Keleivių pervežimas: ar galima gabenti gyvūnus į Vokietiją? Eksperto vadovas

Dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje daugiau nei dvi dešimtis metų, esu patyręs nemažai situacijų, kai planuojama kelionė virsta tikru išbandymu dėl neaiškumų, susijusių su augintiniais. Vokietija viena iš populiariausių kryptų mūsų regione – ten vyksta ne tik verslo kelionės, bet ir dažnai persikelia gyventi visa šeimos. Kyla natūralus klausimas: kaip šioje proceso dalyje dalyvauja mūsų keturkojai draugai? Ar išvis įmanoma susiplanuoti komfortišką ir, svarbiausia, teisėtą kelionę su šunimi, kate ar kitu gyvūnu?

Trumpas atsakymas yra taip, tačiau „taip“ čia nėra paprasta. Tarptautinis keleivių pervežimas, kai įsivelia gyvūnai, tai sudėtingas teisinis ir organizacinis mechanizmas. Per savo karjerą esu matęs, kaip šeimos, neįsitikinusios taisyklėmis, buvo priverčiamos atiduoti savo augintinius sienos kontrolėje arba grįžti atgal. Tokių situaciją norint išvengti, būtina suprasti ne tik tas gairių raidę, bet ir praktinius niuansus, kurie lemia sėkmę. Šiame straipsnyje padėsiu jums sužinoti viską, ką reikia žinoti norint saugiai ir legaliai gabenti gyvūnus į Vokietiją.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Ar įmanoma susiplanuoti kelionę į Vokietiją su augintiniu reguliariu keleivinio transporto autobusu?

Tai vienas dažniausiai pasitaikančių klausimų, ypač tarp tų, kurie neturi savo transporto priemonės. Atsakymas priklauso nuo konkretaus transporto priemonės tipo. Didžioji dalis tarptautinių autobusų, vykstančių į Vokietiją (pvz., „FlixBus“, „Lux Express“ ar kiti perkėlimų vežėjai), turi griežtas taisykles. Paprastai leidžiama vežti tik mažus gyvūnus (šunis ir kates), kurie sveria ne daugiau kaip 6–8 kg (skirtinguose vežėjuose skiriasi). Toks gyvūnas privalo būti transportuojamas specialioje rankinėje bagažo dėžėje (krepšyje), kuri telpa po sėdynės arba ant kelių keleivio.

Didesnių šunų gabenti reguliariais maršrutiniais autobusais įprastai neleidžiama, nes jiems nėra skiriamos vietos, o jie negali būti paliekami bagažinėje dėl saugumo ir gerovės priežasčių (ten per daug šalta, triukšminga ir staigiai sustojant gali pajuosti). Tačiau yra išimčių – tam tikros kompanijos, specializuojančios gyvūnų pervežime, siūlo „Gyvūnų taksi“ arba specialius reisus, kuriose gali važiuoti ir didesni šunys. Mano patirtis rodo, kad visada verta susisiekti su konkrečiu vežėju iš anksto ir tiksliai paklausti apie jų gyvūnų pervežimo politiką, nes nenurodytas taisyklių pažeidimas gali baigtis įlaipinimo atmetimu.

2. Kokius dokumentus privalo turėti mano šuo ar katė, kertant sieną ar keliaujant per Vokietiją?

Dokumentacija yra svarbiausias elementas. Nors Lietuva ir Vokietija yra Schengeno erdvėje ir Schengeno vizos nereikia, gyvūnų pervežimą reglamentuoja ES tarybos reglamentas. Norint teisėtai gabenti gyvūną į Vokietiją, būtina turėti šiuos pagrindinius dokumentus:

1. Gyvūno pasas (Pet Passport): Tai turi būti originalas, išduotas veterinarijos gydytojo. Jame turi būti nurodytas gyvūno savininko vardas ir pavardė, taip pat gyvūno aprašymas (rūšis, lytis, spalva, amžius).
2. Mikročipo numeris: Pasas turi būti susietas su mikročipu, įsiūtu po gyvūnos oda. Be mikročipo dokumentas neturi galios.
3. Antirabičinė vakcina: Vakcinos įrašas turi būti tame pačiame pase. Vakcina turi būti skiepyta ne anksčiau kaip prieš 21 dieną iki kelionės datos (bet ne vėliau negu galiojimo laikas, kurį nurodo gamintojas, dažniausiai tai 1–3 metai).

Be šių trijų elementų, kelionė yra neįmanoma legaliai. Verta paminėti, kad jei keliaujate ne ES šalies pilietu, gali reikėti papildomų dokumentų (pvz., rabiečio antikūnų tyrimo), tačiau Lietuvos gyventojams, keliantiems į Vokietiją, paprastai pakanka aukščiau minėtų dokumentų.

3. Ar yra kokių nors apribojimų pagal gyvūno rūšį ar veislę Vokietijoje?

Tai labai svarbus klausimas, apie kurį dažnai užmirštama. Vokietija yra šalis, kurioje labai griežtai vertinami „pavojingųjų šunų“ (Kampfhunde) klausimai. Kiekviena Vokietijos federalinė žemė (Bundesland) turi savo sąrašą veislių, kurios laikomos pavojingomis. Į šiuos sąrašus dažnai įeina Amerikos pitbulterjeras, Bulterjeras, Tosa ir kartais Stafordšyro bulterjeras (priklausomai nuo regiono).

Jūsų šuns pavojingumas nustatomas ne pagal tai, kaip jis elgiasi namie, o pagal jo veislę ar išvaizdą. Jei turite šią veislę, prieš kelionę būtina griežtai pasikonsultuoti su veterinaru arba Vokietijos ambasada. Kai kuriose žemėse tokios veislės gali būti visiškai uždraustos įvežti, kitose – reikalaujamas specialus leidimas, šuns prižiūrėtojo pažymėjimas (Hundeführerschein) ir griežti apribojimai (turi būti ant pavadėlio su muzgo įtaisu, neleidžiama be pavadėlio ir t.t.). Ignoruoti šią taisyklę gali baigtis ne tik bauda, bet ir gyvūno konfiskavimu.

4. Kaip reikia pasiruošti gyvūnui fiziškai prieš ilgą kelionę autobusu ar automobiliu?

Kaip ekspertas, galiu pasakyti, kad fizinis pasiruošimas nusprendžia, ar jūsų augintinis atvyks sveikas, ar sukeliantis stresą. Jei keliaujate autobusu, gyvūnas praleis daug valandų vienoje pozicijoje. Prieš kelionę (apie 12 valandų prieš) mažiau sušerkite maisto, kad išvengtumėte vėmimo ar vidurių užkietėjimo, tačiau vandens turi būti pakankamai.

Būtina nueiti pas veterinarą ne tik dėl dokumentų, bet ir dėl sveikatos patikrinimo. Seni gyvūnai ar gyvūnai su širdies problemomis gali blogai pasijausti ilgoje kelionėje. Taip pat verta pasirūpinti raminamaisiais vaistais (tik pagal veterinaro rekomendaciją), jei žinote, kad gyvūnas yra labai neramus. Nepamirškite paimti mėgstamos žaisliuko ar antklodės su namų kvapu – tai padeda sumažinti stresą svetimoje aplinkoje.

5. Ar galiu gabenti gyvūną, jei jis ne mano? (Ką daryti, jei gabenu kito asmens gyvūną?)

Tai labai dažna situacija, kai, pavyzdžiui, važiuojantį asmenį paprašo paimti šunį draugui ar giminačiui, kuris jau yra Vokietijoje. Teisiškai tai yra įmanoma, tačiau reikalauja ypatingo atsargumo. Gyvūno pase turi būti nurodytas savininkas. Jei jūsų duomenys ten nėra, sienos pareigūnai gali įtarti gyvūno vagystę ar nelegalų prekybą gyvūnais.

Norint išvengti problemų, reikia turėti raštišką sutikimą (notarinai patvirtintą arba bent jau parašytą ranka) iš gyvūno savininko. Šiame dokumente turi būti nurodyta, kad savininkas leidžia konkrečiam asmeniui gabenti jo gyvūną į Vokietiją nurodytu laiku. Be to, rekomenduojama turėti savininko kontaktinius telefonus, kad pareigūnai galėtų patikrinti informaciją jei kiltų abejonių. Be šio rašto, rizikuojate būti sulaikyti ir neleisti praeiti su gyvūnu.

6. Kokius reikalavimus turi tenkinti nešiojamos narveliai (krepšiai) gyvūnams?

Narvelis arba krepšys nėra tiesiog lagaminas – tai gyvūno saugumo erdvė. Jei keliaujate autobusu, reikalavimai dažnai būna griežti. Narvelis turi būti: * Uždaras: Gyvūnas negali išlipti iš jo savo noru. * Vėduojamas: Turi būti angos oro cirkuliacijai, tačiau per didelės angos negali būti, kad gyvūnas neiškištų galvos ar letenų. * Užtikrintas skysčių nutekėjimas: Jei gyvūnas nusišlapins, skysčiai neturi tekėti ant grindų. * Pakankamų matmenų: Gyvūnas turi galėti stovėti, atsistoti ir pasisukti narvelyje.

Apskritai, kokybiškas plastikinis arba tekstilinis (su kietu dugnu) narvelis yra būtinas. Nenaudokite pažeistų arba per mažų krepšių – ne tik dėl galimų baudų, bet ir dėl to, kad gyvūnas gali susižaloti.

7. Ar verta rinktis specializuotas gyvūnų pervežimo paslaugas vietoj autobusų?

Dirbdamas šioje srityje, dažnai rekomenduoju specializuotas paslaugas, ypač jei kelionė trunka ilgiau kaip 10 valandų arba jei gabenate didelį šunį. Ką suteikia profesionalus gyvūnų pervežimas? * Duris į duris: Gyvūnas nėra perkraunamas iš vienos transporto priemonės į kitą perkėlimo centruose (kaip tai nutinka su kai kuriais autobusais), mažinant stresą. * Reguliarios pertraukos: Vairuotojas sustoja kas 3–4 valandas, kad išvesti gyvūną į tualetą ir pajausti kojas. Autobuse tai neįmanoma. * Individualus dėmesys: Gyvūnas nėra paliekamas vienas bagažinėje tarp degtukų ir lagaminų.

Žinoma, ši paslauga kainuoja brangiau nei bilietas autobusu, tačiau augintinio gerovės ir saugumo atžvilgiu tai dažnai yra geriausias pasirinkimas.

8. Kokie yra „Deutsche Bahn“ (Vokietijos geležinkelių) reikalavimai keleiviams su gyvūnais?

Jei į Vokietiją keliaujate traukiniu (pavyzdžiui, per Lenkiją arba jau esant Vokietijoje), „Deutsche Bahn“ turi aiškias taisykles. Maži gyvūnai (šunys ir katės), kurie telpa rankinėje narvelyje, vežami nemokamai (arba už simbolinę kainą, priklausomai nuo bilieto tipo) ir laikomi „rankiniu bagažu“.

Dideli šunys turi būti vežami ant pavadėlo su muzgo įtaisu ir jiems reikia įsigyti specialų bilietą („Hund“ bilietas), kurio kaina paprastai lygi pusės asmens bilieto kainai. Traukiniu šunys dažnai jaučiasi ramiau nei autobusuose, nes yra daugiau vietos kojoms ir mažiau vibracijos. Tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad aukštais greičiais važiuojančiuose traukiniuose (ICE) vietos su gyvūnais gali būti ribotos, todėl vietas reikia rezervuoti iš anksto.

9. Ar reikia rūpintis papildoma draustine ar specialiomis priemonėmis Vokietijoje?

Lietuvoje turima gyvūno draudimo polisas dažnai neapima gydymo užsienyje. Vokietijoje veterinarinė paslaugos yra labai kokybiškos, tačiau ir labai brangios. Paprasta vizitas pas veterinarą gali kainuoti nuo 50 iki 100 eurų, o sudėtingesnis gydymas – šimtus eurų.

Mano patirtis rodo, kad prieš kelionę verta pasidomėti, ar jūsų dabartinis draudikas padengia išlaidas Vokietijoje, arba laikinai (prieš kelionę) įsigyti tarptautinę gyvūno sveikatos draudimo polisą. Taip pat Vokietijoje yra privaloma turėti civilinę atsakomybės draudimą šunims (Hundehaftpflichtversicherung), nors tai daugiau taikoma nuolatiniams šalies gyventojams, tačiau turėti tokį draudimą arba bent jau turėti „Europinę ligonių kasos“ kortelę (jei keliate ilgai) yra protingas žingsnis. Taip pat būtina turėti su savimi rūbų antgalį (šiukšlių rinkį), nes Vokietijoje už miesto apsišlavimą gresia didelės baudos.

10. Kas gali nutikti, jei dokumentai ar reikalavimai bus neįvykdyti?

Nepaisant to, kad Lietuva ir Vokietija yra ES narės, kontrolė vyksta. Jei sulaikomas autobusas ar automobilis ir paaiškėja, kad trūksta paso ar vakcina negalioja, pasekmės gali būti skaudžios. Mažiausia bėda – bauda, kuri Vokietijoje už neteisėtą gyvūnų pervežimą gali siekti kelis tūkstančius eurų.

Blogiausiu atveju gyvūnas gali būti konfiskuojamas ir siunčiamas atgal į šalį kilmę savininko sąskaita, arba laikamas karantininiame punkte iki kol bus išspręsti dokumentų klausimai (kas kainuoja labai brangiai). Be to, jei keliaujate autobusu, vairuotojas gali tiesiog neįleisti jūsų su gyvūnu, jei matyti, kad netinkamas narvelis ar trūksta dokumentų, o jūs liksite stotyje. Todėl tikrinimą atlikti dar namuose yra geriau nei rizikuoti.

Išvada

Keleivių pervežimas su gyvūnais į Vokietiją nėra nei neįmanomas, nei per daug sudėtingas procesas, jei jums žinomi pagrindiniai dalykai.