Keleivių pervežimas į Vokietiją: kokie dokumentai reikalingi?

Vokietija jau dešimtmečiais išlieka viena populiariausių kryptų tiek turistams, tiek verslo žmonėms, tiek ir tiems, kurie ieško darbo arba vyksta aplankyti savo artimuosius. Būdamas tarptautinių keleivių pervežimų srityje beveik dvidešimt metų, esu matęs, kaip pasikeitė rinka, technologijos ir paties keleivių elgsena. Vienas dalykas vis tiek išlieka nepakitęs – tai dokumentų svarba. Būtent teisingai paruošti dokumentai yra tas pagrindas, kuris užtikrina sklandų kelionę be nereikalingų nervų ir lašo praradimai pasienio punktuose.

Nors Vokietija yra Šengeno erdvės narė, ir dažnai atrodo, kad vidinės sienos išnyko, tai nereiškia, kad dokumentų patikros nevyksta. Atvirkščiai, vokiškas kruopštumas ir tvarka reikalauja, kad viskas būtų „i“ susidenėta. Dažnai keleiviai klausia: „Ar man tikrai reikalingas paso?“ arba „Ar pakanka asmens kodo?“. Šiame straipsnyje mes išsamiai aptarsime ne tik tai, kokie dokumentai būtini, bet ir atsakysime į subtilesnius klausimus, susijusius su įvairiomis kelionių situacijomis. Nesvarbu, ar keliaujate atostogauti į Alpes, ar vykstate sezoniniam darbą, informacijos, kurią čia pateiksiu, pakaks visiškai užtikrinti savo ramybę.

Svarbu suprasti, kad reikalavimai gali skirtis priklausomai nuo to, iš kurios šalies atvykstate (ES ar ne ES narė), koks yra jūsų kelionės tikslas ir kiek laiko planuojate praleisti šalyje. Mano patirtis rodo, dauguma nesklandumų kyla ne dėl to, kad dokumentų nėra, o dėl to, kad jie neatitinka konkrečios situacijos (pvz., vizos tipas neatitinka kelionės tikslo). Todėl šiame gide mes žengsime nuo paprasčiausių dokumentų iki sudėtingesnių teisinių niuansų, kad jūsų kelionė į Vokietiją būtų kuo sklandesnė.

DUK (Dažnai Užduodami Klausimai)

Šioje skyriuje surinkau dešimt dažniausiai užduodamų klausimų, kuriuos man teko girdėti iš keleivių pervežimo praktikos. Atsakymai į juos padės išvengti dažniausių klaidų ir nesusipratimų.

1. Ar Lietuvos piliečiui reikalingas pasas vykstant į Vokietiją, ar pakanka asmens tapatybės kortelės?

Tai vienas dažniausių klausimų, ir atsakymas yra gana paprastas, tačiau turi niuansų. Kadangi Lietuva ir Vokietija yra Europos Sąjungos bei Šengeno erdvės narės, Lietuvos piliečiams kelionės į Vokietiją tikslui nukeliauti (turizmui, verslui, aplankyti draugų) pakanka galiojančios asmens tapatybės kortelės (AK). Nereikia jokios vizos.

Tačiau, kaip profesionalas, turiu įspėti: asmens tapatybės kortelė turi būti galiojanti. Jei ji pasibaigusi arba yra pažeista (pvz., nulūžusi, užlieta dėmėmis, išblukusi nuotrauka), vokiškai pasienio pareigūnai gali neleisti keliauti toliau. Mano praktikoje buvo atvejų, kai keleiviai buvo sulaikyti dėl to, kad kortelės nebuvo tinkamai įskaitomos arba atrodė įtartinai. Be to, jei planuojate skristi lėktuvu, atkreipkite dėmesį, kad oro linijos gali turėti griežtesnius reikalavimus, nors teisiškai AK turi užtekti. Visgi, saugumo sumetimais, jei turite galimybę, pasas visada yra patikimesnis ir „universalesnis“ dokumentas, išvengiant bet kokių abejonių.

2. Kokie dokumentai reikalingi ne ES šalių piliečiams (pvz., Ukrainos, Baltarusijos, Gruzijos) vykstant į Vokietiją?

Čia situacija yra gerokai sudėtingesnė ir priklauso nuo to, su kuria šalimi turi tarptautinius susitarimus Lietuva ir Vokietija. Pagrindinis taisyklės principas toks: jei šalis nėra ES narė ir neturi vizų atsisakymo susitarimo su Šengenu, būtina turėti vizą.

Pavyzdžiui, Ukrainos piliečiams, dėl laikino apsaugos statuso, reikalavimai yra sušvelninti, tačiau vis tiek būtina turėti biometrinį pasą ir (arba) specialų leidimą. Tuo tarpu, tarkime, Indijos ar Kinijos piliečiai privalo turėti iš anksto išrašytą Šengeno vizą. Be vizos, įsileisti į Vokietiją negalima.

Taip pat būtina prisiminti apie tranzito vizas. Jei keleivis iš trečiosios šalies keliauja per Lietuvą į Vokietiją autobusu, jam gali reikėti tranzito vizos (A tipo vizos), jei jis neturi galiojančios Šengeno vizos. Dažnai keleiviai mano, kad jei jie važiuoja „tik pro“, tai dokumentai nereikalingi, tačiau pasienio kontrolė vyksta jau pirmoje Šengeno šalyje (Lietuvoje), todėl vizos turi būti tvarkingos dar prieš įsėdant į autobusą. Be vizos, vairuotojas privalo neleisti toliau važiuoti to keleivio, kadangi jam gresia didelės baudos už nelegalų pervežimą.

3. Ar vaikams taip pat reikalingi asmens dokumentai, ar jie gali važiuoti tėvų paso?

Tai yra viena pavojingiausių klaidų, kurią tėvai daro, manydami, kad „mažasis vaikas“ tikrai nekelia įtarimų. Atsakymas yra griežtas: taip, kiekvienam vaikui, nepaisant amžiaus, būtinas nuosavas asmens dokumentas.

Nėra tokios sąvokos kaip „vaiko įrašas tėvo pase“. Nuo 2012 m. Lietuvoje taikoma taisyklė, kad vaikai turi turėti savo pasą arba asmens tapatybės kortelę (nuo 16 metų, tačiau jaunesniems vaikams pasas yra privalomas). Jei bandysite važiuoti su vaiku, kuris neturi dokumento, pasienio punkte autobusas gali būti sulaikytas, o šeima – grąžinta atgal.

Be to, jei vaikas vyksta su vienu iš tėvų (be kito), arba su globėjais, būtinas ir raštiškas abiejų tėvų sutikimas (notariškai patvirtintas arba pasirašytas pareigūnų akivaizdoje). Vokietijos pasienio pareigūnai yra labai jautri dėl vaikų grobimo problemos, todėl jei vienas tėvas važiuoja su vaiku ir negali pateikti antrojo tėvo sutikimo, tai kelia didelius įtarimus ir gali trukdyti kelionei. Mano patirtis rodo, kad geriau turėti tokį sutikimą su savimi ir jo nereikia, nei jo prireikti, o jo nebus.

4. Kiek laiko turi būti galiojantis pasas ar asmens kortelė vykstant į Vokietiją?

Daugelis keleivių klaidingai mano, kad jei pasas galioja dar savaitę, tai jais galima keliauti. Tačiau tarptautinių vežėjų ir pasienio tarnybų praktikoje yra nesusipratimų, todėl rekomenduoju vadovautis griežtesne taisykle.

Oficialiai, keliaujant į Šengeno erdvę, rekomenduojama, kad asmens dokumentas (pasas) būtų galiojantis mažiausiai 3 mėnesius po planuojamo išvykimo iš Šengeno erdvės datos. Nors Lietuvos piliečiams, teoriškai, galiojantis AK ar pasas užtektų paties kelionės metu, vokiškai pareigūnai gali būti labai reikalaujantys, jei maty, kad dokumento galiojimo laikas „lūžta“ už nugaros. Ypač tai svarbu ne ES piliečiams – jiems ši taisyklė (3 mėnesiai po išvykimo) yra griežtai privaloma. Negerai, kai pasą reikia naujinti būnant užsienyje, todėl visada patikrinkite dokumento galiojimo laiką dar prieš įsėdant į autobusą arba prieš važiuojant savo automobiliu.

5. Ar reikalinga kelionės sveikatos draudimo polisas?

Šis klausimas dažnai kelia abejonių. Jei keliaujate kaip turistas trumpam laikui (iki 90 dienų per 180 dienų periodą), taip, sveikatos draudimas yra labai rekomenduojamas, o ne ES piliečiams – privalomas.

Vokietija turi vieną brangiausių medicinos sistemų pasaulyje. Net nedidelis kreipimasis į gydytoją ar vaistų įsigijimas gali kainuoti šimtus eurų. Lietuvos sveikatos draudimas (TPPA) užsienyje paprastai nedengia visų išlaidų arba jo taikymas yra sudėtingas.

Dėl vizos (jei ji reikalinga) turite pateikti draudimo polisą, kuris apdraudžia galimas medicinines išlaidas mažiausiai 30 000 eurų ir galioja visoje Šengeno erdvėje. Net jei vizos nereikia (pvz., ES pilietis), aš kaip ekspertas visada patariu turėti privataus kelionės draudimo polisą. Tai kainuoja nedaug, tačiau sutaupo tūkstančius, jei įvyksta nelaimingas atsitikimas ar staigi ligos būklė. Be to, jei vairuojate savo automobilį, draudimas yra būtinas ir „Zaliasis kortele“ (tarptautinė civilinės atsakomybės draudimo polisas), bet tai jau techninė dalis, ne susijusi su keleivio asmens draudimu.

6. Ką daryti, jei Vokietijoje planuojama ne tik lankytis, bet ir dirbti? Ar paprasta turistinė viza arba asmens kortelė pakanka?

Čia esame įžengę į lab pavojingą zoną. Dažnai žmonės sako: „Važiuoju pas pažįstamus, o ten gal ir pasidarysiu ką nors“. Teisiškai tai yra draudžiama. Jei jūsų tikslas yra dirbti Vokietijoje (net ir sezoninį darbą), jums būtinas specialus leidimas – darbo vizą arba leidimas gyventi (Aufenthaltstitel).

Turistinė viza ar asmens tapatybės kortelė suteikia teisę būti šalyje tik turizmo ar vizito tikslais. Jei pasienio pareigūnas randa įrodymų, kad ketinate dirbti neturint leidimo (pvz., radę darbo sutartį, įrankių, ar tiesiog aiškiai pasakęs, važiuojantiems uždirbti), jums gali būti uždrausta įeiti į šalį, o ant dokumento padėtas įrašas, kuris užkirs kelią ateityje.

Mano patirtis rodo, kad Vokietijos pareigūnai tikrina labai kruopščiai. Jei važiuojate dirbti, būtinai turėkite su savimi darbo sutartį (arba jos kopiją) ir vizą, kurioje parašyta „darbo tikslais“. Bandymas „užšliuoti“ kaip turistą, o vėliau pradėti dirbti „juodai“ yra labai rizikinga ir gali baigtis ne tik deportacija, bet ir ilgamete įėjimo į Šengeną draudimu.

7. Ar reikia turėti pinigų (grynųjų) pasirodymui pasienyje?

Tai yra vienas tų „neaiškių“ reikalavimų, apie kurį dažnai užmirštama. Oficialiai, įvežant į Vokietiją, gali būti reikalaujama įrodyti, kad turite pakankamai lėšų pragyvenimui kelionės metu. Nėra nustatyta fiksuota suma, tačiau paprastai taikoma taisyklė – maždaug 45 EUR vienai dienai, jei neturite užtikrinto apgyvendinimo ir maitinimo.

Praktiškai, jei keliaujate autobusu ir turite grįžimo bilietą bei apgyvendinimą užsakyta iš anksto, retai kada kas klausia apie pinigus. Tačiau jei keliaujate savo automobiliu, be aiškaus plano, ir atrodate įtartinai (pvz., ilgametis vyras be aiškaus pragyvenimo šaltinio), pareigūnai gali paklausti, iš kur gyvensite.

Taip pat svarbu prisimti apie pinigų paskelbimą. Jei vežate grynųjų pinigų (gali būti ir kitų valiutų, ne tik eurų) suma, viršijančią 10 000 eurų (vienam asmeniui arba šeimai), šią sumą būtina privalomai paskelbti pasienio kontrolėje (užpildant specialią formą). Jei nepaskelbsite, pinigai gali būti konfiskuoti. Tai nėra mokesčis, tai tiesiog informavimo priemonė prieš pinigų plovimą.

8. Ar galima vairuoti nuomojamą arba savo automobilį Vokietijoje su Lietuvos vairuotojo pažymėjimu?

Nors šis klausimas daugiau susijęs su vairavimu nei tiesiog su įvažiavimu, dažnai keleiviai klausia, ar gali nuvykti savo automobiliu ir ten jį naudoti. Atsakymas: taip, Lietuvos vairuotojo pažymėjimas visiškai tinkamas Vokietijoje.

Vokietija pripažįsta visų ES šalių vairuotojo pažymėjimus. Jums nereikia tarptautinio vairuotojo pažymėjimo (jei jis išduotas ES šalyje). Tačiau, jei į Vokietiją atvykstate ne ES piliečiai, jiems gali būti reikalingas tarptautinis pažymėjimas.

Svarbiau yra ne pažymėjimas, o techninės būklės dokumentai ir draudimas. Automobilis turi turėti galiojančią techninę apžiūrą (TA). Jei techninė apžiūra pasibaigusi, vairuoti negalima, net jei ir esate tik keleivis, kuris atvažiavo savo mašina. Be to, būtinas „Žaliasis kortele“ (Green Card), įrodanti, kad automobilis yra apdraustas civiline atsakomybe. Jei „Žaliosios kortelės“ nėra, gali būti paimamas draudimas vietoje, kuris kainuoja gerokai brangiau.

9. Ką daryti, jei prarandate dokumentus Vokietijoje?

Tai yra baisiausias scenerijus, bet, kaip sako, įvykiai neatsitinka tik tiems, kurie jų neįsivaizduoja. Jei prarandate pasą ar asmens kortelę Vokietijoje, pirmiausia reikia kreiptis į vietinę policiją, kad gautumėte praradimo protokolą. Vėliau turite susisiekti su Lietuvos ambasada arba konsulatu Vokietijoje (Berlyne, Hamburge, Miunchene ar kituose miestuose).

Ambasada gali išduoti laikinąjį kelionės dokumentą (Specialųjį pasą arba Laikinąjį pasą), kuris leis grįžti atgal į Lietuvą. Procesas gali šiek tiek užtrukti, todėl būtina turėti nuotraukas (jei įmanoma) ir žinoti savo asmens kodą.

Jei prarandate dokumentus, nebandykite važiuoti atgal be jų, tikėdamiesi, kad Lietuvos pasienyje „paleis“. Tai yra pažeidimas, o be dokumentų jūsų tapatybės patvirtinti nebus įmanoma. Mano patarimas: visada darykite dokumentų kopijas (pasą, AK, vizą, draudimą) ir laikykite jas atskirai nuo originalų (pvz., el. pašte arba pas draugą). Tai labai pagreitins dokumentų atkūrimo procesą.

10. Ar galima vežti vaistus ar maisto produktus į Vokietiją? Yra kokių nors apribojimų?

Daugelis keleivių, ypač vykdami ilgam, nori pasiimti su savo mėgstamų vaistų ar maisto produktų. Čia taikomi tam tikri apribojimai. Dėl vaistų: asmeninis vartojimas yra leidžiamas. Tačiau jei vartojate stiprius vaistus (pvz., narkotinius skausmo malšintuvius, psichotropinius preparatus), būtina turėti gydytojo išrašytą liudijimą (angliškai ar vokiškai), kuriame nurodyta vaisto pavadinimas, dozė ir kad jis skirtas jums. Be to, vaistų kiekis neturi viršyti 30 dienų dozės.

Dėl maisto produktų: dauguma produktų (sausi, supakuoti) yra leidžiami. Tačiau griežtai draudžiama vežti mėsą, pieno produktus ir kitus gyvūninės kilmės produktus iš šalių, kuriose yra užkrečiamų ligų (pvz., kiaulių maras). Nors Lietuva laikoma sauga šalių, visada verta patikrinti naujausius reikalavimus, nes jie keičiasi. Ypač griežtai tikrinami kiauliena ir jų produktai. Vaisiai ir daržovės dažniausiai nekelia problemų, jei nėra dirvožemio liekanų.