Keleivių pervežimas į Vokietiją: ar vežate su gyvūnais?

Vokietija jau dešimtmečiais išlieka viena populiariausių kryptų tarp lietuvių, kurie vyksta dirbti, gyventi arba lankyti savo artimuosius. Tarptautinių keleivių pervežimų rinka yra iti dinamiška, bet vienas klausimas dažnai išgirstamas dažniau nei kiti: „Ar įmanoma vykti su savo augintiniu?“. Kai kalbame ne apie šaltą logistiką, o apie žmonių ir jų mylimų gyvūnų pervežimą, situacija tampa daug subtilesnė. Per daugiau nei dvidešimt metų praleistų šioje srityje, esu matęs, kaip pasikeitė požiūris į keliones su keturkojais draugais – nuo griežto draudimo iki visiškai įprasto kasdienybės dalyko. Tačiau, nepaisant to, kad šiuolaikinės transporto kompanijos yra vis labiau lankstus, „įsijungti“ į tokią kelionę reikia pagal taisykles.

Straipsnyje mes išsamiai aptarsime, kaip vyksta keleivių pervežimas į Vokietiją, kai jūsų kompanijoje yra šuo, katė ar kitas naminis gyvūnas. Mes ne tik atsakysime į tiesioginį klausimą „ar vežate“, bet ir paaiškinsime, kodėl tai nėra taip paprasta kaip atrodo, kokius reikalavimus tenkina vairuotojai ir pačios Vokietijos įstatymai, bei kaip užtikrinti, kad kelionė būtų saugi ir patogi tiek jums, tiek jūsų augintiniui. Suprasite, kad šioje srityje profesionalumas pasireiškia ne tik tuo, kad sutikime vežti gyvūną, bet ir tuo, kaip mes tai darome atsižvelgdami į visų keleivių bei gyvūno gerovę.

DUK

1. Ar iš vis įmanoma susitarti dėl gyvūno pervežimo į Vokietiją su keleivių pervežimo kompanija?

Absoliučiai taip. Šiuo metu didžioji dalis profesionalių tarptautinių pervežėjų, kurie vyksta marrutu Lietuva – Vokietija, yra linkę sutikti vežti gyvūnus. Tačiau čia nėra „automatinis“ taip. Svarbu suprasti, kad keleivių pervežimas nėra taksi, kur galite sustoti ir įlipti bet kada. Tai yra planuojamas procesas. Esu patvirtinęs tūkstančius tokių kelionių, ir pagrindinė taisyklė – apie gyvūną būtina pranešti iš anksto, dar užsakant bilietą. Vairuotojas turi žinoti, kad jame bus gyvūnas, kad galėtų tinkamai pasiruošti: paskirsti vietą mikroautobuse, pasirūpinti ventiliacija ir, jei reikia, skirti daugiau laiko poilsiui. Be to, kai mikrobe viename automobilyje kelių keleivių, reikia atsižvelgti į kitus keleivius – ar kas nors iš jų yra alergiškas. Todėl komunikacija su dispečeriumi ar vadybininku iš anksto yra privaloma sąlyga sėkmingai kelionei.

2. Kokius gyvūnus dažniausiai vežate ir ar yra kokių nors apribojimų?

Dauguma mūsų klientų keliauja su šunimis ir katėmis. Tai yra standartinis ir labiausiai įprastas pasirinkimas. Šunys, nepaisant jų dydžio, dažnai yra sėkmingai pervežami, jei tik yra paklusnūs ir taikūs. Katės paprastai keliauja nešiojamosose krepšelėse arba transportinėse. Kyla klausimas, ar vežame egzotinius gyvūnus, tokius kaip ropliai, graužikai ar paukščiai. Čia situacija yra sudėtingesnė. Dauguma kompanijų, įskaitant mūsų praktiką, vengia vežti egzotinius gyvūnus dėl keleivių saugumo bei galimų stresinių situacijų tokiuose uždaruose erdvėse kaip mikroautobusas. Taip pat yra griežtų apribojimų dėl agresyvių ar labai didelių šunų (pavyzdžiui, tokių kaip pitbuliai, rotveileriai ar kitos kovinių veislių grupės), nors ne visada viskas priklauso nuo veislės – dažniau nuo konkretaus gyvūno elgesio. Jei gyvūnas yra didelis, gali reikėti ne vieno, o dviejų vietų mikroautobuse, kad jis galėtų gulėti patogiai.

3. Kokius dokumentus reikia tur�ti keliaujant su gyvūnu į Vokietiją?

Tai vienas svarbiausių klausimų, ir čia negalima būti neatsargiam. Vokietija yra šalis, kurioje gyvūnų gerovės ir veterinarinių reikalavimų kontrolė yra iti griežta. Jei keliaujate su šunimi ar kate, būtina turėt galiojantį „Euro pasą“ (Gyvūno pasas). Jame turi būti įrašyti visi duomenys apie gyvūną ir, kas svarbiausia, apie atliktas skiepytes. Privaloma skiepytis nuo pasiutligės (rabies). Skiepas turi būti atliktas ne vėliau kaip prieš 21 dieną iki kelionės (tačiau ne per ankstyvai, kad skiepo galiojimas nebaigtų – dažniausiai skiepas galioja 1–3 metus, priklausomai nuo preparato). Be to, gyvūnas turi turėti mikroschemą (čipą), kuri turi būti sušifruota ir atitinkamas duomenis pase. Jei dokumentai bus netinkami arba jų nebus, Vokietijos pasienio kontrolė gali neleisti įvežti gyvūno, o tai reikštų didelių rūpesčių ir išlaidų. Mano patarimas: visada patikrinkite paso galiojimą dar prieš savaitę iki kelionės.

4. Ar reikia specialių būdų ar krepšių gyvūnui pervežimo metu?

Taip, tai ne tik rekomendacija, dažnai tai yra būtina sąlyga. Maži šuneliai ir katės turi būti pervežami specialiuose transportavimo krepšeliuose arba dėžutėse. Krepšys turi būti pakankamai didelis, kad gyvūnas galėtų joje stovėti, pasisukti ir gulėti, bet ne per didelis, kad neštų per daug vietos automobilyje. Krepšio dugnas geriausia, kad būtų uždėtas įklotas, kad gyvūnui nebūtų slystu. Dideliems šunams, kurių neįmanoma įdėti į krepšį, dažnai leidžiama gulėti ant grindų, jei jie yra su antkakliu ir pavadžiu, tačiau jie neturi trukdyti vairuotojui ir kitiems keleiviams. Kai kurios kompanijos reikalauja, kad dideli šunys būtų taip pat uždėti į specialias transportines grotas, ypač jei šuo yra linkęs į erzinimą. Tai užtikrina visų saugumą – nėra nieko blogiau nei nenumatyta situacija greitai važiuojančiame automobilyje.

5. Kaip vyksta pervežimas, jei mikroautobuse yra keleivių, kurie alergiški gyvūnams?

Tai klasikinis konfliktas, su kuriuo susiduriame dažnai. Profesionali tarptautinio pervežimo kompanija visada klauso apie alergijas užsakant bilietą. Jei vienas keleivis nurodo, kad yra stipriai alergiškas šunims, mes stengiamės jums neįduoti to paties maršruto arba aptarti, kaip išvengti kontakto. Tačiau praktiškai, jei gyvūnas yra krepšelyje, alerginė reakcija tikėtina mažesnė. Jei alergiją turi vairuotojas, tai būtų tiesioginis draudimas vežti toje kelionėje, bet vairuotojai paprastai apie tai praneša iš anksto. Mes visada stengiamės rasti kompromisą – pvz., gyvūną sodiname toliau nuo alergiško keleivio, arba užtikriname, kad transporto priemonė būtų gerai išvėduota. Vis dėlto, jei žinote, kad jūsų alergija yra sunki, būtina apie tai pranešti kuo anksčiau, kad mes galėtume pasiūlyti kitą transporto priemonę ar laiką.

6. Kokia yra papildoma kaina už gyvūno pervežimą?

Nemokamas pervežimas yra retas išimtinis atvejis, dažniausia tai gali būti tik labai maži gyvūnai, kurie telpa ant kelių specialiame krepšelyje ir neužima atskiros sėdimos vietos. Standartinė praktika yra ta, kad už gyvūną imamas papildomas mokestis. Kodėl? Ne tik dėl to, kad jis užima vietą, bet ir dėl papildomo rizikos bei pasirūpinimo. Po kelionės su gyvūnu automobilis reikalauja daugiau valymo – plaukai, dulkes, kvapas – tai vis reikalauja laiko ir lėšų. Be to, jei gyvūnas užima vietą sėdint (pvz., didelis šuns ant sėdynės), jis techniniu požiūriu užima „keleivio vietą“, todėl kaina gali būti tokia pati kaip suaugusiojo bilietas arba jo dalis. Kainos svyruoja priklausomai nuo kompanijos, bet paprastai tai nuo 20 iki 50 eurų, atsižvelgiant į gyvūno dydį ir kelionės ilgį. Visada geriau susitarti dėl kainos iš anksto, kad išvengtumėte nesupratimo vairuotojui atvykus.

7. Ar galima vežti būsimas gyvūnus (nėščias šunes) ar jauniklius?

Tai yra gana jautri tema. Nėščių gyvūnų pervežimas nėra rekomenduojamas, ypač jei gimdymas jau artėja. Ilgos kelionės, vibracija, stresas gali sukelti priešlaikinį gimdymą arba pakenkti motinai ir kūdikiams. Dauguma kompanijų nusprendžia nevežti nėščių gyvūnų vėliau kaip 4-5 savaites iki numatomo gimdymo, tam reikia veterinaro pažymos. Kas dėl jauniklių (kūdikių), juos galima vežti tik tuo atveju, jei jie yra su motina arba jau atsivėrę nuo motinos (suaugę). Labai maži kūdikiai, kurie dar maitinami pienu, yra labai pažeidžiami ir negali reguliuoti savo kūno temperatūros, todėl tokių pervežimas yra draudžiamas arba labai ribojamas. Be to, reikia atsiminti, kad jaunikliai turi būti pasiskiepyti, o dažniausiai pirmieji skiepai daromi tik 6-8 savaičių amžiaus. Todėl pervežti labai jaunus šunelius į Vokietiją be visų reikiamų procedūrų yra neįmanoma dėl Veterinarijos tarnybų reikalavimų.

8. Kaip užtikrinamas gyvūno gerovė ir komfortas ilgos kelionės metu?

Mes, kaip patyrę pervežėjai, žinome, kad ilgas sėdėjimas mikroautobuse – tai išbandymas ne tik žmogui, bet ir gyvūnui. Planuodami maršrutą Lietuva – Vokietija, visada įtraukiame sustojimus poilsiui. Šie sustojami ne tik dėl vairuotojo poilsio, bet ir dėl to, kad gyvūnas galėtų išlįsti į lauką, pasistiepti, atlikti savo poreikius. Paprastai sustojimai daromi kas 3-4 valandas. Labai svarbu, kad gyvūnas turėtų prieigos prie vandens. Rekomenduojame pasiimti kelionės vandens butelį ir dubenėlį, ypač jei kelionė vyksta vasarą arba kai automobilyje labai šilta. Taip pat reikia stebėti temperatūrą – mikroautobuse gali būti karšta, todėl reikia užtikrinti, kad oras cirkuliuotų. Jei matote, kad jūsų augintinis per daug šoka, kvėpuoja sunkiai, nedelsdami praneškite vairuotojui.

9. Ką daryti, jei gyvūnas pradeda elgtis agresyviai arba labai triukšmingai kelionės metu?

Tai yra scenarijus, kurio visi norime išvengti, bet reikia būti pasiruošusiems. Jei gyvūnas pradeda graužti krepšį, lojuoti, agresyviai reaguoti į kitus keleivius arba tiesiog būti per daug triukšmingas (ilgai loja, oudžia), vairuotojas turi teisę reikalauti, kad keleivis imtų priemonių. Jei situacija nepagerėja ir kelia pavojų arba trikdo kitus keleivius, vairuotojas gali net atsisakyti toliau vežti gyvūną arba net visą keleivį iki artimiausios stotelės ar miesto. Tai yra labai retas atvejis, bet jis įmanomas. Todėl prieš kelionę labai svarbu įvertinti savo gyvūno charakterį. Jei žinote, kad šuo yra linkęs į stresą ar agresiją neįprastoje aplinkoje, konsultuokitės su veterinaru dėl raminančių priemonių. Geriau pasirūpinti šiuo dalyku iš anksto nei sugadinti kelionę sau ir kitiems.

10. Ar yra kokių nors specifinių Vokietijos taisyklių, susijusių su gyvūnais transporto priemonėse?

Vokietija yra žinoma savo griežtais eismo saugumą reguliuojančiais įstatymais, ir tai taip pat susiję su gyvūnais. Nors ši taisyklė dažniau taikoma asmeniniams automobiliams, bet ji taikoma ir pervežimo paslaugų teikėjams: gyvūnas transporto priemonėje negali trukdyti vairuotojui valdyti automobilį. Tai reiškia, kad šuns negali būti paleistas laisvai salone, jis turi būti užfiksuotas (antkaklis su pavadžiu pritvirtintas prie sėdynės arba transportinėje). Be to, Vokietijoje yra sąrašas „pavojingų šunų“ veislių, su kuriomis gali būti papildomi apribojimai (pvz., privalomas antsnukis net neįėjus į automobilį). Nors tarptautiniame maršrute dažnai galioja tarptautinės taisyklės, atvykus į Vokietiją, policijos kontrolė gali atkreipti dėmesį į tai, kaip gyvūnas yra pervežamas. Todėl visada rekomenduojame turėti antsnukį (net jei jo nenešiojate Lietuvoje) – tai geriausias būtas išvengti nesusipratimų su vietinėmis institucijomis.

Išvada

Keleivių pervežimas į Vokietiją su gyvūnais nebebuvo toks sudėtingas kaip prieš dešimtmetį. Šiuolaikinės logistikos kompanijos supranta, kad augintiniai yra šeimos nariai, ir stengiasi suteikti galimybę juos vežti kartu. Vis dėll to, sėkminga kelionė priklauso ne tik nuo pervežėjo geros valios, bet ir nuo jūsų, kaip savininko, pasiruošimo. Dokumentų tvarka, tinkamas krepšys ar antsnukis, atsakingas elgesys ir išankstinis pranešimas – tai raktiniai elementai, užtikrinantys, kad kelionė nuo Lietuvos iki Vokietijos bus sklandi.

Nereikia bijoti klausti ir derėtis dėl sąlygų. Profesionaliai dirbančios kompanijos visada ras sprendimą, jei tik jis įmanomas saugumo bei komforto aspektais. Kelionė su gyvūnu gali būti maloni patirtis, jei visi dalyviai – ir žmonės, ir gyvūnai – jaučiasi saugiai ir gerbiamai.