Keleivių pervežimas į Vokietiją: ar galima vežtis augintinius ir ką reikia žinoti

Kelionė į Vokietiją – tai dažnai susijęs su darbo paieškomis, šeimos susitikimais arba tiesiog poilsiu vienoje pažangiausių Europos šalių. Tačiau kai planuojate kelionę, kyla natūralus klausimas: ką daryti su mylimu augintiniu? Ar jis gali keliauti kartu su mumis, ar teks ieškoti globėjo? Per daugiau nei dvidešimt metų dirbdamas tarptautinių keleivių pervežimų srityje, daugybę kartų mačiau, kaip ši tema sukelia nerimą ir daug neaiškumų. Geras žinios yra tokios: taip, augintinį į Vokietiją vežti ne tik galima, bet ir dažniausiai tai daroma labai sklandžiai, jei tik iš anksto pasiruošiate ir laikotės nustatytų taisyklių.

Šiame straipsnyje remiuosi savo praktine patirtimi bei galiojančiais teisės aktais, kad padėčiau jums suprasti visas kelionės su augintiniu niuansus. Mes ne tik aptarsime, ar tai legalu, bet ir išsamiai paaiškinsime, kokius dokumentus reikia turėti, kaip rengti gyvūną kelionei ir kokių klaidų reikia vengti, kad pasienio kontrolėje nektų nemalonumų. Vokietija yra šalis, kurioje gyvūnų gerovės standartai yra ypač aukšti, todėl tenkinti visus reikalavimus yra ne tik būtina dėl teisės, bet ir dėl jūsų keturkojo draugo saugumo.

Svarbu suprasti, kad tarptautinis pervežimas nėra tas pats kas kasdieninis važiavimas pas veterinarą. Tai procesas, reikalaujantis tikslumo, todėl toliau pateikiame išsamų vadovą, kuris padės jums jaustis ramiai ir užtikrintai, kai vairuotojas įsijungs į pagrindinį kelią.

DUK: Dažniausiai užduodami klausimai apie augintinių vežimą į Vokietiją

Šioje skyriuje surinkau dešimt dažniausiai kylančių klausimų, kuriuos klientai klauso manęs bei mano kolegų pervežėjų. Atsakymai į juus padės susisteminti informaciją ir išvengti tipiškų nesusipratimų.

1. Ar reikia specialių dokumentų kelionės su augintiniu į Vokietiją metu?

Absoliučiai taip. Vienas didžiausių klaidų, kurią pastebiu, yra viltis, kad „pakvietė ar pasas“ pakaks. Keliaujant į Vokietiją (kaip ir į kitas ES šalis) iš Lietuvos ar kitos ne ES šalies, būtina turėti Gyvūnų pasą. Šis dokumentas yra pagrindinis įrodymas, kad jūsų augintinis yra sveikas ir pats kelionės procesas vyksta legaliai. Pase turi būti nurodytas gyvūno mikročiopo numeris, o taip pat patvirtinta tinkama vakcinacija nuo pasiutligės. Be šio paso, vairuotojas gali tiesiog neįleisti keleivio į autobusą ar mikroautobusą, nes rizikuojama ne tik baudomis, bet ir gyvūno izoliavimu pasienyje. Taip pat verta paminėti, kad dokumentas turi būti originalus, o ne kopija, ir jis turi būti išduotas pažengusiame veterinarijos punkte.

2. Kokia turi būti vakcinacija nuo pasiutligės ir kada ji turi būti atlikta?

Tai vienas kritiškiausių reikalavimų. Vakcina nuo pasiutligės turi būti skiepyta ne anksčiau kaip prieš 21 dieną iki planuojamos kelionės datos. Tai reiškia, kad jei skiepote šunį ar katę vakar, rytoj su juo į Vokietiją važiuoti negalite – reikės laukti tris savaites. Be to, skiepimas negali būti pasenęs: jis turi būti galiojantis (t. y. atliktas ne seniau kaip prieš nustatytą laikotarpį, paprastai 1 ar 3 metais, priklausomai nuo vakcinos rūšies). Pasienio tarnybos pareigūnai labai dažnai patikrina šią datą, todėl jei vakcina nebegalioja arba 21 dienų terminas neįvykdytas, įvežimas į šalį bus uždraustas. Mano patirtis rodo, kad šią taisyklę geriausiai užtikrinti planuojant vizitą pas veterinarą mažiausiai mėnesiu iki kelionės.

3. Ar visiems šunims ir katėms reikalingas mikroschema (čipas)?

Taip, mikroschema yra privaloma. Be jos Gyvūnų pasas neturi galios. Mikroschema turi būti įskiepyta prieš pirmąjį pasiutligės vakcinaciją. Tai labai svarbu: jei čipas įskiepytas vakcinacijos po, vakcinacija gali būti pripažinta negaliojančia. Čipas turi būti ISO standarto (11784 arba 11785), kurį gali nuskaityti bet kuris ES šalyse naudojamas skaitytuvas. Jei jūsų augintinis turi ne ISO standarto čipą, privaloma turėti savo skaitytuvą, kad galėtumėte parodyti pareigūnams gyvūno numerį. Per savo darbą esu matęs atvejų, kai senesni šunys turėjo tatuiruot numerį vietoje čipo – Vokietijoje to dažniausiai nepakanka, todėl tokiems atvejams reikėtų konsultuotis su veterinaru dėl čipavimo dar prieš kelionę.

4. Kokie yra transporto priemonių (mikroautobusų, autobusų) reikalavimai augintiniams?

Kaip pervežimo ekspertas, visada brėžiu ribą tarp „gyvūnas gali važiuoti“ ir „gyvūnui patogu važiuoti“. Dauguma tarptautinių pervežėjų, vežančių keleivius į Vokietiją, nustato griežtas taisykles. Augintinys privalo būti transportuojamas specialioje transportavimo dėžėje (krate), kurioje jis gali stovėti, pasisukti ir gulti. Krato dydis turi būti priderintas prie gyvūno dydžio. Be to, krate turi būti vėduojama – tai ypač svarbu vasarą, kai temperatūra mikroautobuse gali pakilti. Kai kurios kompanijos leidžia mažus šunelius laikyti ant kelių, jei jie yra specialiuose krepšiuose, tačiau tai yra retas atvejis ir visada priklauso nuo konkretaus vairuotojo nuožiūros. Patariu visada susitarti dėl karto iš anksto.

5. Ar yra kokių nors apribojimų pagal šunų veislę (pvz., pitbuliai, tos-ai)?

Tai labai aktuali ir jautri tema. Vokietija neturi vieningo sąrašo „draudžiamų“ šunų visoje šalyje, tačiau kiekviena žemė (federacinė žemė) turi savo sąrašus taip vadinamų „kovinių šunų“ (Kampfhunde). Paprastai į šiuos sąrašus patenka tokios veislės kaip Amerikos pitbulterjeras, Bulterjeras, Stafordšyro terjeras ir Tosa. Jei keliaujate su šiuo tipo šunimi, gali būti reikalingas specialus leidimas, mokamas mokestis, o kartais netgi būtina įrodyti šuns charakterį (testai). Be to, tokie šunys dažnai privalo nešioti ir bučnę ir pavadį viešose vietose. Prieš kelionę būtina patikrinti konkrečios Vokietijos vietovės, į kurią važiuojate, reikalavimus, nes kitaip rizikuojate, kad gyvūnas nebus įleistas į šalį arba bus konfiskuotas.

6. Ką daryti, jei keliaujate su mažu kūdikiu (jaunikliu), kuris dar neturi pasiutligės skiepo?

Yra išimtis iš taisyklės, tačiau ji labai griežta. Jei keliaujate į Vokietiją iš ES šalies (įskaitant Lietuvą), galite vežti šuniuką ar kačiuką, kuriam dar nėra 12 savaičių (3 mėnesių) ir kuris dar nėra skiepytas nuo pasiutligės. Tačiau šiuo atveju turi būti laikomasi šių sąlygų: tėvai (motina) turi būti pasiskiepyti, o jauniklis turi būti nėščios motinos pieno maitinamas arba keliavęs su ja. Be to, jauniklis turi būti įskiepytas mikročipu. Jei jauniklis jau vyresnis nei 12 savaičių, jis privalo turėti galiojantį pasiutligės skiepą ir laikytis 21 dienų termino. Nerekomenduoju rizikuoti su šia taisykle be detalesnės veterinaro konsultacijos, nes klaida gali kainuoti brangiai.

7. Kaip elgtis su dideliais šunis – ar jie telpa į keleivių mikroautobusą?

Didelių šunų (tokių kaip vokiečių aviganiai, labradoriai ir pan.) pervežimas yra sudėtingesnis. Dauguma keleivinių mikroautobusų turi ribotą bagažinės erdvę, kurioje turi tilpti ir visi keleivių lagaminai. Jei turi didelį šunį, jo kratas gali užimti per daug vietos. Tokiu atveju būtina iš anksto informuoti pervežėją apie gyvūno dydį ir svorį. Kartais reikia užsisakyti papildomą vietą keleiviui (pvz., vieną vietą daugiau), kad būtų užtikrinta erdvė šuniui. Taip pat svarbu prisiminti, kad bagažinės skyrius dažnai neįrengtas šildymo (vasarą) ar vėdinimo sistemų tinkamai dideliems gyvūnams, todėl reikia pasirūpinti, kad kelionė nebtų per ilga be pertraukų.

8. Ar vairuotojas gali atsisakyti vežti mano augintinį vietos?

Taip, vairuotojas turi tam tikrą diskreciją, nors tai priklauso nuo konkretaus pervežimo kompanijos reglamento. Pagrindinės priežastys, kodėl vairuotojas gali atsisakyti, yra šios: gyvūnas yra agresyvus ir kelia grėsmę kitiems keleiviams, gyvūnas labai triukšminga (liūdnauja ar loja), dėl ko kyla nepatogumas kitiems keleiviams, arba gyvūnas yra nešvarus ir kelia blogą kvapą. Taip pat, jei keleivius nėra informuotas apie augintinį iš anksto, o vairuotojas nėra pasiruošęs (pvz., alergija), jis gali uždrausti įlaipinimą. Mano patarimas: visada būkite sąžiningai ir praneškite apie augintinį užsakant bilietą, taip elgiates pagarbiai ir vengiate konfliktų.

9. Ar galiu vežti daugiau nei vieną augintinį?

Taip, galite, tačiau čia taip pat taikomi praktiniai ir teisiniai apribojimai. Pagal ES taisykles, vienas asmuo gali įvežti iki penkių augintinių asmeniniais (nekomerciniais) tikslais. Tačiau kalbant apie pervežimą mikroautobusu, vieno keleivio vietoje galės tilpti tik vienas arba du nedideli gyvūnai jų krate. Jei turite kelis šunis, gali tekti užsisakyti papildomas vietas ar netgi visą mikroautobusą (VIP pervežimas), kad visiems tilptų. Taip pat būtina, kad kiekvienas gyvūnas turėtų savo atskirą Gyvūnų pasą. Negalima vienu pasu aprašyti kelių gyvūnų.

10. Kaip užtikrinti gyvūno gerovę ilgose kelionėse (pvz., 10–12 valandų)?

Ilgos kelionės į Vokietiją gali būti išvarginančios ne tik žmogui, bet ir gyvūnui. Patirtis moko, kad svarbiausia yra vanduo. Įsitikinkite, kad krate yra pritvirtintas vandens indelis, iš kurio šuo gėrėtų nepriaudamas. Nešerkite gyvūno tiesiai prieš kelionę – gali sukelti vėmimą. Geriau paskersti mažiau ir tai padaryti kelias valandas prieš išvykstant. Jei kelionė trunka ilgiau kaip 6-8 valandas, paprastai vairuotojas daro pertraukas. Būtinai pasinaudokite jomis, kad išvestumėte šunį pasivaikščioti ir įsitikrintumėte, jog su juo viskas gerai. Taip pat, jei kelionė vyksta šaltuoju metų laiku, į krate padėkite šilta antklodę, o karštuoju – užtikrinkite vėdinimą, kad nebūtų perkaitimo.

Išvada

Keleivių pervežimas į Vokietiją su augintiniu yra procesas, kuris gali būti labai sklandus, jei tik jums pasiryžsite skirti šiek tiek laiko pasiruošimui. Mano daugelio metų patirtis šioje srityje leidžia teigti, dauguma problemų kyla ne iš blogos valios ar griežtų pareigūnų, o iš paprasto nežinojimo ir neskubėjimo. Vokietija yra disciplina ir tvarka mylinti šalis, todėl laikantis taisyklių – nuo mikroschemos iki krato dydžio – jūs užtikrinate sau ramybę.

Jūsų augintinis yra šeimos narys, o ne bagažas, todėl jo kelionės komfortas ir saugumas turi būti pirmenybė. Svarbiausia žinoti: pasiruoškite dokumentus (Gyvūnų pasą, skiepus) iš anksto, pasirūpinkite tinkama transportavimo priemone ir visuomet susitarkite su pervežėju dėl galimybės vežti gyvūną. Jei viską padarysite teisingai, Vokietijos pasienio perėjimas bus tik formalumas, o jūsų keturkojis draugas galės mėgautis naujais prisilietimais ir kvapais kartu su jumis.

Kelionė su augintiniu gali būti puiki nuotaka, jei ją planuojate su atsakomybe.