Keleivinių pervežimų iš Vokietijos saugumas: Eksperto vadovas ir svarbiausios taisyklės

Įvadas

Dirbu tarptautinių pervežimų srityje beveik dviem dešimtmečiais. Per tą laiką mačiau viską – nuo puikiai organizuotų, vežančių tūkstančius keleivių konvojų iki „vieno vėjo“ keliautojų, kurie, deja, dažnai pasibaigia pranešimais naujienose. Vokietija yra viena pagrindinių kryptų lietuviams – tiek darbuotojams, tiek turistams, tiek grįžtanties namo. Tačiau kai kalbame apie kelionę, kuri trunka 12–18 valandų ar net daugiau, kaina dažnai tampa pagrindiniu, o kartais ir vieninteliu kriterijumi. O tai yra didžiulė klaida.

Saugumas kelyje nėra tik apie tai, ar autobusas nenukris nuo kelio. Tai kompleksinė sistema, prasidedanti nuo transporto priemonės techninės būklės ir baigianti vairuotojo psichologine būsena bei teisine apsauga. Vokietijoje, kaip vienoje griežčiausių ES šalių, transporto srityje veikia griežtos taisyklės, tačiau rinka yra liberali. Joje veikia ir milžiniški, brangūs vežėjai, ir mažos, pigios kompanijos, ir individualūs vairuotojai.

Šiame straipsnyje neapsiriboju sausu įstatymų citavimu. Kaip praktikas, paaiškinsiu, kaip tai veikia realiame gyvenime, ką jums, kaip keleiviui, reikia žinoti, kad grįžtumėte namu sausiai, ir kaip atskirti tikrai saugų pervežimą nuo pavojingo lošimo. Pasidėkime patogiai, nes tai gali būti viena svarbiausių informacijų, kurią perskaitysite prieš artimiają kelionę.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Ar brangesnis bilietas visada garantuoja saugesnę kelionę?

Ne visada, tačiau statistiškai tikimybė yra didesnė. Rinkoje galima susidurti su dviem scenarijais. Pirmasis – didelės, žinomos kompanijos (pvz., tokios kaip „FlixBus“ ar didelės Lietuvos vežėjų firmos), kurių kaina apima ne tik degalus, bet ir automobilių stovėjimą aikštelėse, vairuotojų viešbutį, kruopštų techninį aptarnavimą ir draudimą. Antroji grupė – smulkūs vežėjai, kurie keliauja „savaitgaliais“ arba atsitiktinai.

Jei mataite kainą, kuri yra 30–50 proc. žemesnė nei rinkos vidurkis, turite susimąstyti. Kaip ekspertas galiu pasakyti: transporto versle negalima taupyti ant techninės priežiūros ir kvalifikuoto personalo. Jei bilietas pigus, tai tikriausiai taupyta ant vairuotojo poilsio (jis gali vairuoti ilgiau nei leidžiama), ant transporto priemonės amžiaus (vairuojamas senas, techniškai nepatikimas „Volkswagen“ ar „Mercedes“ Vito klasės mikroautobusas) arba ant draudimo. Taigi, kaina yra indikatorius, bet ne absoliutas. Visada reikia žiūrėti į vežėjo patikimumą, o ne tik į skaičius biliete.

2. Kokie yra pagrindiniai teisiniai reikalavimai autobusams, vykstantiems iš Vokietijos?

Vokietijoje galioja griežti ES reglamentai, ypač reglamentas (EB) Nr. 1071/2009, kuris nustato keleivinių vežėjų reikalavimus. Visas transporto priemonė, atliekanti tarptautinius keleivinius pervežimus, turi būti įregistruota ir turėti licenciją. Tai nėra tik popierius – tai garantas, kad įmonė turi tinkamą kapitalą, patalpas ir vadovybę.

Be to, kiekvienas autobusas turi turėti galiojantį techninį apžiūrėjimą (vokiškai – TÜV arba DEKRA plaketai). Techninė apžiūra Vokietijoje yra daug griežtesnė nei daugumoje kitų šalių. Jei autobusas turi net menkąją trūkį stabdžiuose ar padangose, jis nebus įleistas į kelią. Taip pat būtina „Community Licence“ (Bendrijos licencija) – balta lentelė šone su šalies kodu ir įmonės numeriu. Jei jos nėra – pervežimas yra nelegalus, ir jūsų draudimas gali neveikti įvykus avarijai.

3. Kodėl vairuotojo kvalifikacija ir darbo laikas yra svarbiausias saugumo faktorius?

Technika gali būti nauja, bet žmogus visada lieka svarbiausias grandis. Ilgomis kelionėmis iš Vokietijos į Lietuvą (apie 1200–1400 km) pavojingiausia yra vairuotojo nuovargis. ES reglamentai (EC) No 561/2006 griežtai reguliuoja šį klausimą. Vairuotojas gali vairuoti ne daugiau kaip 4,5 valandas be pertraukos, o pertrauka turi trukti mažiausiai 45 minutes. Per parą leidžiama vairuoti ne daugiau kaip 9 valandas.

Saugūs vežėjai naudoja takograus – priemonę, kurioje užfiksuojamas viskas: greitis, vairavimo laikas, poilsis. Deja, pasitaiko atvejų, kai nelegalūs vežėjai manipuliuoja šiais įrenginiais arba tiesiog ignoruoja taisykles, kad grįžtų greičiau. Kaip keleivis, turėtumėte stebėti, ar vairuotojas perka ilgą poilsį (pavyzdžiui, 11 valandų kasdienniam poilsiui), o ne tik „penkiolika minučių“ prie degalinės. Pavargęs vairuotojas yra pavojingesnis už blogą automobilį.

4. Ką reiškia „takografas“ ir kodėl jis svarbus keleiviui?

Takografas – tai vairuotojo darbo laiko ir greičio kontrolės įtaisas. Jis gali būti analoginis (su diskeliais) arba skaitmeninis (su kortelėmis). Šiuolaikiniuose autobusuose jis būna skaitmeninis. Kodėl tai rūpi jums? Jei įvykia avarija, policija iš karto tikrina takografo duomenis. Jei paaiškėja, kad vairuotojas vairavo viršijant leidžiamą laiką arba greitį, draudimo kompanija gali atsisakyti mokėti atlyginimą nukentėjusiajam.

Be to, takografas neleidžia vairuotojui meluoti apie savo poilsį. Jei matote, kad vairuotojas įsijungia „poilsio“ režimą tik tada, kai degalinėje prie stalo užsisako kavą, bet po 15 minučių vėl važiuoja, tai yra signalas. Sausis, saugus pervežimas visada turi aiškų grafiką: 4,5 val. vairavimas – 45 min. pertrauka – 4,5 val. vairavimas – 45 min. pertrauka – 45 min. vairavimas – poilsis 9 valandos. Tokio grafiko laikomasi tik tuomet, kai įmonė užtikrina keleivių saugumą.

5. Ar mikroautobusai (pvz., „Vito“) yra saugesni už didelius autobusus?

Tai labai dažnas klausimas. Daugeliu atvejų didelis autobusas yra saugesnis. Kodėl? Fizika. Didelis autobusas yra stabilesnis, turi geresnes stabdžių sistemas (dažnai ABS, ESP, retarderiai), sėdynės yra aukščiau, o keleiviai užsegami saugos diržais (jei tokių yra). Gynant sritis („kronšteinai“) dideliuose autobusuose yra kur kas tvirtesnės.

Mikroautobusai, kuriais dažnai važinėja „pirmaėjai“ ar mažos kompanijos, yra jautresni vėjo pučiamui (ypač Vokietijos autobanuose), turi ilgesnį stabdymo kelią ir esant smūgiui mažiau apsaugo keleivius. Be to, mikroautobusų techninė priežiūra dažnai yra prastesnė. Tačiau yra išimčių – jei tai yra naujas, aukštos klasės VIP mikroautobusas su profesionaliu vairuotoju, jis gali būti labai patogus. Bet kalbant apie grynąją saugumą avarijos atveju, aš visada kaip ekspertas padėčiau ant didelio, sertifikuoto turistinio autobuso.

6. Kaip patikrinti, ar pervežimo įmonė yra patikima, prieš užsakydami bilietą?

Niekuomet nedarykite to pagal „skambučio nuotaiką“ ar gražų Facebook paveikslėlį. Pirmiausia, suraskite įmonės pavadinimą ir kodą. Lietuvoje galite patikrinti JAR (Juridinių asmenų registrą) arba Sodra duomenis – ar įmonė neveikia tik „prieš kelias dienas“? Vokiškose platformose (pvz., „Fernbusse“ paieška) taip pat galima rasti licencijos numerius.

Antra, ieškokite atsiliepimų ne tik įmonės puslapyje, bet ir nepriklausomuose forumuose. Jei žmonės rašo apie vėlavimus, techninius gedimus arba agresyvų elgesį – vengkite. Trečia, klauskite apie draudimą. Patikima įmonė visada pateiks draudimo poliso numerį (Civilinės atsakomybės draudimas). Ketvirta, pasidomėkite, ar įmonė turi savo techninę bazę arba su kuo bendradarbiauja dėl techninės priežiūros. Įmonė, kuri neturi kur remti savo autobuso Vokietijoje sugedus, yra pavojinga.

7. Ką daryti, jei įvykia avarija ar techninis gedimas Vokietijos teritorijoje?

Tai klausimas, su kuriuo niekas nenori susidurti, bet reikia žinoti atsakymą. Jei autobusas sustojo dėl gedimo, vairuotojas privalo: 1. Užtikrinti keleivių saugumą (pastatyti pavojaus ženklus, įjungti „avarijinę šviesą“). 2. Jei reikia, iškelti keleivius iš transporto priemonės į saugią vietą (už atitvaros). 3. Skambinti pagalbos tarnybai arba savo dispečeriui.

Jūsų teisės: jei gedimas išsprendžiamas per 2–3 valandas, dažniausiai tik laukiama. Jei reikalingas ilgesnis laikas arba autobuso keitimas, vežėjas privalo organizuoti alternatyvų pervežimą (pvz., kitą autobusą ar traukinį) iki galutinio tikslo. Jei tai neįmanoma tą pačią dieną, įmonė privalo užtikrinti nakvynę ir maitinimą. Visi šie išlaidos turi eiti įmonės sąskaitą, ne jūsų. Būtinai pasilikite kvitus ir dokumentus, jei išlaidas tenka padengti sau, kad galėtumėte reikalauti kompensacijos.

8. Ar „juodieji keleiviai“ arba nelegalūs pervežėjai yra tikrai tokie pavojingi?

Taip, pavojus yra milžiniškas. Nelegalūs pervežėjai (dažnai vežantys keleivius per socialinius tinklus be sutarčių) neturi jokios licencijos. Jų automobiliais dažnai remontuojami „kiemeliuose“, be jokios techninės priežiūros. Bet kas blogiausia – jie neturi draudimo. Jei toks vairuotoja patašo į barjerą Vokietijos autobane, ir jūs sužeidžiate nugarą, ligoninės sąskaitą gausite patys, o ne draudimo kompanija.

Be to, šie vairuotojai dažnai yra neregistruoti, dirba be poilsio, o kartais ir be vairuotojo pažymėjimo. Jie gali būti nelegaliai šalyje. Vokietijos policija tokius automobilius stengiasi konfiskuoti vietoje. Įsivaizduokite situaciją: naktį, šaltas oras, policija sustabdo autobusą, konfiskuoja jį, o jūs su keliais krepšiais esate kažkur prie Kelno. Kas jums padės? Nieks. Nelegalus pervežimas – tai lošimas su jūsų gyvybe ir piniginėmis.

9. Kokius drabužius ir reikmenis rekomenduojama pasiimti ilgai kelionei dėl saugumo?

Tai atrodo paprasta, tačiau fizinis komfortas tiesiogiai susijęs su saugumu. Ilgoje kelionėje (16+ val.) kraujas gali sukristi kojose, o kūnas atvėsti. Visada siūlau: * Apatinė rūba: Ilgos kelnės, net ir vasarą. Autobuse oro kondicionierius gali būti nustatytas taip, kad oras būtų šaltas (vengiama dulkių ir mieguistumo). * Viršutinė rūba: Lengvas vilnonis megztinis ar striukė. * Avalynė: Lengvi, bet užsegami bateliai. Avarijos atveju ar staigaus stabdymo metu bateliai gali nukristi, o jei reikės skubiai išeiti iš degančio autobuso ant asfalto, basomis kojomis būti pavojinga. * Vanduo: Būtinai turėkite savo butelio vandens. Ne visi vairuotojai leidžia ar gali sustoti kiekvieną valandą. * Vaistai: Jei vartojate reguliarius vaistus, neikite jų į pagrindinį bagažą. Jie turi būti po ranka.

10. Kaip elgtis, jei vairuotojas vairuoja agresyviai ar pažeidžia taisykles?

Tai nepaprastai svarbu. Dauguma keleivių bijo pasakyti nors žodį, kadangi „jūs ne esate čia šefas“. Tačiau kaip ekspertas sakau: jei vairuotojas vairuoja virš 130 km/h (jei tai ne autobanas su tam tikrais autobusais leistinu greičiu, kuris retai viršija 100 km/h), arba naudoja telefoną, arba lenkia per tęstinę liniją – jums būtina reaguoti.

Pirmiausia, ramiai kreipkitės į vairuotoją. Galbūt jis nepastebėjo, kad perkaista ar per daug greitai važiuojate. Jei tai nepadeda, ir jūs jaučiate realią grėsmę, skambinkite įmonės dispečeriui (telefonas dažnai nurodytas ant autobuso šono arba biliete). Jei situacija kritinė (vairuotojas girtas, aštrių manevrų seka) – skambinkite Vokietijos pagalbos numeriu 112. Vokietijoje policija reaguoja labai greitai, jei pranešama apie potencialiai pavojingą sunkiasvorį transportą. Jūsų tylėjimas gali kainuoti gyvybę visiems keleiviams.

Išvada

Per daugiau kaip 20 metų darbo patirties suformulavau vieną pagrindinę taisyklę: saugumas niekada nekainuoja tiek, kiek kaina gyvybė ar sveikata. Kelionė iš Vokietijos į Lietuvą yra ilgas ir reikalaujantis atkaklumo maršrutas. Pasirinkdami pervežėją, nepamirškite, kad pigiausias pasiūlymas dažnai slepia didžiausią riziką.

Rūpinkitės savo saugumu proaktyviai: patikrinkite įmonę, įsitikinkite, kad vairuotojas ilsisi, stebėkite savo jausmus kelyje. Jei kažkas atrodo įtartina – geriau atsisakyti kelionės ir rasti kitą, patikimesnį variantą. Sausis atvykimas namo yra vienintelė kelionės kryptis, kuri turėtų jus dominti. Tikiuosi, šie patarimai padės jums pasirinkti tikrai saugų ir patikimą būdą grįžti iš Vokietijos.