vietą paskesniais, tačiau Jūsų pareiga – užtikrinti, kad jis būtų į tai tinkamai pasiruošęs. Tada kelionė į Vokietiją taps malonu nuotykiu, o ne biurokratinių kliūčių lenktynėmis.