Keleivių pervežimas į užsienį su augintiniais: Visas vadovas ir svarbiausi patarimai

Įvadas

Per daugiau nei dvidešimt metų praleistų tarptautinių keleivių pervežimų srityje esu matęs viską – nuo ašarų atsisveikinant šeimos nariams iki be galo džiugingų susitikimų oro uostuose ir autobusų stotyse. Vienas dažniausiai pasitaikančių ir emotionalių klausimų, su kuriuo susiduria ir keleiviai, ir pervežėjai, yra kelionė su augintiniu. Anksčiau tai buvo gana retas reiškinys, tačiau pastaruoju metu situacija drastiškai pasikeitė. Augintinys nebebeleidžiamas namuose globėjų ar atiduodamas pažįstamiems; jis tampa pilnaverčiu šeimos nariu, kuris keliauja kartu su mumis į naująjį gyvenimą, atostogas ar ilgesnį laikotarpį.

Kaip profesionalas, kuris dešimtmetis praleido planuodamas logistiką ir sprendžiant netikėtumas pasienio punktų užkardose, galiu pasakyti viena: sėkminga kelionė su šunimi ar katu nėra stichiškas procesas. Tai yra preciziškai suplanuota operacija, reikalaujanti žinių, kantrybės ir dėmesio smulkmenoms. Dažnai klientai man klausia: „Ar tai sudėtinga?“ Atsakymas priklauso ne nuo paties kelionės ilgio, o nuo to, kiek gerai jūs esate pasiruošęs.

Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir žiniomis, padėsiančiomis jums suprasti, kaip šiuo metu veikia keleivių pervežimo rinka, kokie yra reikalavimai ir ką būtina žinoti, norint saugiai ir legaliai nuvykti į užsienį su keturkoju draugu. Mes nekalbėsime tik apie tai, ką rašo sausos teisinės normos – kalbėsime apie tai, kaip viskas vyksta praktikoje, ką tikisi vairuotojai, pasieniečiai ir, svarbiausia, kaip užtikrinti, kad jūsų augintinis jaustųsi kuo geriau. Nesvarbu, whether you are traveling to Germany, United Kingdom, Ireland ar Norvegiją, pagrindiniai principai išlieka panašūs, tačiau detalės gali skirtis. Pasiruoškite – mes einame giliąn.

DUK (Dažnai užduodami klausimai)

1. Kokius dokumentus būtina turėti, kad galima būtų nuvykti su augintiniu į užsienį?

Tai, galbūt, svarbiausias klausimas, be kurio neprasideda nė viena kelionė. Per savo praktiką esu matęs, kaip šeimos privalėdavo grįžti atgal iš pasienio tik todėl, kad trūko vieno lapelio. Pagrindinis dokumentas yra Europos Sąjungos gyvūno pasas (jei keliavate į ES šalis). Jis turi būti išduotas veterinaro, turėti jūsų ir gyvūno duomenų, taip pat vakcinacijos istoriją.

Be paso, būtina, kad gyvūnas būtų pažymėtas mikroschema (čipu). Mikroschema turi būti ISO standarto (turi būti skaitoma standartiniais skaitytuvais), o pasas ir čipas turi sutapti. Jeigu skiriasi bent viena skaitmenė ar raidė, pasieniečiai neleis praeiti. Taip pat būtina pasižymėti antirabičinės vakcinos galiojimą. Vakcina turi būti padaryta ne anksčiau kaip 21 diena iki kelionės (pirmą kartą skiečijant) ir jos galiojimas neturi baigtis kelionės metu. Jei keliaujate į šalis, kurios nėra ES narių (pvz., Jungtinė Karalystė, Airija), gali prireikti papildomų veterinarinių sertifikatų ar gyvūno gydymo nuo kirmėlių (echinokokozės) įrodymų, kurie turi būti atlikti 24–120 valandų prieš išvykimą. Visada patikrinkite šiuos reikalavimus kelionės datai, nes jie gali keistis.

2. Ar visi pervežėjai sutinka vežti augintinius, ir kaip tai užtikrinti?

Nors situacija gerėja, ne visi tarptautiniai keleivių pervežėjai sutinka vežti gyvūnus. Kai kurios kompanijos turi griežtą politiką dėl alergijų, švaros ar tiesiog dėl to, kad jų autobusai nėra pritaikyti tam. Esu dirbęs su kompanijomis, kurios leisdavo ne tik šunis, bet ir katės, o kitos – nedraudžiadavo tik nedidelių šunų veislių.

Todėl, kaip ekspertas, visada patariu: niekada nekeliaukite „iš akies į akį“. Bilietus ir vietą augintiniui būtina užsakyti iš anksto. Dažnai būna taip, kad viename autobuse gali būti leidžiama vežti tik du ar tris gyvūnus. Jei atvyksite be išankstinio pranešimo, vairuotojas teisėtai gali atsisakyti jums leisti į saloną ar bagažinę, nes vietos jau užimtos arba reikalingas papildomas pasiruošimas. Užsakydami bilietą, visuomet nurodykite gyvūno tipą (šuo, katė), svorį ir dydį. Tai išvengs nesusipratimų išvykimo dieną.

3. Kokio dydžio būdelė (kraitelė) reikalinga, ir kur ji turi būti patalpinta?

Tai viena dažniausiai pasitaikančių klaidų. Keleiviai dažnai mano, kad jei jų šuo ramus, jis gali gulėti ant jų rankų ar kojų salone. Tačiau tarptautiniuose reisuose, ypač kai keliaujame per kitas šalis, galioja griežti taisyklės. Gyvūnas privalo būti uždarytas į būdelę, kuri užtikrina saugumą ir higieną.

Būdelės dydis turi būti toks, kad gyvūnas galėtų joje stovėti, sėdėti ir apsisukti. Jis negali būti spaustas kaip sardinė. Dauguma pervežėjų nurodo, kad būdelė turi būti pritaikyta transportavimui – turi tvirtą dugną (ne tik audinį), ventiliaciją ir uždaromas duris. Maži gyvūnai (katės, nedideli šuniukai) dažnai keliauja salone, po keleivio sėdynės priekiu. Dideli šunys dažniausiai keliauja specialioje bagažinės dalyje, kurioje yra užtikrintas tinkamas temperatūros režimas ir jie nėra sumaišomi su paprastu bagažu. Svarbu: būdelė turi būti užrakinta, kad gyvūnas netyčia neišlįstų į lauką įsibėgėjus autobusui.

4. Ar yra kokių nors apribojimų pagal gyvūno veislę ar dydį?

Taip, ir tai yra labai svarbus aspektas, apie kurį dažnai pamirštama. Nors teisinės normos ES lygmeniu nustato pagrindinius reikalavimus, pačios pervežimo kompanijos turi teisę nustatyti savo apribojimus. Pavyzdžiui, dauguma pervežėjų neveža agresyvių ar labai didelių veislių šunų (tokių kaip Pit Bull terjeras, Tosa, Rottweiler ir kt.), net jei jie yra draugiški ir su pasais.

Tai susiję ne tik su galima agresija, bet ir su draudimo sąlygomis bei saugumu. Jei įvyktų eismo įvykis, didelis šuns gali būti pavojingas kitams keleiviams ar pats nukentėti. Taip pat yra svorio apribojimai. Paprastai salone leidžiama vežti gyvūnus, kurių svoris su būdele neviršija 6–8 kg. Didesni gyvūnai keliauja bagažinėje. Jei turite didelį šunį, visuomet iš anksto klauskite apie jo veislės ir svorio galimybę pervežti, kad nereikėtų ieškoti alternatyvių pervežimo būdų paskutinę minutę.

5. Kaip užtikrinti, kad gyvūnas jaustųsi saugiai ir neramiai kelionės metu?

Kaip ilgametis vairuotojas ir logistikos ekspertas galiu pasakyti: gyvūno ramybė – tai keleivio ramybė. Jei šuo čiulba ar katė miaukės visą kelionę, tai sukelia stresą visiems keleiviams. Norint to išvengti, reikia pasiruošti psichologiškai.

Jei gyvūnas nėra įpratęs būdelės, pradėkite jį mokyti namuose kelias savaites prieš kelionę. Palikite jį būdelėje ilgesniam laikui su mėgstamu žaisku. Kelionės dieną nešerkite gyvūną per daug – geriau paskersti mažiau, kad neprarastų apetito dėl vėmimo rizikos. Tačiau vanduo turi būti prieinamas, ypač ilguose reisuose. Būdelėje uždėkite įprastą gobtuvą ar dėklą, ant kurio jis guli namuose – tai suteiks jam jaukumo ir saugumo pojūtį. Niekada nenaudok raminančių vaistų be veterinaro rekomendacijos, nes jie gali sukelti nepageidaujamą poveikį aukštame ore ar judančiame transporte.

6. Kiek kainuoja papildomas bilietas augintiniui, ir ką ši kaina apima?

Kainos politiką gali skirtis kiekviena kompanija, tačiau bendrąja praktika yra tai, kad augintinis pervežimas už papildomą mokestį. Tai nėra bilietas „kaip žmogui“, bet mokestis už vietą, papildomą aptarnavimą ir higienos užtikrinimą.

Kainos svyruoja nuo 20 iki 50 eurų (arba atitinkamos sumos kitai valiutoje) vienam kryžiui, priklausomai nuo kelionės ilgio ir šalies. Pavyzdžiui, pervežimas į Jungtinę Karalystę ar Airiją gali būti brangesnis dėl papildomų veterinarinių patikrinimų uoste. Ši kaina dažnai neapima pačios būdelės (ją turi turėti keleivis) ar maisto. Užmokestis paprastai sumokamas kartu su bilietu arba tiesiogiai vairuotojui išvykstant (nors vis dažniau reikalaujama apmokėti iš anksto). Verta paminėti, kad kai kurios kompanijos siūlo nuolaidas vadovams (pavaduotojams) šunų ar neįgaliųjų augintinių pervežimui, tačiau tai turi būti įrodyta atitinkamais dokumentais.

7. Ar yra specialių reikalavimų kelionėms į ne ES šalis (pvz., JK, Airija, Šveicarija)?

Taip, kelionės į šalis, kurios nėra Europos Sąjungos dalimi (arba turi specialią statusą, kaip JK), reikalauja daug daugiau dėmesio. Pagrindinė skirtumas yra veterinarijos sertifikatas, kuris turi būti išduotas ne daugiau kaip 10 dienų prieš išvykimą (prieš tai buvo 48 valandos, tačiau taisyklės pasikeitė, visada patikrinkite galiojančias normas!). Be to, jei keliaujate į JK, Airiją, Maltą ar Suomiją, būtina atlikti gydymą nuo kirmėlių (echinokokozės), kuris turi būti padarytas veterinaro ir užfiksuotas pase 24–120 valandų prieš įsileidimą į šalį.

Jei šis laikotarpas netiks, arba veterinaras užrašys neteisingą datą, gyvūnas bus siunčiamas atgal arba į karantiną, kas yra labai brangu ir stresingu. Be to, keliaujant į šias šalis, dažnai reikia naudotis tam tikrais perkėlais (pvz., Kalais-Doveris), kur reikia išlipti iš autobuso ir apeiti pasienio kontrolę su gyvūnu. Mūsų komandos užduotis yra padėti jums suplanuoti šiuos sustojimus taip, kad jūsų nepraleistų autobusas, todėl labai svarbu sekti vairuotojo instrukcijas.

8. Kas atsitinka, jei gyvūnas susirgs ar elgsis agresyviai kelionės metu?

Tai yra scenarijus, kurio niekas nenori patirti, tačiau būtinai reikia žinoti, kaip veikia protokolas. Jei gyvūnas tampa agresyvus ir kelia grėsmę kitiems keleiviams ar vairuotojui, pervežėjas turi teisę sustabdyti autobusą ir reikalauti, kad gyvūnas būtų izoliuotas arba net išleistas iš autobuso (jei įmanoma saugiai). Tokiu atveju keleivis privalo rasti alternatyvų pervežimo būdą savo lėšomis.

Dėl ligų: jei gyvūnas labai susirgs, vairuotojas gali padaryti neplanuotą sustojimą arba kreiptis pagalbos į artimiausią veterinarijos kliniką. Tačiau reikia suprasti, kad tarptautiniame reise vairuotojas nėra veterinaras, o jo pagrindinė užduotis – saugiai pristatyti keleivius į paskirties vietą. Todėl, jei žinote, kad jūsų augintinis serga ar jaučiasi blogai, geriau atidėlioti kelionę arba pasikonsultuoti su veterinarijos gydytoju dėl galimybės suteikti raminančių priemonių. Būtina turėti savo rankinę vaistinę lentelę (su pirmosios pagalbos priemonėms gyvūnui), jei gyvūnas turi lėtinių ligų.

9. Ar galiu vežti daugiau nei vieną augintinį?

Taip, galite, tačiau tai vėlgi priklauso nuo konkretaus pervežėjo taisyklių ir vietos užimtumo. Paprastai vienas keleivis gali vežti ne daugiau kaip du augintinius, jei jie telpa į vieną būdelę (jei tai maži gyvūnai) arba jei užsakomos dvi vietos.

Jeigu keliaujate su dviem šunimis, kurie keliauja bagažinėje, reikia užsakyti dvi vietas. Taip pat būtina, kad kiekvienas gyvūnas turėtų savo pasą ir atitiktų visus reikalavimus. Svarbu prisiminti, kad jei vienas iš gyvūnų yra agresyvus ar triukšmingas, tai gali turėti įtakos kitam. Būtina užtikrinti, kad gyvūnai gerai sutaria tarpusavyje, prieš juos uždarant į vieną erdvę ilgai laikui. Patariu iš anksto aptarti šį klausimą su pervežėjų administratoriumi, kad nereikėtų keisti planų išvykimo dieną.

10. Kokios yra dažniausios pasitaikančios klaidos, kurias daro keleiviai su augintiniais?

Per 20 metų esu matęs tą pačią klaidą kartojantįsi vėl ir vėl. Dažniausiai klaida yra pasitikėjimas savimi ir „manau, kad praeis“. Pavyzdžiui, keleiviai atvyksta su pasu, kuriame pasibaigusio galiojimo vakcina, arba su mikroschema, kurią nuskaito tik Lietuvoje esantys skaitytuvai, o užsienyje – ne.

Kita dažna klaida – maistas ir vanduo. Žmonės dažnai užmiršta, kad bagažinėje gali būti šalta arba karšta, o vairuotojas negali sustoti kas valandą, kad duotumėte šuniui vandens. Būtina pasirūpinti, kad būdelėje būtų pritvirtintas indelis vandeniui, kuris neišsipiltų važiuojant.

Galiausiai, emocinė pasiruošimo klaida. Keleiviai dažnai per daug jaudinasi, o šunys tai jaučia. Jei jus kankina stresas, jis perduodasi ir gyvūnui. Būkite ramūs, planuokite iš anksto, atvykite į stotį su laiku rezerva (bent 30–60 minučių). Tai leis ramiai susitvarkyti dokumentus, padėti būdelę į vietą ir nusiraminti prieš pat ilgą kelionę.

Išvada

Keleivių pervežimas į užsienį su augintiniu nėra paprasta užduotis, tačiau su teisinga žinia ir pasiruošimu ji tampa visai įgyvendinama. Kaip žmogus, kuris praleido dešimtmetis šioje srityje, galiu drąsiai pasakyti, kad geriausia priemonė nuo problemų yra informacija. Neskubėkite, viską patikrinkite dukart ir nedrįskite keliauti be tvirtai uždarytos būdelės ir galiojančių dokumentų.

Gyvūnas – tai ne bagažas, tai gyva būtybė, kuri priklauso nuo mūsų atsakomybės. Rūpinantis jais, rūpinames savo ramybe. Sėkmingų kelionių, ir tegul jūsų keturkoji draugai visada jaustųsi saugiai šalia jūsų, nepaisant to, kiek toli nuvykstate.