Kasdieniai pervežimai į Vokietiją: Greitas ir saugus atvykimas

Vokietija jau dešimtmečiais išlieka viena svarbiausių Lietuvos prekybos partnerių. Statistika niekada nemeluoja: didžioji dalis mūsų eksporto导入 keliauja būtent į vakarus, o vokiški prekės užpildo mūsų prekybos centrus ir sandėlius. Tokio masto ekonominiai santykiai sukuria milžinišką paklausą logistikos sektoriuje. Tačiau šiandien, kai rinka yra permaininga, o kliento poreikiai auga, nebe užtenka paprastai vežti krovinius – reikia tai daryti profesionaliai, operatyviai ir, svarbiausia, užtikrinti, kad prekės pasieks paskirties vietą tokiu būdu, kokiu buvo planuota.

Dirbdamas logistikos srityje daugiau nei dvi dešimtis metų, esu matęs, kaip pasikeitė keliai, sunkvežimiai ir pačios vadybos principai. Vienas dalykas išlieka nepakitęs: Vokietijos rinka reikalauja tikslumo. Čia neįmanoma atvykti „rytoj“, jei buvo pažadėta „šiandien“. Kasdieniai pervežimai į Vokietiją – tai ne tiesiog maršrutas A ir taškas B. Tai sudėtingas mechanizmas, kuriam reikalinga patirtis, žinios ir tiksli logistika. Šiame straipsnyje aš noriu padalintis savo žiniomis ir paaiškinti, kaip užtikrinamas greitas bei saugus jūsų krovinių atvykimas į vieną pagrindinių Europos šalių.

Įvadas

Kodėl taip svarbu kalbėti būtent apie kasdienius reisus? Verslas nebėra toks, koks buvo prieš penkiolika metų. Anksčiau įmonės galėjo sau leisti turėti didelius atsargų sandėlius ir užsisakyti pervežimus kartą per savaitę. Šiandien veikia „Just-in-Time“ (tik laiku) principas. Sandėliavimo kaštai norima sumažinti iki minimumo, todėl prekės turi būti vežamos dažniau, mažesnėmis partijomis, bet itin greitai. Vokietijoje šis standartas yra beveik religija – vokiški partneriai tikisi, kad krovinius atgabensime tada, kai jiems to reikia, ne minutę vėliau.

Kasdieniai pervežimai reiškia, kad tarp Lietuvos ir Vokietijos kursuoja nuolatinis siuntų srautas. Tai leidžia mums pasiūlyti klientams lankstų sprendimų – nuo pavienių paletų iki pilnai užpildytų sunkvežimių. Tačiau dažnumas pats savaime negarantuoja kokybės. Mano patirtis rodo, kad pagrindinis iššūkis yra ne tiek kelyje, kiek organizaciniame procese. Reikia suderinti vairuotojo darbo laiką, poilsio režimus, kelių eismo sąlyjas (ypač Vokietijos autostradose, kuriose dažnai vyksta remonto darbai) ir griežtus prieinamumo laikus (time windows) prie iškrovos vietų.

Šiame straipsnyje mes gilinsimės į tai, kaip veikia ši sistema. Mes kalbėsime ne tik apie tai, kaip greitai sunkvežimis gali nuvažiuoti šimtus kilometrų, bet ir apie tai, kaip užtikrinamas krovinių saugumas, kokius dokumentus reikia turėti tvarkingai ir kodėl patikimas ekspeditorius yra vertingesnis nei pigiausias pasiūlymas rinkoje. Mano tikslas – suteikti jums pilną vaizdą apie tai, kas vyksta už užsakymo formos ribų, kad jūsų verslas galėtų augti be rūpesčių dėl logistikos.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skyriuje suformulavau dešimt klausimų, kuriuos dažniausiai girdėju iš savo klientų per savo ilgą karjerą. Atsakymai į juos padės jums suprasti subtilybes ir pasirinkti teisingą sprendimą.

1. Kiek laiko trunka standartinis krovinių pervežimas iš Lietuvos į Vokietiją?

Tai vienas dažniausiai užduodamų klausimų, ir atsakymas nėra vienareikšmis. Viskas priklauso nuo to, kur tiksliai Vokietijoje reikia pristatyti prekes. Jei kalbame apie Berlyną, Miuncheną ar Hamburgą – tai viena, o jei į mažesnį miestelį Pfalco regione ar netoli Danijos sienos – tai kita.

Esant idealioms sąlygoms, kai važiuojame daliniu kroviniu (LTL – Less than Truckload) ir krovinių paskirstymo centras yra strategiškai patogioje vietoje (pvz., prie Berlyno ar Miuncheno), tranzitas gali trukti nuo 1 iki 3 darbo dienų. Tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad vairuotojo darbo laikas yra griežtai reglamentuojamas. Jei reikia važiuoti į pačią Vokietiją pietinę dalį, pvz., į Miuncheną, tai nuo Vilniaus yra apie 1400 km viena kryptimi. Atsižvelgiant į poilsio pertraukas, kelionė užtrunka maždaug 18–20 valandų vairavimo. Pridėkite dar iškrovos laiką, galimas eismo spūstis ties Frankfurto ar Kelno kryžkelėmis, ir tampa aišku, kodėl verta planuoti su atsarga. Paprastai patartina užsakyti pervežimą 2–3 dienas iki to, kai prekės tikrai būtinos klientui, kad išvengtumėte nereikalingo streso.

2. Ar kasdieniai išvykimai užtikrina, kad mano krovinys bus paimtas iš karto?

„Kasdieniai išvykimai“ logistikoje dažniausiai reiškia tai, kad tarp šalių kursuoja reguliarios linijos. Tačiau tai nereiškia, kad jei jūs užsakote pervežimą rytojui, jūsų krovinys visada bus paimtas konkretų rytoj. Visiškai tikslus atsakymas priklauso nuo to, ar kalbame apie pilną sunkvežimį (FTL), ar dalinį krovinį (LTL).

Jei užsakote visą sunkvežimį, mes galime organizuoti jo atvykimą pas jūsų sandėlį daugmaž bet kuriuo paros metu, priklausomai nuo vairuotojo paruošimo. Tačiau jei tai dalinis krovinys (pvz., 2–4 paletos), jis turi būti įtrauktas į konsolidacijos grafiką. Paprastai mes renkame krovinius vieną dieną, konsoliduojame juos centriniame sandėlyje Lietuvoje arba Lenkijoje, o išvykimas į Vokietiją įvykta naktį arba ankstyvą rytą. Taigi, jei pateiksite užsakymą ankstyvą rytoj, didžiausia tikimybė, kad krovinys bus paimtas tą pačią dieną, tačiau gali būti, kad jis kelioneis pradės tik kitą dieną. Mano patarimas: nedelskite su užsakymu. Kuo anksčiau mus informuosite apie paruoštą krovinių, tuo didesnė tikimybė, kad jis pateks į artimiausią išvykimą.

3. Kaip užtikrinamas krovinių saugumas kelyje?

Saugumas yra prioritetas, ypač kai važiuojame tokiu intensyviu keliu kaip Vokietijos autostrados. Per savo dvidešimt metų esu matęs nemažai incidentų, tačiau gerų procesų dėka didžioji dalis jų išvengiama arba pasekmės minimalios.

Pirmiausia, kiekvienas krovinys yra užfiksuojamas ir užfiksuojamas jo būklė pradžioje. Vairuotojas turi užpildyti važiaraštį (CMR sąskaitą), kurioje nurodoma prekių kiekis, būklė ir jų uždarymo tipas. Antra, fizinis tvirtinimas. Mūsų vairuotojai naudoja aukščiausios kokybės juostas, užraktus ir, jei reikia, „airbag“ užpildus, kad krovinys nešoktėtų. Vokietijoje ypač griežtai tikrinami kroviniai, o netinkamai užfiksuotas krovinys gali baigtis ne tik bauda, bet ir priverstiniu išsikrovimu.

Be to, visi mūsų pervežimai yra apdrausti. Standartinė atsakomybė pagal CMR konvenciją yra apribota (apie 8,33 SDR už kilogramą), tačiau mes visada siūlome galimybę pirkti papildomą krovinių draudimą „Visą riziką“. Tai apsaugo jūsų investicijas net ir atveju, jei įvyksta nelaimingas atsitikimas, pvz., avarija ar gaisras. Saugumas – tai ne tik technika, bet ir draudimas, bei vairuotojo patirtis.

4. Kokius dokumentus reikia paruošti tarptautiniam pervežimui?

Nors Vokietija yra ES šalis ir muitinės kontrolės tarp Lietuvos ir Vokietijos paprastai nėra, dokumentacija išlieka labai svarbi. Be tvarkingų dokumentų neįmanoma ne tik pristatyti prekių, bet ir apskaičiuoti mokesčių.

Pagrindinis dokumentas yra prekių sandėliavimo–siuntimo kvitas (važiaraštis) CMR forma. Jis turi būti parašytas lietuviškai ir vokiškai (arba anglų kalba). Be to, būtina pateikti prekių sąrašą (packing list) ir PVM sąskaitą-faktūrą (invoice). Sąskaitoje turi būti nurodytos prekės, jų svoris, brangis ir prekių kodai (HS kodai), nors šie vidinėse prekybose nėra privalomi, tačiau labai padeda greičiau identifikuoti krovinių rūšį.

Jei pervežame pavojingas krovinius (ADR), reikalingos specialios leidimai ir deklaracijos. Jei prekės yra pavaldžios specialioms licencijoms (pvz., alkoholis, tabakas, vaistai), reikia turėti atitinkamus sertifikatus. Dažnai pamirštamas dalykas – jei prekės yra brangios arba reikia jų gauti konkrečiai tam tikram asmeniui, reikia įgaliojimo (power of attorney) arba pranešimo gavėjui apie atvykimą. Mano patirtis rodo, kad blogai parengti dokumentai – tai dažniausia vėlavimo priežastis.

5. Kas vyksta, jei sunkvežimis sugenda ar įvyksta avarija?

Tai blogiausias scenarijus, bet apie jį būtina galvoti. Dirbant logistikoje 20 metų, žinoju, kad technika genda, o žmonės klaidų daro. Tačiau skirtumas tarp profesionalios kompanijos ir mėgėjiško požiūrio yra reakcijos greitis.

Jeigu mūsų sunkvežimis kelyje patiria techninę gedimą, vairuotojas iš karto praneša dispečeriui. Mes turime 24/7 pagalbos liniją ir sutartis su pagalbos tarnybomis visoje Europoje. Jei gedimas nėra pašalinamas per 2–3 valandas, mes imamės drastiškų priemonių: organizuojame perkrovą į kitą sunkvežimį (transshipment). Tai gali atrodyti brangu, tačiau mūsų reputacija ir jūsų verslo procesai yra brangesni.

Jei įvyksta avarija, pirmiausia užtikrinamas žmonių saugumas. Tada apžiūrimas krovinys, sudaromas žalos protokolas, kviečiamas draudimo įmonės atstovas. Mūsų užduotis – informuoti klientą ne vėliau kaip per 1 valandą po įvykio ir pateikti alternatyvų sprendimą. Kartais tai reiškia, kad krovinys gali atvykti vėliau, bet klientas visada žino, kas vyksta, ir gali planuoti savo veiksmus, o ne laukti be jokios informacijos.

6. Ar galima pristatyti krovinius bet kuriuo paros laiku Vokietijoje?

Vokietija yra labai griežta šalčiu dirbo ir poilsio laiko reglamentų atžvilgiu. Nors krovinių pervežimas vyksta visą parą, pati iškrovą paskirties vietoje (užsakovo sandėlyje) dažniausiai atlieka dienos metu.

Didžioji dalis vokiškų sandėlių dirba nuo 8:00 iki 16:00 arba 17:00 valandos. Jei atvykstate vėliau, vairuotojas gali būti nepriimtas, arba už tai bus reikalaujama papildomo mokesčio (už naktinį iškrovą). Yra ir tokių vietų, kurios veikia 24/7 (pvz., didieji prekybos centrai ar kai kurie logistikos hubai), tačiau tai yra išimtis, o ne taisyklė.

Todėl, planuodami pervežimą, mes visada klausiame kliento ar gavėjo apie galimus atvykimo laikus (time windows). Jei klientas turi galimybę priimti krovinį anksti ryte arba vėlai vakare, mes pritaikome maršrutą taip, kad vairuotojas nepraleistų laiko laukdamas. Vokietijoje laukimas yra brangus, tad tikslus planavimas taupo pinigus visiems.

7. Kuo skiriasi dalinių krovinių (LTL) ir pilno automobilio (FTL) pervežimai?

Tai pagrindinis pasirinkimas, kurį turi padaryti kiekvienas siuntėjas. FTL (Full Truck Load) reiškia, kad jūsų krovinys užima visą sunkvežimį. Tai greičiausias ir saugesnis būdas, nes sunkvežimis važiuoja tiesiai iš jūsų sandėlio į gavėjo sandėlį be nustotų tarpinių sustojimų. Taip pat mažiau rizikos, kad prekės bus pažeistos perkraunant.

LTL (Less than Truckload) naudojamas, tada, kai prekių per mažai pilnam sunkvežimiui (pvz., 1–10 paletų). Tokiu atveju mes konsoliduojame kelis klientų krovinius viename automobilyje. Tai pigiau, nes mokėjate tik už užimamą vietą, tačiau trunka šiek tiek ilgiau, nes reikia nuvažiuoti prie kitų siuntėjų paimti krovinių ir prie kitų gavėjų juos iškrauti. Taip pat yra didesnė rizika, kad krovinys gali būti perkraunamas tarpiniame punkte (cross-docking). Jei jums svarbiausia yra kaina – rinkitės LTL. Jei svarbiausia yra greitis ir minimali trankos rizika – rinkitės FTL.

8. Kaip formuojama pervežimo kaina ir nuo ko ji priklauso?

Dauguma klientų mano, kad kaina priklauso tik nuo atstumo. Tačiau atstumas yra tik vienas iš komponentų. Per savo karjerą dažnai teko aiškinti, kodėl kaina svyruoja.

Pirmiausia, tai kuro kaina. Benzinas ir dyzelinas kainuoja skirtingai kiekvieną savaitę, todėl dauguma ekspeditorių taiko kuro priedą. Antra, Vokietijoje galioja kelių mokesčiai už sunkiasias transporto priemones (MAUT). Tai nemažas komponentas kainos. Trečia, rytų-Vokietijos darbo užmokestis ir tarifai gali skirtis nuo vakarų ar pietų Vokietijos.

Taip pat kainą lemia krovinio tipas. Jei tai standartinės paletos, kaina viena. Jei reikia šaldytuvo (refrigerated transport), kaina bus aukštesnė. Jei krovinys yra lengvas, bet užima daug vietos (pvz., medžiagos, vata), mokėjimas už užimamą vietą (paviršiaus m³), o ne už svorį. Ir galiausiai, rytinis ar vakarinis išvykimas, paskutinis minutės užsakymas – vis tai gali padidinti kainą. Profesionalus ekspeditorius visada stengiasi kainą optimizuoti, surandant patogiausią maršrutą.

9. Ar galiu sekti savo krovinio buvimo vietą realiu laiku?

Anksčiau, prieš 20 metų, tekdavo laukti skambučio iš vairuotojo iš telefonų budėklio. Šiandien situacija visiškai kitokia. Technologijos leidžia mums pasiūlyti pilną skaidrumą.

Taip, visi mūsų sunkvežimiai yra aprūpinti moderniomis GPS stebėjimo sistemomis. Mūsų klientai gauna prisijungimo duomenis arba nuorodą, kurioje gali matyti savo krovinio vietą realiu laiku. Tai leidžia matyti ne tik, kur yra sunkvežimis, bet ir ar jis stovi, ar važiuoja, bei ar yra vėluojama.

Be to, sistema automatiškai siunčia pranešimus, kai krovinys yra paimtas, kai pasiekia tarpinį punktą ir, svarbiausia, kai yra iškrautas. Tai suteikia klientui ramybės – jums nereikia nerimauti, ar prekės jau atvyko, ar ne. Informacija pasiekia jus akimirką, kai įvykis įvyksta.

10. Kodėl verta rinktis patikimą ekspeditorių, o ne ieškoti pigiausio vairuotojo?

Tai klausimas, apie kurį galimačia parašyti atskirą knygą. Rinkoje yra daug pasiūlymų, ir kainos gali skirtis labai stipriai. Tačiau logistikoje, kaip ir gyvenime, kaina atitinka kokybę. Pigiausias pasiūlymas dažnai slepia pavojų.

Patikimas ekspeditorius tai ne tarpininkas, kuris tiesiog perleidžia skambutį vairuotojui. Tai partneris, kuris tikrina vairuotojo licencijas, transporto priemonės techninę būklę, draudimo galiojimą. Tai kompanija, kuri turi atsakingųjų draudimų ir gali užtikrinti, kad jei kažkas negerai, jums bus atlyginta.