Keleivių logistika Vokietijai: geriausios kainos ir patikimumas

Vokietija jau daugiau kaip du dešimtmečius išlieka viena pagrindiniu krypčių Lietuvos gyventojams, kurie vyksta dirbti, gyventi arba tiesiog lankyti šeimos narius ir pažinti kaimyninę šalį. Esdamas žmogus, kuris šioje srityje „pradirbo“ nemažai laiko – galima sakyti, visas savo profesinę karjerą praleidęs tarp kelių, tachografų ir klientų pageidavimų – galiu drąsiai teigti: keleivių pervežimas nėra paprastas žmonių įlaipinimas ir išlaipinimas iš vieno taško į kitą. Tai sudėtinga logistika, reikalaujanti tikslumo, žinių ir, svarbiausia, sąžiningo požiūrio.

Kai kalbame apie logistiką Vokietijai, turime omeny ne tik fizinį atstumą, kurį reikia įveikti (nuo Vilniaus iki Berlyno arba Miuncheno yra apie 1000–1200 km), bet ir psichologinį kliento patogumą. Rinka pasikeitė. Prieš dvidešimt metų žmonėms buvo svarbiau tiesiog kiek pigiau nuvykti, net jeigu reikėtų sėdėti sudėta kaip sardinės sename autobuse be kondicionieriaus. Šiandien klientas išmintingesnis. Jis ieško balanco: kaina turi būti konkurencinga, bet patogumas, saugumas ir, labiausiai, patikimumas – tampa derančiaisiais akmenimis.

Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip veikia ši rinka iš vidaus. Neslėpsiu, kad kainos formavimą įtakoja daugybė veiksnių, nuo degalų kainos rinkoje iki Vokietijos kelių policijos reikalavimų. Suprasdami šias mechanizmas, Jūs galėsite lengviau naršyti tarp pasiūlymų ir rasti būtent tai, kas Jums labiausiai tinka – nebrangų, bet kokybišką maršrutą į Vokietiją.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje dalyje suformulavau dešimt klausimų, kuriuos dažniausiai girdėju iš klientų per savo metus šioje srityje. Atsakymai į juos padės Jums suprasti realią situaciją kelyje ir išvengti nemažai nesusipratimų.

1. Kodėl keleivių pervežimo kainos į Vokietiją toks stipriai svyruoja?

Tai vienas dažniausių klausimų, ir atsakymas slypi ne pervežėjo piniginėje, o biurokratijoje ir ekonominėje situacijoje. Pirmiausia, tai degalų kaina. Maršrutui į Vokietiją ir atgal sunaudojama apie 300–400 litrų dyzelino. Jei degalų kaina pakyla 10 centų, tai visiškai pakeičia maršruntos pelningumą. Antra, Vokietijoje galioja mokesčiai už važiavimą autostradomis (vadinamasis Maut). Tai nemažos išlaidos, kurias privalo mokėti kiekviena transporto priemonė, svėranti daugiau nei 3,5 tonos (tai įtakoja didelių autobusų kainas). Trečia, „pavėsinės“ mokesčiai. Vokietijoje stovėjimo aikštelės, kuriose vairuotojai gali padaryti pertrauką, pailseti ar nusipirkti maisto, dažnai yra mokamos. Visos šios išlaidos sudaro bazinę kainą. Jei pasiūlymas atrodo pernelyg pigus, gali būti, kad pervežėjas kažką taupo – pavyzdžiui, neįeina į mokamas aikšteles ir stovi „pamiškėse“, kas ne tik nepatogu keleiviui, bet ir nesaugu.

2. Ką reiškia „patikimumas“ keleivių logistikoje ir kaip jį įvertinti?

Mano, kaip eksperto, nuomone, patikimumas – tai ne tai, kad autobusas atvyksta tiksliai minutę į minučę (nors tai ir svarbu), o tai, kad vairuotojas pasirodo ten, kur turėtų, ir transporto priemonė ne sugesia kelyje. Patikimumas prasideda nuo techninės priežiūros. Rimtos kompanijos turi savo servus arba nuolatines sutartis su servais, kurie tikrina autobusus prieš kiekvieną išvykimą. Jei renkatės pervežėją, pažiūrėkite, ar jis turi licenciją. Lietuvoje tai yra keleivių vežimo licencija, išduodama Transporto licencijavimo departamente. Be to, patikimumas taip pat reiškia ryšį. Ar Jums pavyks susisiekti su vairuotoju ar dispečeriumi, jei atvyksite į stotį šiek tiek vėliau? Ar kompanija turi operatyvų dispečerinį valdymą? Tai yra tie „nematomieji“ dalykai, kurie lemia Jūsų ramybę.

3. Ar verta rinktis pigesnius „nelegalių“ pervežėjų pasiūlymus?

Trumpas atsakymas – ne. Ilgas atsakymas – rizikuojate ne tik pinigais, bet ir saugumu. Rinkoje vis dar egzistuoja vadinamieji „piratai“, kurie vežia keleivius be licencijos, naudojami nepritaikytus mikroautobusus (pvz., 9 vietų vietoj leistinų 22 ar daugiau). Tokiems vairuotojams dažnai trūksta poilsio laiko, jie viršija darbo valandas, kadangi spaudžia laiką ir nori uždirbti kuo daugiau. Kas nutinka, jei toks mikroautobusas sustoja Vokietijos autostradoje? Jūs liksite be jokios pagalbos, nes dispečerinio centro tiesiog nėra. Be to, Vokietijos policija yra labai griežta ir dažnai tikrina tokius nelegalius pervežėjus. Jei autobusas užkliūna, keleiviai gali būti išlaipinami tiesiog kelio šalikelėje, o toliau kelionės tęsti teks savo lėšomis. Taupyti 20–30 eurų šiuo atveju tiesiog neapsimoka.

4. Kokias transporto priemones dažniausiai naudojama logistikai į Vokietiją?

Sąlyginai galima padalinti į tris grupes. Pirmiausia, tai didieji turistiniai autobusai (pvz., Setra, Mercedes-Benz, Neoplan). Jie skirti dideliems grupėms (40–60 keleivių), labai patogiai, turi WC, virtuvėlę, kondicionierius. Antroji grupė – vidutiniai autobusai (maždaug 20–30 vietų). Jie lankstesnė, gali užeiti į mažesnes gatves Vokietijos miestuose, bet gali būti šiek tiek mažiau erdvūs. Trečioji grupė – mikroautobusai (Mercedes Vito, VW Crafter ir pan.). Jie naudojami mažoms grupėms (iki 8 keleivių) ir individualiems pervežimams „door-to-door“ (nuo durų iki durų). Pasirinkimas priklauso nuo Jūsų biudžeto ir komforto poreikių. Ilgoms kelionėms (pvz., į Miuncheną arba Hamburgą) visada rekomenduočiau rinktis didesnį autobusą, kuriame galima atsistoti ir pailseti.

5. Kodėl maršruto trukmė gali skirtis nuo to, kas nurodyta tvarkaraštyje?

Daugelis klientų mano, kad jei tvarkaraštyje parašyta „18 valandų“, tai tai yra šventasis tikslas. Tačiau logistika – tai gyvas organizmas. Vokietijoje, palyginti su Lietuva, yra daug intensyvesnis eismas, ypač prie didmiesčių ir pramonės centrų (Rūro sritis). Vakarais arba savaitgaliais autostradose susidaro didžiuliai spūstys, kurių neišvengsite nė geriausias vairuotojas. Be to, didžiulis vaidmuo tenka vairuotojo poilsio režimui. Esą griežti Europos Sąjungos reglamentai, kurie draudžia vairuotojui vairuoti ilgiau kaip 4,5 valandas be 45 minučių pertraukos. Kartais tas poilsis turi būti prailgintas iki 9 valandų (nakvyne), jei vairuotojas jau išdirbo savo dienos normą. Tai ne vėlavimas, tai saugumo reikalavimas. Patikimos kompanijos visada planuoja maršrutą su laiko atsarga, tad retai kada vėluojama daugiau nei valanda.

6. Kaip formuojasi kaina už individualų pervežimą („door-to-door“)?

Individualus pervežimas yra brangiausias, bet patogiausias pasirinkimas. Čia kaina nėra fiksuota vienam keleiviui, ji skaičiuojama už visą transporto priemonę. Pavyzdžiui, jei Jūsų šeima (4 žmonės) nori vykti iš Kauno į Frankfurto oro uostą, kainą lemia: atstumas (abiem kryptimis), vairuotojo darbo laikas (įskaitant laukimą), kuro sąnaudos ir automobilio amortizacija. Svarbu suprasti, kad vairuotojas, Jums išlipus, negali tiesiog pasukti atgal į Lietuvą be keleivių – tai būtų nuostolis. Todėl kainoje dažnai įskaičiuojamas grįžtamasis maršrutas be keleivių (tuščias važiavimas) arba jo dalis. Tačiau jei susirenkate didesnę grupę ir paskirstote išlaidas, „door-to-door“ kaina gali būti panaši į bilietą į reguliarų autobusą, o patogumas – kur kas didesnis.

7. Kokius dokumentus reikia tur�ti kelyje ir ar keleivius tikrina muitinė?

Nors Lietuva ir Vokietija yra Šengeno erdvėje, ir sienos kontrolės dažniausiai nėra, tačiau situacija gali pasikeisti. Esu matęs daugybę kartų, kai Vokietijos policija arba federalinė policija (*Bundespolizei) atlieka „routine“ patikras netoli sienos arba autostradose. Jei Jūsų tapatybės dokumentas (pasas arba asmens tapatybės kortelė) nebegalioja arba jo neturite, situacija gali tapti nepatogi. Visada patariu turėti galiojantį pasą. Jei keliuate su vaiku, kuris nėra Jūsų (anūkas, giminaitis), būtina turėti raštišką tėvų sutikimą, išvertintą į vokišką arba anglišką kalbą – tai gali būti reikalaujama dėl vaiko grobimo prevencijos. Dokumentų tikrinimas yra dalis mūsų atsakomybės, todėl mes visada primename apie tai prieš išvykimą.

8. Kaip susidorojama su bagažu? Ar yra svorio apribojimai?

Kiekviena transporto priemonė turi techninį leidžiamą svorį. Jei į 9 vietų mikroautobusą įsikraus 9 keleiviai, kiekvienas su 50 kg bagažo, automobilis viršys leistiną svorį, kas yra pavojinga vairuojant ir draudžiama įstatymų. Paprastai standartinis norminis bagažas yra viena lagamina (iki 20–23 kg) ir rankinė bagažą. Jei vežate daugiau (pvz., sportinę inventorių, dviračius, šaltadegesius), būtina tai pranešti iš anksto. Mums, kaip logistams, tenka planuoti bagažo skyrių išdėstymą, kad jis nešoktų kelyje ir neblokuotų vaizdo vairuotojui. Už didelį ar nestandartinį bagažą gali būti taikomas papildomas mokestis, nes tai užima vietą, kurią galėtų užimti kitas keleivis arba jo bagažas.

9. Ką daryti, jei vėluoja autobusas arba atsiranda techninė bėda?

Tai bene blogiausias siaubas bet kuriam keleiviui. Mano patirtis rodo, kad čia labiausia matosi pervežėjo profesionalumas. Jei autobusui sugenda variklis arba padanga, vairuotojas turi nedelsdamas pranešti dispečeriui. Patikima kompanija turi „Plan B“ – tai gali būti artimiausias techninės pagalbos automobilis, arba netgi siuntimas atsarginio autobuso iš artimiausio miesto (jei įmanoma). Keleiviams visada siūlome vandens, o jei vėlavimas ilgas, organizuojame maitinimą. Svarbiausia – komunikacija. Negeriausia yra nežinoti, kur autobusas ir kada bus atvykimas. Jei pastebite, kad kompanijos numeris neatsiliepia arba vairuotojas „dingęs“, tai yra blogas ženklas. Mūsų kompanijoje taisyklė paprasta: pranešti keleiviui apie problemą anksčiau, nei jis pradeda susirūpinti.

10. Kokios ateities perspektyvos keleivių logistikai į Vokietiją?

Logistika nesustojo. Matome tendenciją, kad keleiviai vis dažniau pageidauja ne tik tiesioginio pervežimo, bet ir papildomų paslaugų – pvz., bilietų užsakymas internetu su vietos pasirinkimu, elektros lizdų prieinamumas (šiuo metu tai būtinas dalykas, nes visi naudojasi telefonais), o taip pat ir „eco“ vairuotojų (mažesnės emisijos autobusai). Vokietija vis labiau griežtina ekologinius reikalavimus miestuose, todėl turime atnaujinti savo parką. Be to, didėja konkurencija iš geležinkelio (pvz., „Rail Baltica“ ateities arba Vokietijos greitieji traukiniai), todėl autobusų operatoriams tenka kelti standartus ir mažinti kainas. Iki šiol autobusas vis dar lieka pigiausiu ir lanksčiausiu būdu pasiekti mažesnius Vokietijos miestus, į kuriuos traukinys neuvažiuoja.

Išvada

Keleivių logistika Vokietijai nėra paprasta prekė, kurią galima tiesiog užsisakyti ir pamiršti. Tai sudėtingas paslaugų paketas, kurio kokybę lemia dešimtys veiksnių – nuo vairuotojo nuotaikos iki degalų kainos Hamburge. Per savo dvidešimt metų šioje srityje mačiau, kaip keitėsi rinka: nuo „chaoso“ link organizuotų, klientui orientuotų paslaugų.

Jei Jūs planuojate kelionę, mano pagrindinis patarimas būtų toks: nebesikreipkite tik į kainą. Žiūrėkite į pervežėjo istoriją, atsiliepimus, transporto priemonės amžių ir tai, kaip jie bendrauja su Jumis dar prieš išvykimą. Pigus bilietas, kuris virsta neramu naktiniu maršrutu su sustojimais neaiškiose vietose, kainaus brangiau nei geresnis, kiek brangesnis pasirinkimas.

Vokietija yra disciplinuota šalis, ir mūsų, kaip logistikos specialistų, tikslas – perteikti tą discipliną ir saugumą Jums, keleiviams. Gerai suplanuota kelionė – tai ne tik nuvykti iš taško A į tašką B. Tai tai, kad atvykę Jūs būtumite poilsio, o ne išsekę ir nervuoti. Pasirinkdami patikimus partnerius, Jūs investuojate į savo saugumą ir ramybę. Kelionė turi prasidėti jau tada, kai įlipate į autobusą, o ne baigtis tik tada, kai išlipote iš jo.