Keleivių pervežimas į Vokietiją: Kelionė su augintiniais be rūpesčių

Įvadas

Per pastaruosius dvidešimt metų, dirbdamas tarptautinių keleivių pervežimų srityje, mačiau ne vieną šimtą tūkstančių kilometrų ir, svarbiausia, tūkstančius žmonių, kuriems kelionė į Vokietiją tapo ne tik paprastu persikėlimu iš taško A į tašką B, bet ir svarbiu gyvenimo etapu. Vokietija visada buvo ir išliks viena pagrindinių krypčių – ten vyksta gyventi, dirbti, studijuoti arba susirūpinti sveikata. Tačiau šiuolaikinėje realybėje kelionė į užsienį retai kada įvyksta vieni. Mūsų keturkojų draugai – šunys, katės ir net egzotiniai gyvūnai – tapo neatsiejama šeimos dalimi, todėl klientų klausimas „Ar galima pasiimti ir mano augintinį?“ yra vienas dažniausių.

Kaip ekspertas, kuris peržiūrėjo šią sritį iš vidaus, galiu drąsiai teigti: augintinio pervežimas į Vokietiją yra neįsivaizduojamas be detalaus planavimo ir žinių. Tai nėra tiesiog papildoma bagažo vieta automobilyje. Tai yra atsakomybė, reikalaujanti supratimo apie veterinarinius reikalavimus, gyvūno fiziologiją kelyje ir Vokietijos įstatymus. Daugelis keleivių, pirmą kartą vykdami su augintiniu, jaučia nerimą: kaip gyvūnas išvers kelionę? Ar nebus per karšta? Ar reikia specialių dokumentų?

Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir žiniomis, kad jūsų kelionė į Vokietiją su augintiniu būtų kuo sklandesnė. Mes ne tik aptarsime techninius dalykus, bet ir pažvelgsime į procesą žmogiškai, rūpinantis jūsų augintinio komfortu. Nuo teisingai parinktos transportavimo dėžės iki Vokietijoje galiojančių taisyklių apie pavojingas veisles – čia rasite visą reikalingą informaciją, parengtą taip, kad net ir labiausiai nerimuantis šeimininkas jaustųsi ramiai.

Svarbu suprasti, kad kokybiškas pervežimo paslaugų teikėjas niekada nevežia „kaip nors“. Mes žinome, kad kiekvienas gyvūnas turi savo charakterį – vieni ramiai sėdi vietoje, kiti jaudinasi, o kitiems reikalinga ypatinga priežiūra. Todėl, renkantis pervežimą, būtina susitarti dėl visų detalių iš anksto. Šis straipsnis taps jūsų vadovu, padėsiančiu išvengti nesusipratimų sienos kirtimo metu ir užtikrins, kad jūsų augintinis atvyks į Vokietiją sveikas ir geros nuotaikos.

DUK (Dažnai užduodami klausimai)

1. Kokius dokumentus reikia turėti, kad galima būtų legaliai pervežti šunį ar katę į Vokietiją?

Tai, turbūt, svarbiausias klausimas, su kuriuo susidaužome kasdien. Vokietija yra Europos Sąjungos narė, todėl taisyklės yra griežtos ir vienodos visoje ES, tačiau jų laikymasis yra būtinas. Jei važiuojate iš Lietuvos (taip pat ES šalies), pagrindinis dokumentas yra Gyvūno pasas. Tai nėra paprastas užrašas knygutele, o oficialus veterinarijos dokumentas, išduodamas pažymėtų veterinarijos gydytojų.

Pase turi būti įrašyta gyvūno rūšis, lytis, amžius, spalva ir bruožai, taip pat savininko duomenys. Labai svarbu, kad pase būtų įrašytas mikročipo numeris ir būtų nurodyta, kada šis čipas buvo suimplantuotas. Be to, turi būti įrašyta informacija apie pasiskiepijimą pasiutligbe (rabies). Būtent šis skiepas yra raktas į Vokietiją. Skiepyti galima tik tada, kai gyvūnas jau yra suimplantuotas su mikroschemą (čipu). Skiepo turi būti bent 21 diena nuo skiepijimo datos iki kelionės pradžios, jei tai pirmasis skiepas. Jei skiepas atnaujinamas, šios 21 dienos laukti nereikia, tačiau skiepas negali būti pasenęs (paprastai skiepo galiojimas – 1–3 metai, priklausomai nuo preparato). Be šio paso ir tinkamo skiepo, sienos pareigūnai gali neleisti įvežti gyvūno arba jį izoliuoti.

2. Ar galiu su savimi vežti šuniuką, kuris dar nėra pasiskiepijęs?

Tai labai dažnas klausimas tų, kurie nori parsivežti mažą šuniuką iš Vokietijos arba jį ten nuvežti. Atsakymas yra griežtas: ne, jei tikslas yra kirsti sieną legaliai. Pasiutligės skiepas yra privalomas visiems šunims ir katėms, kertantiems ES sienas.

Yra viena išimtis – jaunikaliai (prieš 3 mėnesių amžiaus). Tačiau čia taikoma labai specifinė taisyklė: jei kailyje (ar kačiuke) mažiau nei 12 savaičių, jis gali būti vežamas be skiepo tik tada, jei motina taip pat buvo paskiepyta ir su ja buvo laikomas. Be to, tokie jaunikaliai turi būti vežami su specialiu veterinarijos pažymėjimu, kuris nurodo, kad jie nebuvo kontaktavo su laukiniais gyvūnais. Tačiau mano patirtis rodo, kad vengti šių procedūrų verta tik išskirtiniais atvejais, nes biurokratinės klūtys gali būti didelės. Paprasčiau ir saugiau laukti, kol gyvūnas susiformuos ir gaus skiepą.

3. Kaip Vokietijoje traktuojamos „pavojingų veislių“ šunys? Ar galiu juos vežti?

Vokietija yra specifinė šiuo klausimu. Skirtingai nei Lietuvoje, kur daugiausia kalbama apie agresyvių šunį laikymą taisyklių pažeidimus, Vokietijoje kai kurios veislės yra įtrauktos į sąrašus (Liste Hund), ir jų įvežimas gali būti apribotas arba uždraustas. Kiekviena federalinė žemė (pvz., Bavarija, Hesenas, Berlynas) turi savo sąrašus.

Pavojingomis veislėmis dažnai laikomi Amerikiečių pitbulterieriai, Bulterjerai, Tosa Inu ir jų mišiniai. Kai kuriose žemėse įvežti tokius šunis griežtai draudžiama, kitose – leidžiama tik su specialiais leidimais, mokamais mokesčiais ir dėvint antsnapius viešose vietose. Jei planuojate pervežti tokią veislę, būtina iš anksto susisiekti su konkrečios vietovės veterinarinėmis tarnybomis arba savivaldybe. Kaip pervežėjas, aš visada primenu klientams: jei net neįvežsite šuns į Vokietiją dėl įstatymų, mums teks grįžti atgal, o tai sukelia didelių nepatogumų ir finansinių nuostolių. Todėl patikrinkite savo šuns veislės statusą dar prieš užsakydami bilietą.

4. Kokio dydžio būdą (kelią) reikia augintiniui? Ar gali jis sėdėti ant mano užkandų?

Saugumas yra mūsų prioritetas. Augintinio negalima laikyti laisvai kabinos dalies be tvirtinimo, o dar labiau – neleidžiama jiems būti ant šeimininko rankų, kai automobilis yra judesyje. Tai yra saugumo pažeidimas, nes staigus stabdymas gali sužeisti ir gyvūną, ir keleivius.

Reikalavimai paprasti: būda turi būti pakankamai didelė, kad gyvūnas galėtų joje stovėti, pasisukti ir gulėti neprisilietęs prie viršaus. Maži gyvūnai (katės, maži šunys) turi būti transportuojami tvirtose, uždarose dėžėse, kurios turi būti užfiksuotos saugos diržais arba užtvirtintos taip, kad nenušoktų. Dideliems šunims reikalinga erdvi grotelių būda (kelių), kuri taip pat užfiksuojama automobilyje. Jei neturite savo būdos, dauguma profesionalių pervežėjų gali suteikti nuomos paslaugą, tačiau apie tai reikia sutarti iš anksto. Nepamirškite ir patogumo – dėžėje verta padėti įprastą antklodę arba žaislą, kad gyvūnas jaustųsi kaip namuose.

5. Kaip užtikrinamas gyvūno komfortas ilgos kelionės metu? Ar daromos pertraukos?

Ilga kelionė iš Lietuvos į Vokietiją (pvz., į Berlyną ar Miuncheną) trunka apie 12–16 valandų, priklausomai nuo maršruto. Tai didelis išbandymas gyvūnui. Profesionalus vairuotojas žino, kad reikia daryti pertraukas ne tik sau, bet ir keleiviams.

Esant galimybei, mes stengiamės stabdyti kas 2–3 valandas, kad galėtume išleisti šunį pasivaikščioti ir duoti jam išgerti vandens. Katėms, kurios dažnai bijo viešų vietų, pertraukos gali būti trumpesnės, tačiau būtina užtikrinti vėdinimą. Jei kelionė vyksta vasarą, automobilyje visada turi būti įjungta oro kondicionieriaus sistema. Žinoma, aš visada primenu savo klientams: prieš kelionę nereikia peršerti gyvūno. Geriau pašerti mažiau ir vėliau, kad išvengtume vėmimo ar pilvo skausmo kelyje. Vanduo turi būti prieinamas visą laiką – šiuo tikslu naudojame specialius nepilnam įpilimo indus, kad vanduo neišsiliptų automobilyje.

6. Kiek kainuoja papildoma vieta augintiniui?

Kainodara formuojasi pagal kelis kriterijus. Pirmiausia, tai gyvūno dydis. Mažas šuniukas, kuris telpa į dėžutę po sėdynėmis, kainuos mažiau nei didelis vokiečių aviganis, kuriam reikalinga atskira vieta bagažinėje arba vienoje sėdynėje. Antra, svarbu būdo (kelių) dydis – jei reikia naudoti mūsų didelę grotelių būdą, tai gali įtakoti kainą.

Dauguma pervežėjų taiko fiksuotą mokestį, pvz., 30–50 eurų už mažą gyvūną ir iki 100 eurų už labai didelį. Taip pat verta prisiminti, kad jei gyvūnas keliauja ne įprastu maršrutu (pvz., reikia važiuoti į giliau Vokietijos vidų, ne tiesiai į Berlyną ar Hamburgą), kaina gali padidėti dėl papildomo laiko ir degalų. Visada geriau iškarto nurodyti gyvūno svorį ir rūšį, kad galėčiau pateikti tikslią kainą be jokių staigmenų vėliau.

7. Ar galiu vežti ne vieną, o kelis augintinius?

Žinoma, dažnai vyksta šeimos, kurios nori pasiimti ir šunį, ir katę. Tai įmanoma, tačiau čia taip pat reikia atsižvelgti į vietą. Jei tai dvi katės, jos gali būti transportuojamos vienoje didelėje dėžėje (jei jos sutaria ir nėra agresyvios) arba dviejose atskirose dėžėse, padėtose viena ant kitos.

Jei tai du šunys, jiems reikės daugiau vietos. Kartais vienam dideliam šuniui skiriama viena sėdynė, o kitam – kita. Tokiu atveju bilieto kaina gali padidėti, nes užimama daugiau keleivių vietų. Svarbu apgalvoti gyvūnų tarpusavio santykius. Jei šunys geriau keliauja atskirai, kad nekaustųsi, mes tai įsirengiame atitinkamai. Komunikacija čia yra raktas – papasakokite man apie savo gyvūnų įpročius, ir aš pritaikysiu automobilį jums.

8. Kas nutinka, jei mano gyvūnas serga ar turi specialių poreikių (pvz., senas šuo)?

Seni ar sergantys gyvūnai taip pat gali keliauti, tačiau tai reikalauja ypatingo dėmesio. Jei gyvūnas vartoja vaistus, būtina, kad šeimininkas juos turėtų su savimi ir duotų laiku (arba, jei kelionį atlieka tik vairuotojas be šeimininko, turi būti aiškios instrukcijos).

Seni šunys dažnai turi problemų su sąnariais, todėl jiems reikia patogesnės būdos, galbūt su storesniu pagrindu, kad neslūgtų ant kieto grunto. Jei gyvūnas turi širdies problemas ar kvėpavimo sutrikimų, reikia užtikrinti vėsų orą automobilyje ir mažiau streso. Aš visada raginu klientus prieš kelionę pasikonsultuoti su veterinaru, ar toks ilgas kelionės nebus pavojinga gyvybei. Mūsų tikslas – nugabenti gyvūną saugiai, todėl jei veterinarijos gydytojas rekomenduoja nevežti, geriau pasiklausyti jo nuomonės.

9. Ar reikia kaip nors specialiai paruošti gyvūną kelionei?

Taip, paruošimas prasideda ne iš ryto, kai atvažiuoja automobilis, o kelias dienas prieš tai. Pirmiausia, prieš kelionę nereikia mažinti gyvūno aktyvumo, tačiau vertėtų vengti pernelyg intensyvių žaidimų dieną prieš išvykimą, kad jis nenuvargtų.

Labai svarbu dėl to, kad vairuotojai dažnai keičiasi arba maršrutai gali šiek tiek keistis, todėl geriau, jei gyvūnas yra įpratęs į savo būdą. Naudokite ją namuose kelias dienas prieš kelionę, padėkite į ją mėgstamiausius žaislus, kad būda asocijuotųsi su saugumu. Prieš pat kelionę nepaširkite gyvūno – šampūno kvapas gali maskuoti natūralų kvapą, kuris gyvūnui svarbus, o be to, peršalimo rizika (jei plaukai ne išdžiūvę) yra nereali, bet stresas nuo vonios gali būti didelis. Ir, žinoma, pasiimkite vandens butelį ir dubenį, nors mes ir turime savų, bet įprastas dubuo gali nuraminti gyvūną.

10. Ką daryti, jei Vokietijos pasienio punkte kils problemų su dokumentais?

Nors tokie atvejai reti, jei viskas padaryta teisingai, bet jie įvyksta. Jei pareigūnas rasti trūkumų (pvz., skiepas padarytas per vėlai arba mikročipo numeris pase neatitinka to, kuris yra gyvūnyje), gali būti uždrausta įvežti gyvūną.

Tokiu atveju, kaip atsakingas pervežėjas, aš visada stengiuosi padėti. Mes galime bandyti susisiekti su vietine veterinarine aptarnavimo įstaiga, jei problema yra sprendžiama vietoje (pavyzdžiui, reikia papildomo pažymėjimo). Tačiau jei įstatymai draudžia įvežti (pvz., visiškai nėra skiepo), mes negalime prasiveržti. Tokiu atveju reikia grįžti atgal. Todėl aš visada patikrinu dokumentus dar prieš įsodindamas gyvūną į automobilį Lietuvoje. Tai mano ir kliento interesas – išvengti nereikalingų važiavimų tuščiomis. Tikrindamas dokumentus iš anksto, aš užtikrinu 99 proc. sėkmės tikimybę sienoje.

Išvada

Keleivių pervežimas į Vokietiją su augintiniais yra procesas, kuris reikalauja ne tiek daug lėšų, kiek atidumo ir žinių. Per savo dvidešimt metų patirtį įsitikinau, kad geriausia kelionė yra ta, kurios metu nieko neįvyksta – nei avarijų, nei nusiskundimų, nei problemų sienoje. Tokia kelionė įmanoma tik tuomet, kai abi pusės – ir keleivis, ir pervežėjas – dirba vienoje komandoje.

Jūsų augintinis yra šeimos narys, ir jis nusipelnė to paties pagarbimo ir saugumo, kaip ir bet kuris kitas keleivis. Rūpinkitės dokumentais iš anksto, pasirūpinkite patogia būda ir nedelskite susisiekti su patikimu pervežėju. Vokietija laukia jūsų, o kartu su jumis ir jūsų keturkojų draugų. Su teisingu požiūriu ir pasiruošimu, kelionė gali tapti ne būtinybe, o maloniaiu nuotykiu, po kurio visi saugiai pasieksite naująjį namą.