Keleivių pervežimas į Vokietiją: Išvykimo ir atvykimo vietų pasirinkimo ypatumai

Įvadas

Per pastaruosius dvidešimt metų, dirbdamas tarptautinių keleivių pervežimų srityje, mačiau, kaip pasikeitė ne tik techninės transporto priemonės, bet ir kelionių kultūra. Marsrutai tarp Lietuvos ir Vokietijos yra vieni populiariausių ir seniausių mūsų portfelio. Kasdien tūkstančiai žmonių keliauja šia kryptimi – vieni verslo reikalais, kiti lankyti šeimos narius, trečiai ieško darbo arba tiesiog gražinausių Vokietijos miestų.

Tačiau, nepaisant to, kad šis maršrutas atrodo įprastas, dažniausiai nesutarimai ir nesusipratimai kyla būtent dėl vieno dalyko – išvykimo ir atvykimo vietų organizavimo. Dauguma klientų pagalvoja: „Vokietija yra Vokietija, paimk mane iš namų ir nuvežk į miestą“. Tačiau iš profesionalo, kuris žino kiekvieną kilometrą nuo Vilniaus iki Berlyno ar Miuncheno, akies, pasakyčiau, kad viskas yra kur kas sudėtingiau.

Kelyje tarp šalių veikia griežti tvarkaraščiai, vairuotojų darbo laiko apribojimai, specifiniai kelių eismo taisykės ir fizinės geografinės sąlygos. Išvykimo vietos parinkimas lemia ne tik tai, kiek laiko praleisite kelyje, bet ir galutinę kelionės kainą, bei jūsų patogumo lygį. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip tinkamai pasirinkti išvykimo bei atvykimo taškus, kad kelionė būtų sklandi, saugi ir be nereikalingų nervų.

Mes aptarsime viską nuo „duris-į-duris“ principo subtilybių iki didžiųjų Vokietijos miestų logistikos ypatumų. Svarbiausia – suprasti, kad kiekvienas pasirinktas adresas turi savo specifiką, kurią reikia įvertinti dar prieš įsėdant į mikroautobusą.

DUK

1. Ar galiu pasirinkti bet kokią išvykimo vietą Lietuvoje, ar yra tam tikrų apribojimų?

Dirbant keleivių pervežimo srityje, susiduriama su įvairiais klientų pageidavimais. Teoriškai, pasirinkome „duris-į-duris“ (door-to-door) paslaugą, išvykimo vieta gali būti bet kuri: jūsų namų kiemas, darbo vieta, netoli esanti parduotuvė ar net atokiau kaimo sodyba. Tačiau praktikoje egzistuoja tam tikri racionalumo apribojimai, kuriuos nulemia logistika.

Jei gyvenate dideliame mieste, pvz., Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje, vairuotojas už jus atvyks be jokių problemų. Tačiau jei išvykimo vieta yra labai atokiau nuo pagrindinio magistralės, pvz., gilumoje Žemaitijos kaimo, reikia įvertinti, kad vairuotojui teks nukrypti iš maršruto. Tai ne tik prailgina kitų keleivių kelionę, bet ir gali padidinti bilieto kainą dėl papildomo kuro ir laiko sąnaudų.

Be to, svarbu atsižvelgti į transporto priemonės galimybes. Mūsų naudojami mikroautobusai yra erdvūs, bet jie nėra visureigiai. Jei keliaujate sunkiai pasiekiamu vietovės, ypač žiemos periodą, kai keliai gali būti pridengti sniego sanaigos, gali tekti susitarti dėl artimesnės susitikimo vietos pagrindiniame kelyje. Visada rekomenduoju iš anksto aptarti tokias vietas su dispečeriumi, kad vairuotojas nepraleistų kelio ir neprastotų tvarkaraščio.

2. Kokios yra populiariausios atvykimo vietos Vokietijoje ir kodėl jos pasirenkamos?

Vokietija didelė šalis, ir net jeigu užsakykote pervežimą į konkrečų miestą, atvykimo vietos pasirinkimas gali labai skirtis. Per mano dvidešimt metų patirtį susiformavo aiškus „populiariausių taškų“ žemėlapis, kuris remiasi ne tik geografine padėtimi, bet ir lietuvių bendruomenių koncentracija.

Savotiška „sostine“ lietuviams Vokietijoje ilgam laikui buvo ir išlieka Šiaurės Reinas-Vestfalija (NRW). Miestai kaip Esenas, Diuseldorfas, Dortmundas, Kelnas ir ypač Osnabriukas yra itin dažni atvykimo taškai. Čia dažniausiai galima išlipti pačiame miesto centre ar net tiesiogiai prie stoties, nes maršrutai projektuojami taip, kuo patogiau pasiekti šiuos verslo centrų mazgus.

Tačiau jeigu keliaujate į pietus, pavyzdžiui, į Miuncheną ar Štutgartą, situacija kiek kitokia. Čia, dėl didelių atstumų, atvykimo vietos dažnai parenkamos taip, kad vengti miesto centro spūsčių, kurios gali prailginti kelionę valandomis. Kartais susitariama dėl išlipimo artimiausioje metro stotyje (U-Bahn) arba dideliame prekybos centre prie miesto pakraščio, iš kur lengva pasiekti centrą viešuoju transportu. Taip elgiamės dėl jūsų laiko taupymo – vairuotojui prasukti labyrintais Miuncheno centre reikėtų valandos, o jums – tik 15 minučių metro.

3. Kaip veikia „duris-į-duris“ paslauga ir ar ji tikrai įmanoma visur Vokietijoje?

„Duris-į-duris“ paslauga – tai mūsų industrijos auksinis standartas, tačiau ji turi savo niuansus, apie kuriuos klientai dažnai neįsivaizduoja. Esu matęs situacijų, kai klientas tikisi, kad mikroautobusas užsistos tiesiai po jo langu per 4 aukštų namo centre senamiestyje, kur gatvės pritaikytos tik „Smart“ markės automobiliams.

Profesionalus pervežėjas visada įvertina galimybes sustoti. Vokietijoje griežtai laikomasi stovėjimo taisyklių. Miesto centruose sustoti be specialios leidimo galima tik keleiviams išleisti/įleisti, ir tai dažnai trunka ne ilgiau kaip 2 minutes. Jei vairuotojas turi padėti keleiviui išsinešti 4 didelius lagaminus, tai gali trukti ilgiau, ir tokiu atveju rizikuojame gauti baudą.

Todėl, jei jūsų atvykimo vieta yra labai centrinė ir užstatyta gatvė, dažnai siūlome susitikti artimiausioje stovėjimo aikštelėje arba „Park and Ride“ zonoje. Tai nereiškia, kad mes atsisakome nuvežti jūsų iki pat namų – mes tiesiog ieškome saugiausio ir greičiausio sprendimo. Kartais vairuotojas gali pasiūlyti nuplūsti iki pat durų, jei yra minimali galimybė saugiai sustoti, bet tai visada sprendžiama vietoje, atsižvelgiant į eismo situaciją.

4. Kokie yra išvykimo laiko nustatymo principai? Ar vairuotojas gali pavėluoti?

Tai vienas dažniausiai užduodamų klausimų ir, kartu, vienas didžiausių nerimų šaltinių. Taisyklė paprasta: laikas nustatomas pagal maršruto logistiką, o ne pagal pageidavimą „kada man patogiau“. Jeigu maršrute yra daugiau keleivių, išvykimo laikas jums gali būti nustatytas naktį (pvz., 02:00 val.), kad vėliau nešoktume per kitų žmonių laiką.

Ar vairuotojas gali pavėluoti? Taip, ir dažnai tai nepriklauso nuo jo. Per 20 metų mačiau viską: nuo siaučiančių uraganų Vokietijos autostradose (kur dėl vėjo uždaromos juostos) iki policijos patikrų sienos su Lenkija. Ypatingai dažnai pavėlavimai sukelia didžiulės eismo spūstys prie Berlyno arba Kelno. Vokietijos autostrados (Autobahn) gali būti laisvos, bet artėjant prie didmiesčių susidaro „kolonos“, kurios gali pristabdyti judėjimą valandomis.

Jei pavėluojame, visada stengiamės informuoti klientus telefonu. Tačiau prašome suprasti – vairuotojas vairuoja, ir jo prioritetas yra saugumas, o ne nešiotis telefonu rankose. Kartais informacija ateina su nedideliu uždelsimu. Mano patarimas: jeigu išvykimas naktį, miegokite su įjungtu telefonu arba nustatykite papildomą signalą, kad nepraleistumėte skambučio.

5. Kaip reikia elgtis, jei išvykimo vieta pasikeičia paskutinę minutę?

Logistika – tai tikslus mokslas, panašus į dominos. Vienas pasikeitimas gali sukelti grandinę reakcijų. Jeigu nusprendėte keisti išvykimo vietą (pvz., vietoje namų norite išvykti iš darbo), tai būtina pranešti kuo skubiau, ir ne telefonu vairuotojui, kuriis jau gali vairuoti, o dispečeriui arba per užsakymo formą.

Mažiausias pranešimo laikas, kuris gali būti priimtas be problemų, yra 4-6 valandos prieš planuojamą išvykimą. Jei pranešate pusę valandos prieš atvykstant vairuotojui, gali būti per vėlu. Vairuotojas gali būti jau greta jūsų buvusios vietos, ir nukrypti kelių kilometrų gali lemti tai, kad vėluosime paimti kitus keleivius arba praleisime keltą/Lenkijos sieną langą.

Be to, pasikeitus vietai, gali keistis ir kaina. Jeigu nauja vieta yra toliau nuo pagrindinio kelio, dispečeris turi teisę paskaičiuoti papildomą mokestį už nukrypimą. Visada geriau iš anksto numatyti galimas išvykimo vietas ir jas užfiksuoti užsakyme.

6. Ar galima užsisakyti pervežimą į mažus miestelius ar kaimus Vokietijoje?

Žinoma, taip. Vokietijos kaimiškajai vietovai būdinga puiki infrastruktūra, todėl ten patekti paprastai lengviau nei į siaurus miesto centrų gatvelius. Tačiau čia taip pat veikia atstumo principas.

Jeigu keliaujate į mažą miestelį, kuris yra 20-30 km atstumu nuo pagrindinio autostrados išvyjimo, tai nėra problema. Tačiau jei tai toliau, reikia įvertinti, kad mūsų maršrutai dažniausiai driekiasi pagal didžiuosius magistralinius kelius. Vairuotojas gali nukrypti į gilesnį kaimą, bet tai vėlgi valandas prarandamo laiko.

Verta paminėti, kad Vokietijoje yra nemažai taip vadinamų „Gemeinde“ (savivaldybių), kurios padėtis gali būti gana izoliuota. Tokiu atveju rekomenduoju susitarti dėl išlipimo vietos prie artimiausio „Bahnhof“ (geležinkelio stoties) arba autobuso stotelės, esančios pagrindiniame kelias. Tai padės išvengti papildomų uždelčimų ir leis vairuotojui laiku pasiekti kitą maršruto tašką.

7. Kokia turi būti išvykimo vietos infrastruktūra (pvz., kur laikyti bagažą)?

Nors mūsų transporto priemonės turi didelius bagažinius skyrius (bagažines), bagažo pakrovimas/apkrovimas vyksta išoriškai. Todėl išvykimo vieta turi būti saugi ir leisti vairuotojui užlipti ant šalies kelio (arba specialioje zonoje), kad išsidėstyti lagaminus.

Nerekomenduoju pasirinkti išvykimo vietą intensyvios eismo gatvėje, kur negalima užstoti, arba vietoje, kur reikia nešti bagažą per kelias eismo juostas. Tai pavojinga ir jums, ir vairuotojui, ir kitiems eismo dalyviams.

Idealus variantas – kiemas, stovėjimo aikštelė prie namų, arba vieta, kur galima saugiai apsistoti šalikelėje. Jeigu gyvenate daugiabučio name centre ir išvykstate iš kiemo, įsitikinkite, ar vairuotojui bus leidžiama įvažiuoti (pvz., ar yra automatinė vartų pultelis arba ar reikia iš anksto pranešti apribojimų). Kartais vartai užsidaro ir vairuotojas liktą už jų su bagažu – to norime išvengti.

8. Kaip veikia grįžimo bilietų išvykimo vietų pasirinkimas?

Grįžtant iš Vokietijos, situacija atvirkščia, bet logika ta pati. Čia jūsų išvykimo vieta Vokietijoje tampa mūsų atvykimo vieta, o atvykimo vieta Lietuvoje – galutiniu tašku.

Dauguma klientų klausia: „Ar galite mane paimti iš tos pačios vietos, kur mane paleidote?“ Atsakymas – dažniausiai taip, jeigu tai nesudaro logistinių problemų. Tačiau reikia prisiminti, kad grįžtant maršrutas gali būti kiek kitoks, nes skiriasi kiti keleivių užsakymai.

Pavyzdžiui, eidami į Vokietiją, galėjome važiuoti pro Hanoverį, o grįžtant – pro Frankurtą. Jei jūsų vieta yra Hanoveris, o grįžtant maršrutu jo nebus, gali tekti susitarti dėl artimesnės vietos prie autostrados. Todėl labai svarbu grįžimo užsakymą padaryti iš karto su abiem kryptimis (ten ir atgal), kad dispečeris galėtų iš karto suplanuoti optimalų maršrutą ir patvirtinti abi vietas.

9. Ar įeina į kainą nukrypimas į degalinę ar pietų pertrauką?

Tai techninis, bet svarbus klausimas. Vairuotojų darbo laiko reglamentas (ES) yra griežtas. Vairuotojas privalo daryti poilsio pertraukas. Šios pertraukos dažniausiai planuojamos dideliose degalinėse, kuriose yra kavinės ir tualetai.

Jeigu jūsų pageidaujama išvykimo ar atvykimo vieta yra toje pačioje degalinėje, kur ir taip planuojama sustoti, tai nepadidina kainos. Tačiau jei prašote sustoti specialiai jums pietums ar degalams užpilti ne numatytoje vietoje, tai gali trukdyti tvarkaraščiui.

Mūsų paslaugos kaina susideda iš atstumo nuo A taško iki B taško. Jeigu A ir B yra pagrindiniai maršruto taškai, kaina standartinė. Jeigu reikia „šokti“ į šalį, tai laikomas papildomu paslaugų aptarnavimu. Tačiau dažniausiai vairuotojai, jei tik leidžia laikas ir vieta yra patogi, stengiasi patenkinti keleivių pageidavimus dėl trumpų sustojimų (rūkaliams arba pasiprašyti), jei tai nedaro įtakos kitų keleivių patogumui.

10. Ką daryti, jei vairuotojas nebeatsiranda išvykimo vietoje arba aš pavėliau?

Ši situacija, nors ir reta, įvyksta. Jeigu pavėlate, vairuotojas, laikdamasis tvarkaraščio ir kitų keleivių interesų, turi teisę išvykti. Paprastai laukiama ne ilgiau kaip 5-10 minučių (priklausomai nuo bendro maršruto įtampų), jei nėra telefono kontakto. Jeigu žinote, kad pavėluosite, skambinkite iš karto – kartais vairuotojas gali palaukti šiek tiek ilgiau, jei tai nekelia grėsmė vėluoti prie keltų ar sienos.

Jei vairuotojas neatsiranda nustatytu laiku (ir jau praėjo 15-20 minučių), pirmiausia sužinokite savo statusą. Jeigu užsakėte per agentūrą, skambinkite jiems. Jeigu tiesiogiai vairuotojui – bandykite susisiekti. Kartais įvyksta techninės bėdos arba painiavos su adresais (ypač Vokietijoje, kur gatvių pavadinimai kartais kartojasi skirtinguose rajonuose).

Mano patirtis rodo, kad 90 proc. atvejų tai yra komunikacijos klaida. Vairuotojas laukia vienoje gatvės pusėje, o keleivis stovi kitoje, arba nurodytas adresas yra pernelyg bendras (pvz., tiesiog „Vokietija, Miunchenas“ be gatvės). Visada duokite tikslius adresus ir, jei įmanoma, geografines koordinates arba nuorodą (pvz., „prie „Lidl“ prekybos centro“). Tai sumažina riziką likti be kelionės.

Išvada

Keleivių pervežimas tarp Lietuvos ir Vokietijos – tai ne tik paprastas perkėlimas iš taško A į tašką B. Tai sudėtingas logistinis procesas, kurio sėkmė priklauso nuo smulkmenų.