Keleivių pervežimai į užsienį su augintiniais: Vadovas be rūpesčių

Įvadas

Kelionė į užsienį visada yra didelis įvykis, pilnas planavimo, džiaugsmo ir tam tikrų nerimų. Tačiau kai šioje kelionėje turi dalyvauti ne tik jūs, bet ir jūsų keturkojis draugas – šuo, katė ar koks nors kitas augintinis, pasidaro dar daugiau klausimų. Per daugiau nei dvidešimt metų, praleistų tarptautinių pervežimų srityje, aš mačiau viską: nuo ašarų atsisveikinant su gyvūnu iki be galo laimingų susitikimų naujoje šalyje. Mano patirtis leidžia teigti vieną: kelionė su augintiniu gali būti lygi tiek paprasta, tiek ir sudėtinga – viskas priklauso nuo to, kiek gerai pasiruošiate ir kokių partnerių pasirinksite.

Šiuo metu keleivių pervežimo rinka pasikeitusi. Anksčiau gyvūnai dažnai būdavo tiesiog „pakraunami“ į bagažinę be didesnės priežiūros, tačiau šiuolaikiniai standartai reikalauja visiškai kito požiūrio. Mes nebe tiesiog vežiame kūnus iš taško A į tašką B; mes užtikriname, kad jūsų narys šeimoje jaustųsi saugus ir rūpestingai prižiūrimas. Straipsnyje mes išnagrinėsime visus subtilybes: nuo būtinųjų dokumentų iki techninių reikalavimų, susijusių su transportavimo priemonėmis.

Svarbu suprasti, kad kiekviena šalis turi savo specifinius reikalavimus, o kai kurios jų yra griežtesnės nei kitos. Pavyzdžiui, didžiojoje Britanijoje ar Airijoje reikalavimai skiriasi nuo Vokietijos ar Lenkijos. Be to, labai svarbu yra ir pačios transporto kompanijos vidiniai taisyklės. Pasitikėjimas – tai pagrindas. Pasirinkę patikimą pervežėją, galite būti ramūs, kad vairuotojas žino, kaip elgtis su gyvūnu, o transporto priemonė atitinka visas sanitarijines ir technines normas.

Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo žiniomis, padėdamas jums išvengti dažniausių klaidų ir nereikalingo streso. Mes aptarsime, kaip teisingai parengti gyvūną kelionei, kokie dokumentai yra būtini ir ko tikėtis iš paties proceso. Kelionė su augintiniu gali būti nuostabi nuotaka, jei viskas suplanuota teisingai.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Žemiau pateikiamas išsamus klausimų ir atsakymų sąrašas, susidedantis iš dešimties pagrindinių punktų, padėsiančių jums suprasti šio proceso esmę.

1. Kokius dokumentus būtina turėti, kad galėčiau vežti augintinį į užsienį?

Tai, galima sakyti, yra pagrindinis ir svarbiausias klausimas, be kurio neprasideda jokia kelionė. Dokumentų komplekas šiek tiek priklauso nuo to, į kurą šalį keliaujate (ES šalį ar ne), tačiau yra universalus standartas, kurio reikia laikytis.

Pirmiausia ir svarbiausia – tai gyvūno pasas. Jis turi būti išduotas pažymėtoje veterinarijos klinikoje. Šiame pase turi būti įrašytas gyvūno mikroschemos (čipo) numeris, kuris turi būti nesutrikdomas. Be čipo kelionė neįmanoma – tai pagrindinė identifikavimo priemonė. Čipas turi būti nuskaitytamas ISO standarto skaitytuvu, jei jis neatitinka šio standarto, turite turėti savo skaitytuvą.

Antrasis, o gal net ir pats svarbiausias aspektas – pasiekiamumo (antirabių) skiepas. Gyvūnas turi būti paskiepytas nuo pasiutligės. Svarbiausia taisyklė, kurią dažnai painioja keleiviai: nuo skiepijimo dienos turi praeiti ne mažiau kaip 21 diena (taip vadinamas „laukimo periodas“), bet ne per vėlu prieš išvykstant. Be to, jei keliaujate į šalis, kuriose reikalingas kraujo tyrimas (pvz., į Airiją, Maltą, Suomiją ar Didžiąją Britaniją), šis terminas gali būti ilgesnis.

Taip pat reikės deparazitacijos pažymos (vidinių ir išorinių parazitų). Kai kuriose šalyse (pvz., Britanijoje, Airijoje, Maltoje) ši procedūra turi būti atlikta ne vėliau kaip 24–48 valandos prieš keliavimą, ir ją turi užfiksuoti veterinarijos gydytojas tame pačiame pase. Jei ši taisyklė nebus paisoma, gyvūnas gali būti įslėgtas karantinu arba grąžintas atgal.

Galiausiai, verta turėti su savimi veterinarijos pažymą apie gyvūno sveikatos būklę (nors dažniausiai užtenka paso, bet seniems ar ligotiems gyvūnams tai praverčia).

2. Ar yra kokių nors apribojimų pagal gyvūno veislę ar dydį?

Tai yra labai subtili sritis, kurioje dažnai kyla nesusipratimų. Bendrąja tvarka, keleivių pervežimo kompanijos vežia įvairius gyvūnus: nuo miniatiūrinių šuniukų iki didelių dogų. Tačiau yra dvi pagrindinės kategorijos, kurios gali sukelti problemą – tai agresyvios veislės ir labai dideli gyvūnai.

Daugelio šalių (ypač Didžiosios Britanijos, Olandijos, Vokietijos) legislacijoje yra sąrašai potencialiai pavojingų šunų veislių. Pavyzdžiui, pitbul terjerai, tosa inu, dogo argentino, filo brasileiro ir kt. Net jei jūsų šunytis yra pažangiausias ir draugiškiausias pasaulyje, biurokratinė mašina gali neleisti jo įvežti arba gali būti taikomi ypatingi reikalavimai (pvz., privalomas dėvėti kaukę ir pavadį, transportuoti tik specialioje transporto priemonėje).

Kas dėl dydžio, čia dažniau kalbame ne apie įstatymus, o apie technines galimybes. Dideliems šunims (sveriantiems virš 30–40 kg) reikalinga erdvė. Standartinėje keleivinėje mikroautobuse vietos gali neužtekti, todėl tokie gyvūnai dažnai vežami bagažinės dalyje, tačiau ne kaip paprastas bagažas, o specialiai pritaikytoje, šviesioje ir vėdinamoje zonoje. Prieš išvykstant būtina aptarti su pervežėju gyvūno matmenis, kad būtų parinktas tinkamas transporto priemonės tipas.

Maži gyvūnai (šuniukai, katės, triušiai) dažniausiai keliauja kabinėje, šalia savo šeimininko, specialioje rankinėje nešiojamoje transportinėje (kėdutėje). Tai yra geriausias variantas, nes gyvūnas jaučiasi ramiau, kai šalia yra artimas žmogus.

3. Kaip turi atrodyti transportavimo dėžė (kėdutė) ar narvas?

Gyvūno saugumas ir komfortas priklauso ne tik nuo vairuotojo, bet ir nuo to, kaip jūs pasiruošėte „būstą“ keliui. Jei gyvūnas keliauja kabinėje (rankinėje bagažo dalis), taisyklės yra griežtos.

Transportinė turi būti: 1. Uždara: Gyvūnas negali išlįsti iš jos savo noru. 2. Vandeniui atspari: Nesibaigiantis kelionėje gali būti smulkios avarijos (pvz., gyvūnas išsigąs arba susirgs), todėl dėžės dugnas turi būti padengtas įklotu (sergantį įklotu). 3. Vėdinama: Turi būti angos orui, bet ne tokios didelės, kad galėtų išlįsti galva ar letena. 4. Pritaikyta dydžiui: Gyvūnas turi galėti stovėti, atsistojęs ant keturių kojų, pasisukti ir gulėti. Jei dėžė per maža, gyvūnas kentės, o tai gali sukelti sveikatos problemų (ypač ilgame maršrute).

Jeigu keliaujate dideliu šunimi, kuris vežamas bagažinės dalyje, narvas turi būti tvirtas, metalinis arba plastikinis, su užraktais. Nerekomenduojama naudoti minkštų tekstilinių nešiojamųjų dėžučių dideliems šunims – jos nėra saugios avarinės stabdymo atveju.

Mano patarimas: prieš kelionę leiskite gyvūnui įprasti su dėže. Palikite ją namuose atvira, padėkite į ją skanėstų. Tai sumažins stresą kelionės metu.

4. Kiek ankstiau reikia užsakyti kelionę su augintiniu?

Nepaisykite to taisyklės: kuo anksčiau, tuo geriau. Standartinėje praktikoje, jei keliaujate be gyvūno, galite įsilipti į maršrutą net ir paskutinę minute (jei yra vietų). Tačiau su augintiniu situacija kitokia.

Transporto priemonėje, kurioje leidžiama vežti gyvūnus, vietų jiems yra labai ribotas skaičius. Pavyzdžiui, viename mikroautobuse gali būti leidžiama vežti tik 2–3 kabinėje gyvenančius gyvūnus (dėl alergijų ir kitų keleivių patogumo). Jei vėluosite registracija, gali atsitikti taip, kad vietos jums nebeliks, nors vietų žmonėms dar būtų pilna.

Rekomenduoju užsakyti bilietus ir pranešti apie augintinį bent savaitę–dvi iki išvykimo (ilgiems maršrutams, pvz., į Angliją, net ir mėnesį anksčiau). Tai leis vadybininkams tinkamai suplanuoti gyvūno vietą, užtikrinti, kad vairuotojas bus informuotas ir kad nebus konfliktų su kitais keleiviais (pvz., jei kas nors iš jų yra alergiškas šunims, mes galime juos sodinti toliau vienas nuo kito).

Taip pat nebijokite skambinti ir klausti. Patyrusių pervežėjų komanda visada padės surasti geriausią variantą.

5. Ar galiu šerti duoti vandens gyvūnui kelionės metu?

Tai klausimas, kurį dažnai užduoda rūpestingi šeimininkai, ir teisingai. Svarbiausia taisyklė: maistas ir vanduo turi būti, bet saikingai.

Ilgos kelionės (pvz., 20–30 valandų į Angliją) metu vairuotojas daro sustojimus maždaug kas 4–5 valandas (pailsėjimui ir degalams). Šiuose sustojimuose jūs turite galimybę išlipti ir pasirūpinti savo augintiniu. Jei gyvūnas keliauja kabinėje su jumis, galite išimti jį iš dėžutės, pavesti prie žolės, duoti gerti.

Tačiau vairuotojams dažnai draudžiama maitinti ar girti kitų keleivių gyvūnus važiuojant (dėl galimo užspringimo ar vėmimo), todėl atsakomybė tenka jums. * Vanduo: įsitikinkite, kad ant dėžutės yra pritvirtintas butelis su vandens laistymui (tokiai sistemos kaip „sip drink“) arba turite nedidelį indelį, kurį galite užpildyti sustojime. * Maistas: Nerekomenduojama šerti gyvūną tiesiai prieš išvykstant. Geriausia sušerti mažiau įprasto porcijos prieš kelionę (pvz., 3–4 valandas prieš), kad išvengtumėte vėmimo kelyje. Ilgos kelionės metu šuns virškinimo traktails sulėtėja, todėl šertas pilnas pilnas gali sukelti didelį diskomfortą.

Jeigu kelionė trunka daugiau kaip 24 valandas, reikėtų suplanuoti bent vieną pilnavertį maitinimą (sustojime), tačiau tai darykite tik tada, kai gyvūnas ramiai įsivažiavęs į poilsio zoną.

6. Ką daryti, jei mano augintinis labai jaudinasi ar turi baimę (fobiją) nuo važiavimo?

Tai labai dažna problema. Yra šunų, kurie myli automobilius, tačiau yra ir tokių, kuriems keliavimas yra tikras siaubas. Jei žinote, kad jūsų gyvūnas jaudinasi, turite tai padaryti iš anksto.

Pirmiausia, pasikonsultuokite su veterinarijos gydytoju. Jis gali paskirti raminamuosius vaistus (pavyzdžiui, lengvus sedativus ar natūralius lašus, pvz., su katžolės ar valerijono ekstraktu). Jų negalima duoti be konsultacijos, nes netinkama dozė gali priešingai suaktyvinti gyvūną arba pakenkti širdims.

Antroji, pasiruošimas. Jei turite laiko, prieš kelionę kelis kartus važiuokite trumpais maršrutais (pvz., 10–15 minučių), kad gyvūnas įprastų, kad tai ne kas kasdieninė, bet ne pavojinga. Kelionės metu, jei gyvūnas keliauja kabinėje, kalbėkite su juo ramiu balsu, padėkite ranką ant dėžutės. Jūsų ramumas perduodasi jiems. Niekada nebaikykite ant jų, jei jai loja – tai tik padidina stresą.

Jeigu gyvūnas turi labai stiprią fobiją, verta pagalvoti, ar verta keliauti toli. Kartais ilgas skrydis ar kelionė keliu gali būti per didelis trauma. Tačiau dažniausiai, jei šeimininkas šalia, gyvūnai nusiramina po pirmųjų valandų.

7. Ar vairuotojai ar pervežėjai užtikrina, kad su gyvūnu viskas tvarkoje (peržiūra, sustojimai)?

Esu patyręs ekspertas ir galiu užtikrinti: profesionalios kompanijos vairuotojai yra apmokyti dirbti su gyvūnais. Tačiau čia reikia aiškiai apibrėžti atsakomybės ribas.

Vairuotojas yra atsakingas už tai, kad gyvūnas būtų įdėtas į transporto priemonę saugiai, kad jo kelionės sąlygos (temperatūra, vėdinimas) būtų tinkamos. Jis taip pat stebi gyvūno būklę važiuodamas (ypač jei gyvūnas yra bagažinės dalyje, kur yra vaizdo kameros).

Tačiau vairuotojas neįeina į gyvūno „asmeninę erdvę“, jei ten nėra avarinės situacijos. Jis nešuns jūsų šuns, jei jis išsišlapinės (tai jūsų darbas sustojime), jis neįvers jūsų katės. Vairuotojų užduotis – saugiai nuvežti iš taško A į tašką B.

Sustojimai dažniausiai planuojami pagal tvarkaraštį (pailsėjimo aikštelėse). Vairuotojas negali sustoti ties kelio kraštu, kad leistų jums išvesti šunį į mišką, nes tai prieštarauja saugumo taisyklėms ir įstatymams. Todėl reikia pasirūpinti, kad gyvūnas išsilaikytų tarp planuojamų sustojimų.

Pasitikėkite tik patikimomis kompanijomis, kurios touri gerus atsiliepimus. Blogi pervežėjai gali palikti gyvūną saulėkaitoje arba uždarytą vėsuose patalpose – tai yra nepriimtina.

8. Kokia yra kaina už augintinio pervežimą ir nuo ko ji priklauso?

Kaina nėra fiksuota ir gali skirtis priklausomai nuo kelionių ilgio, svorio ir gyvūno rūšies. Dažniausiai kaina skaičiuojama kaip papildomas bilietas arba mokestis už aptarnavimą.

Maži gyvūnai (kabinėje) paprastai kainuoja mažiau, nes jie neima daug vietos ir neturi didelės įtakos transporto priemonės apkrovai. Dideli šunys, kuriems reikalinga vieta bagažinėje ar atskira narva, kainuoja brangiau, nes jie užima vietą, kuri galėtų būti panaudota kitiems keleiviams ar bagažui.

Taip pat kaina gali skirtis priklausomai nuo šalies, į kurią keliaujate. Pavyzdžiui, pervežimas į Didžiąją Britaniją brangesnis ne tik dėl atstumo, bet ir dėl papildomų dokumentų patikros (BIP vaizdo įrašai, papildomi veterinariniai reikalavimai) ir paties kelio per Lamanšą.

Verta paminėti, kad pigiausi pasiūlymai gali būti pavojingi.