Keleivių logistika Vokietijon su visais leidimais: Visiškas eksperto vadovas

Dirbant tarptautinių keleivių pervežimų srityje, Vokietija visada išliko viena patraukliausių, tačiau ir sudėtingiausių rinkų. Per daugiau kaip dvidešimt metų savo patirties aš mačiau ne vieną sėkmingą verslą, pradedant nuo nedidelių mikroautobusų vežėjų ir baigiant didelėmis autobusų parkų kompanijomis, kurie sėkmingai įsibrovė į šią rinką. Tačiau taip pat mačiau ir nemažai tų, kurie dėl nežinojimo arba pasitikėjimo savo jėgomis susidūrė su astranominėmis baudomis ir ilgam laikui prarado teisę dirbti Vokietijos teritorijoje.

Vokietijos rinka disciplinuota, gerai organizuota ir, priešingai nei kai kuriose kitose šalyse, čia neįmanoma nieko „išsispirti“. Vietinės institucijos, tokios kaip Bundesamt für Güterverkehr (Federalinė krovininių vežimų tarnyba, kuri prižiūri ir keleivius) arba policija, turi galingas priemones kontroliuoti rinką. Šioje straipsnyje aš padėsiu jums suprasti ne tik tai, kokie dokumentai reikalingi, bet ir kaip susitvarkyti logistiką taip, kad jūsų verslas veiktų sklandžiai, o klientai būtų patenkinti saugia ir kokybiška paslauga.

Mes išnagrinėsime viską nuo pagrindinių leidimų iki vairuotojų darbo užmokesčio niuansų, kurie šiuo metu yra viena svarbiausių temų Europos Sąjungoje. Nesvarbu, ar planuojate atlikti vieną reisą mokyklos klasės išvykai, ar norite sukurti reguliarius maršrutus – šis žinynas skirtas jums.

Įvadas: Kodėl Vokietija reikalauja tokio dėmesio?

Vokietijos keleivių pervežimo rinka yra viena didžiausių Europoje. Čia gausu tarptautinių konferencijų, mugių (tokių kaip Hannover Messe arba IAA), turistinių objektų ir didelės diasporos, kuriai reikalingas transportas į Lietuvą. Paklausa yra, tačiau pasiūla turi būti ne tik kokybiška techninės prasme, bet ir idealiai tvarkinga juridinėje srityje.

Pagrindinis dalykas, kurį turi suprasti kiekvienas vežėjas, yra tas, kad Vokietija griežtai skiria kabotažą (vidinius pervežimus šalies viduje) nuo tarptautinių pervežimų (tarp šalių). Be to, čia labai griežtai aiškinamas požiūris į „nelegalius taksi“ (pvz., Uber stiliaus paslaugos be licencijų) ir „šatlius“ (shuttle), kurie vežia keleivius iš oro uostų be tinkamų leidimų.

Mano patirtis rodo, kad sėkmė Vokietijoje priklauso nuo trijų stulpų: teisingai parinktų leidimų, sklandžios dokumentacijos vairuotojui ir techninio pasiruošimo. Jei vienas iš šių elementų nusileidžia – visa konstrukcija gali griūti. Šiame straipsnyje mes sužinosime, kaip pastatyti tvirtą pagrindą jūsų logistiniam verslui Vokietijoje.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skyriuje pateikiamas 10 detalių atsakymų į klausimus, kurius dažniausiai užduoda mano klientai ir kolegos pradedantiesiems arba plečiantiesiems į Vokietijos rinką.

1. Kokius pagrindinius leidimus reikia turėti, kad galima būtų vykdyti keleivių pervežimus į Vokietiją iš Lietuvos?

Norint vykdyti tarptautinius keleivių pervežimus, pirmiausia reikalingas Tarptautinis keleivių vežimo licencijos lapelis (Community Licence). Tai yra pagrindinis dokumentas, leidžiantis vežti keleivius tarp ES valstybių narių. Jį išduoda Lietuvos Respublikos transporto licencijavimo komisija. Šis lapelis turi būti autentiškas ir nekeistas, o jo kopija turi būti aiškiai matoma autobuso ar mikroautobuso priekyje (prie vairuotojo arba priekiniame stikle).

Be to, jei transporto priemonės talpa yra didesnė kaip 8 sėdimos vietos (neįskaitant vairuotojo), reikalingas Tarptautinis kelionės lapelis (Waybill). Šis dokumentas pakeitė senąjį Kontrolinį lapelį. Jame turi būti nurodyta visa kelionės maršruto informacija: kelionės pradžia ir pabaiga, datos, keleivių skaičius, transporto priemonės numeriai. Kelionės lapelis turi būti pasirašytas užsakovio ir su juo keliauti visą kelionės metu. Jei autobuse yra daugiau nei 9 keleiviai, be šio lapelio negalima važiuuoti netgi į Vokietiją, nes tai laikoma neteisėta komercine veikla.

2. Kas yra kabotažas keleivių pervežime Vokietijoje ir ar jis leidžiamas?

Šis klausimas dažniausiai sukelia painiavą ir daugiausia problemų. Kabotažas keleivių pervežime yra griežtai apibrėžtas ir labai apribotas. Skirtingai nei krovinių pervežime, kur kabotažas (keletas vežimų šalies viduje iš eilės) yra leidžiamas, keleivių sektoriuje Vokietija taiko griežtas taisykles.

Leidžiamas kabotažas yra tik atsitiktinis keleivių pervežimas (occasional carriage), atitinkantis tam tikras sąlygas. Pavyzdžiui, jei atvežote grupę keleivių iš Liublianos į Miunsterį ir juos išlaipinote, tuomet tuščiu autobusu galite paimti kitą grupę keleivių Vokietijoje ir nuvežti juos į kitą šalį (pvz., į Paryžių). Tačiau negalite juos vežti iš Miunsterio į Berlyną (tai būtų vidinis Vokietijos reisas).

Taip pat yra leidžiama atlikti ne daugiau kaip 2 kabotažinius maršrutus per 7 dienas tais pačiais keleiviais (pvz., vietinės išvykos per kelias dienas), tačiau tai turi būti aiškiai nurodyta sutartyje ir neatitikti reguliaraus maršruto apibrėžimo. Bet koks bandymas reguliariai vežti keleivius Vokietijos miestuose ar tarp jų (pvz., kasdieninis reisas Kelno–Diuseldorfo maršrute) be Vokietijos išduotos koncesijos yra nelegalus ir baigiasi šiurkščiomis baudomis bei galimu autobuso konfiskavimu.

3. Kas yra PBefG ir kodėl jis svarbus Lietuvos vežėjams?

PBefG (Personenbeförderungsgesetz) yra Vokietijos Žmonių pervežimo įstatymas. Tai šventasis gralis Vokietijos keleivių pervežimo srityje. Šis įstatymas reglamentuoja visus keleivių pervežimus šalies teritorijoje.

Jums, kaip Lietuvos vežėjui, svarbiausia yra tai, kad PBefG skiria nuolatinius (linijinius) ir atsitiktinius (turistinius/charter) pervežimus. Lietuvos vežėjai dažniausiai dirba su atsitiktiniais pervežimais (charter). PBefG nustato, kad atsitiktinis pervežimas turi prasidėti už Vokietijos ribų (t.y., atvežti keleivius į Vokietiją) arba baigtis už jos ribų (išvežti keleivius).

Jeigu jūsų veikla pradeda priminti reguliarius maršrutus (pvz., kas savaitę vežate darbuotojus į gamyklą Esene), vokiečių institucijos gali nustatyti, kad tai yra nelegali PBefG pažeidimo forma, ir reikalauti, kad gautumėte Vokietijos koncesiją, kuri yra labai brangi ir sudėtinga gaunama. Todėl būtina tiksliai sekti savo veiklos pobūdį.

4. Kaip Vokietijoje veikia vairuotojų minimalus darbo užmokestis (Mindestlohn) ir kokių dokumentų reikia?

Tai viena aktualesnių temų pastaraisiais metais. Nuo 2015 m. Vokietijoje įsigaliojęs įstatymas dėl minimalaus darbo užmokesčio (Mindestlohn) taikomas ir užsienio vairuotojams, jei jie bent trumpam užklysta į Vokietijos teritoriją (netgi degalams užpilti).

Šiuo metu (2023–2024 m. duomenys) valandinis minimalus atlyginimas Vokietijoje yra apie 12,41 euro (šis skaičius keičiasi kasmet, todėl būtina sekti naujienas). Esant labai svarbu: vairuotojas turi gauti bent tokį atlyginimą už kiekvieną valandą, praleistą Vokietijoje.

Kiekvienas vairuotojas turi tur�ti su savo Darbo sutartį (lietuvišką ir vokišką vertimą), Atlyginimo apskaitos dokumentus (paskutinių 4 mėnesių), kurie rodo, kad jis gauna ne mažiau už Vokietijos minimumą, bei Darbo laiko apskaitos lentelę. Jei kontrolės metu paaiškės, kad vairuotojas gauna mažiau (pvz., 500 eurų „mėnesinį“), įmonė gali būti nubausta 10–30 tūkstančių eurų bauda, o vairuotojui gali būti uždrausta dirbti Vokietijoje. Tai ne viena Lietuvos transporto įmonė jau patyrė savo kailiu.

5. Kokie yra reikalavimai transporto priemonėms (techniniai ir ekologiniai)?

Vokietija yra griežčiausia šalis techninio transporto priemonių beiavimo atžvilgiu. Pirmiausia, visi autobusai ir mikroautobusai turi atitikti Euro 5 arba aukštesnį ekologinį standartą. Nors senesni automobiliai techniškai gali važiuoti, kai kurie miestai (pvz., „Umweltzone“ – ekologinės zonos) gali juos uždrausti. Tačiau didžiausias dėmesys skiriamas techniniam būklei.

Prieš įvažiuojant į Vokietiją, būtina užtikrinti, kad: * Visi stabdžiai, padangos, šviesos veikia idealiai. * Yra aptarnavimo knygelė su užrašais apie paskutinį techninį aptarnavimą. * Yra Vokietijos privalomas Užkrečiamųjų ligų draudimas (Mautversicherung arba Krankenversicherung für ausländische Fahrzeuge). Šis draudimas yra būtinas visiems autobusams, atvykstantiems iš ES šalių. Jis užtikrina, kad jei vairuotojas susirgs ar patirs avariją, jo gydymo ir grąžinimo į tėvynę išlaidos bus padengtos. Be šios draudimo ženkliukos (dažniausiai būna stikle) autobusą gali neįleisti į šalį arba nubausti.

6. Kaip teisingai užpildyti Kelionės lapelį (Waybill), kad nekiltų problemų su kontrolėmis?

Kelionės lapelis yra jūsų pagrindinis gynybos ginklas kontroliuojant. Jis turi būti užpildytas aiškiai, tiksliai ir be ištrinimų.

Struktūra turi būti tokia: 1. Vežėjo duomenys: Pilnas įmonės pavadinimas, adresas, licencijos numeris. 2. Transporto priemonės duomenys: Valstybiniai numeriai, markė, modelis. 3. Kelionės data ir trukmė: Tikslios datos (pvz., 2024-05-01 – 2024-05-03). 4. Maršrutas: Privaloma nurodyti miestus ir šalis. Pavyzdys: „Vilnius (LT) – Kaunas (LT) – Varšuva (PL) – Berlynas (DE) – Miunchenas (DE) – Salzburgas (AT) – Vilnius (LT)“. Negalima rašyti tik „Vokietija“. 5. Užsakovas: Įmonės arba asmens, kuris užsisako reisą, pavadinimas ir parašas. 6. Keleiviai: Skaičius, jei reikia – pavardės (prie sulaikymo ar specialių reisų).

Kontroliuojantys pareigūnai labai dažnai tikrina, ar realus maršutas sutampa su užpildytu lapeliu. Jei lapelyje parašyta, kad važiuojate tiesiai į Frankfurtą, o jus sulaiko Kelne be aiškios priežasties, tai gali būti įvertintas kaip bandymas atlikti nelegalų kabotažą.

7. Kiek laiko vairuotojas gali vairuoti ir koks poilsio laikas Vokietijoje?

Čia taikomi ES reglamentai (EG) Nr. 561/2006, tačiau Vokietijos policija jų laikosi ypatingai griežtai. Reguliarioji kasdieninė vairavimo trukmė negali viršyti 9 valandų (gali būti pratęsta iki 10 valandų ne daugiau kaip 2 kartus per savaitę). Savaitinė vairavimo trukmė negali viršyti 56 valandų, o dviejų savaičių – 90 valandų.

Poilsis turi būti: * Kasdienis 11 valandų per 24 valandų laikotarpį (gali būti sumažintas iki 9 valandų 3 kartus per savaitę, tačiau turi būti atkompensuotas iki savaitgalio). * Savaitinis poilsis – ne mažiau kaip 45 valandų nepertraukiamai.

Vokietijoje yra daug parkingų, skirtų sunkiasvoriams transportui, tačiau dažnai jie yra mokami. Rekomenduoju savo vairuotojams turėti pakankamai grynųjų pinigų (arba kortelių) arba iš anksto užsibrėžti poilsio vietas, kad nereikėtų ieškoti vietos naktį paskutinę minutę, nes tai dažnai veda pažeidimams. Taip pat svarbu prisiminti, kad tachografas turi būti aktyvuotas ir jame negali būti jokių manipuliacijų – už tai baudos yra milžiniškos.

8. Kas yra „Lenktyniavimas“ (Wettbewerb) ir kodėl jis draudžiamas?

Vokietijoje galioja griežtas draudimas „lenktyniauti“ dėl keleivių. Tai reiškia, kad negalima siūlyti pervežimo paslaugų vokiškais portaluose (pvz., „BlaBlaCar“ versija arba kitose platformose) kaip privatus asmuo, jei esate įmonė. Tačiau dar svarbiau – draudžiama savavališkai stovėti aikštelėse (pvz., prie prekybos centrų, stotelių) ir siūlyti pervežimo paslaugas keleiviams, kurie to neplanavo.

Policija dažnai rengia specializuotas operacijas prie didžiųjų prekybos centrų (pvz., „Mac Geiz“ prie sienos arba didžiuosiuose miestuose), kuriose sulaiko mikroautobusus, siūlančius „pigius pervežimus į Lietuvą“. Jei nėra užsakymo (sutarties) ir tai vykdoma kaip reguliari paslauga be licencijos, tai laikoma nelegalia veikla. Mūsų tikslas – dirbti su užsakovais, kurie turi aiškias sutartis, o ne gaudyti atsitiktinius keleivius gatvėje.

9. Kokios baudos gresia už pažeidimus Vokietijoje?

Baudos Vokietijoje yra struktūruotos ir labai aukštos. Už nelegalų kabotažą (keleivių vežimą šalies viduje be leidimo) bauda gali siekti nuo 5 000 iki 15 000 eurų. Už neteisingą arba neuzpildytą Kelionės lapelį – nuo 500 iki 2 500 eurų.

Už pažeidimus susijusius su vairuotojų darbo laiku ar minimaliu atlyginimu baudos gali būti dar didesnės – iki 30 000 eurų vienam pažeidimui. Be to, nelegaliai dirbančios įmonės gali būti įtrauktos į „Juodąjį sąrašą“ (Schwarze Liste), kas užkerta kelią bet kokiems tolimesniems pervežimams Vokietijoje.

Mano patarimas: netaupykite ant teisinių konsultacijų ir dokumentų tvarkymo. Vienos baudos suma gali prilygti kelių mėnesių grynojo pelno sumai. Gerai suorganizuota logistika visada pigiau nei nelegalumas.

10.