Kasdieniai maršrutai į Vokietiją: siuntų gabenimas

Įvadas

Vokietija jau dešimtmečius išlieka ne tik didžiausia Lietuvos prekybos partnere, bet ir pagrindine logistines ašimi, per kurią vyksta didžioji dalis visų krovinių srautų į kitas Vakarų Europos šalis. Kasdien tarp Lietuvos ir Vokietijos susikerta tūkstančiai sunkvežimių, kiekvienas jų veža kažką svarbaus – nuo mažų siuntų privačioms asmenims iki sudėtingų pramoninių įrengimų didžiausioms korporacijoms. Dirbant šioje srityje beveik dvidešimt met�, matau, kad nors atstumas tarp, tarkime, Vilniaus ir Berlyno arba Kauno ir Miuncheno išlieka tas pats, logistika pasikeitė nepripažįstamai. Anksčiau tai buvo paprasta “nuvežti ir atnešti”, o dabar tai tikslus laikmačio darbas, kur kiekviena valanda, o kartais ir minutė, lemia sėkmę.

Kasdieniai maršrutai į Vokietiją – tai ne tik fizinis atstumas, kurį reikia įveikti. Tai sudėtinga organizacijos sistema, apimanti dokumentų tvarkymą, muitinės procedūras (nors ir esant Šengeno zonai, jos išlieka aktuales), krovos darbų koordinavimą ir, žinoma, vairuotojų darbo laiko apskaitą. Klientams, kurie tiekia prekes į Vokietijos rinką arba tiesiog siunčia siuntas šeimos nariams, svarbu suprasti, kaip ši sistema veikia “iš vidaus”. Kodėl kaina svyruoja? Kodėl vienai siuntai užtenka dienos, o kitai reikia trijų? Ką reiškia “groupage” krovinių terminas? Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu visus niuansus, kad Jūsų krovinys pasiektų paskirties vietą saugiai ir laiku.

Vokietijos rinka yra itin reikli ir disciplinuota. Vokiškas preciziškumas nėra stereotipas, o kasdieninė realybė, su kuria susiduriame kiekvieną kartą įveikdami šią sieną. Todėl, norint sėkmingai gabenti krovinius šia kryptimi, reikia ne tik gerų sunkvežimių, bet ir gilių žinių apie vietinius ypatumus, apkrovos laikus ir logistinius centrus. Toliau rasite atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus, kurie padės Jums suprasti kasdieninių maršrutų esmę.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kodėl verta rinktis kasdienius maršrutus, o ne neplanuotus pervežimus?

Kasdieniai maršrutai, arba, kaip juos vadiname brankoje, “linijiniai reisai”, užtikrina stabilumą ir prognozuojamumą. Jeigu Jūsų verslas priklauso nuo to, kad prekės sandėlyje atsiras tam tikru laiku, negalite žaisti su loterija. Kasdieniniai reisai į Vokietiją veikia kaip reguliarus autobusas – jis išvyksta nustatytu laiku, net jeigu nebuvo pilnas. Tai leidžia mums sumainyti Jūsų krovinius iš karto, be ilgo laukimo, kol susirinks pakankamai krovinių pilnam sunkvežimiui (ful truck load). Be to, dėl kasdienių reisų vairuotojai gerai įsisavina kelią, žino greičio ribojimo kameras, apkrovos vietas ir tas vietas Vokietijoje, kur galima pavėluoti papietauti, tačiau vis tiek įveikti maršrutą laiku. Esant 20 metų patirčiai, galiu pasakyti, kad pastovumas logistikoje pigiau nei skubos priemonės.

2. Kaip susiformuoja siuntos kaina ir nuo ko ji priklauso?

Kaina nėra fiksuotas dydis, kuris priklauso tik nuo atstumo kilometrais. Profesionalioje logistikoje taikome “kainodaros mechanizmą”, kurį sudaro kelii komponentai: kuro kaina, vairuotojo darbo užmokestis (įskaitant dienpinigius už užsienio keliones), kelių mokesčiai Vokietijoje (vokiškas “Maut” yra vienas brangiausių Europoje), ir, svarbiausia, krovinio užimtumas. Dažnai klientai stebisi, kad lengva, bet didelė siunta (pvz., putų polisterolo blokai) kainuoja tiek pat, kiek sunkus, bet kompaktiškas metalas. Tai todėl, kad sunkvežimis turi svorio ir tūrio apribojimus. Taip pat įtakos turi vietų skaičius – jeigu krovinys užima dvi vietas (“paketus”) ant prekinių platformos, kaina bus didesnė. Prie kainos taip pat prisideda papildomos paslaugos: krovimo darbai, “tail lift” (pakėlimo platforma) naudojimas arba pristatymas “prie durų” (ne į terminalą, o tiesiai į gavėjo sandėlį).

3. Kiek laiko trunka siuntos pristatymas į Vokietiją?

Standartiškai, kai kalbame apie krovinius, renkamus Lietuvoje ir vežamus į Vokietiją (arba atvirkščiai), orientuojamės į 24–48 valandas. Tačiau tai yra labai apibendrintas laikas. Jeigu krovinys surenkamas Vilniuje ir važiuoja į Berlyną, tai gali būti net 18–20 valandų, jeigu vairuotojas startuoja ankstyvą rytą. Jeigu krovinio paskirtis yra pietinė Vokietija – Miunchenas arba Štutgartas – arba vakarinė dalis – Kelnas, Diuseldorfas, laikas gali išsitempti iki 36 ir net 48 valandų. Svarbu prisiminti, kad tai nėra kurjero “siunta per valandą” paslauga. Čia veikia krovinių kaupimas (groupage): mes surenčiame krovinius iš keleto siuntėjų, prieš tai išsikrauname kitų klientų prekes. Taip pat didelę įtaką daro savaitės diena – pirmadieniais ir po švenčių eismo gūsiai ir pasienio kontrolė (nors ir reta, bet įvyksta) gali šiek tiek uždelsti procesą.

4. Kokius dokumentus reikia paruošti siuntai į Vokietiją?

Nors Vokietija ir Lietuva yra ES narės ir tarp jų nėra muitinės kontrolės sienos, dokumentacija yra būtina ir ji turi būti tvarkinga. Pagrindinis dokumentas yra prekių siuntos vadybinis dokumentas, dažniausiai vadinamas CMR važtaraščiu. Jis patvirtina sandorį tarp vežėjo ir siuntėjo. Taip pat būtina pateikti prekių sąrašą (packing list), kuriame tiksliai nurodoma, kas yra dėžėse, jų svoris ir matmenys. Jeigu tai prekybinis krovinys, būtina PVM sąskaita-faktūra. Be to, jeigu į Vokietiją gabenamos ypatingos prekės (pvz., alkoholis, tabakas, vaistai arba maisto produktai), gali prireikti specialių licencijų arba sertifikatų atitikties. Mano patirtis rodo, kad dažniausia vėlavimų priežastis ne tiek kelyje, kiek sandėlyje, kuomet dokumentuose trūksta vienos eilutės arba svoriai nesutampa su realybe.

5. Ar galima gabenti keletą mažų siuntų vienu metu (dalinis krovinys)?

Žinoma, tai yra viena populiariausių paslaugų, vadinama “dalinis krovinys” arba “kolektinis krovinys” (LTL – Less than Truckload). Kasdieniai maršrutai leidžia mums sujungti kelias mažas siuntas iš skirtingų Lietuvos siuntėjų ir vienu sunkvežimiu nuvežti į Vokietiją, ten išskirstyti juos pagal paskirties vietas arba paleisti į platumos terminalus. Tai labai ekonomiškas sprendimas mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurios neturi užpildyti viso sunkvežimio prekių. Tokiu atveju klientas moka tik už užimamą vietą arba tūrį, o ne už visą sunkvežimį. Svarbu tik suprasti, kad tokiose siuntose laiko terminas gali šiek tiek skirtis dėl pakrovimo-iškrovimo manevrų tarp skirtingų klientų, tačiau dėl kasdienių reisų tai vėlgi labai greita.

6. Kokias prekes draudžiama arba negalima gabenti į Vokietiją standartiniu būdu?

Standartinis krovinių pervežimas nėra skirtas viskam. Draudžiama gabenti pavojingas krovinius be specialios leidimų ir ADR sertifikatų (sprogmenys, degios medžiagos, ašarosios dujos). Taip pat nerekomenduojama ir dažnai draudžiama gabenti gyvūnus (jei tai nėra specializuotos kompanijos), maisto atliekas, gyvūnines kilmės produktus be veterinarinių pažymų ir t.t. Taip pat reikia būti atidiems su vertybiniais daiktais – didelėmis sumomis pinigų, brangiais meno kūriniais, deimantais. Standartinė draudimo polisas (CMR draudimas) padengia tik ribotą sumą (paprastai apie 8,33 SDR/kg, kas yra apie 10-11 eurų už kilogramą), todėl gabenant brangius daiktus, būtina sudaryti papildomą draudimo sutartį. Be to, griežtai draudžiama gabenti prekes, kurių gabenimas pažeidžia Vokietijos įstatymus (pvz., piratuotas prekes, narkotikus).

7. Kaip vyksta krovinio stebėjimas ir kaip sužinoti, kur jis yra?

Šiuolaikinėje logistikoje “juodosios dėžės” nebebegali būti. Kiekvienas mūsų sunkvežimis yra aprūpintas GPS stebėjimo sistema. Klientui, atidariusiui užsakymą, paprastai suteikiamas prieiga prie portal arba siunčiama nuoroda, kurioje jis realiu laiku gali matyti, kur yra jo krovinys. Matote ne tik vietą žemėlapyje, bet ir vairuotojo greitį, degalų lygį ir numatomą atvykimo laiką (ETA). Tai leidžia Jums derinti savi savo sandėlio darbuotojų grafikus arba informuoti savo klientus Vokietijoje, kada galima tikėtis prekių. Be to, mūsų dispečeriai nuolat susisieja su vairuotojais ir gali suteikti informacijos telefonu arba el. paštu, jeigu techninė sistema neparodo detalių (pvz., kiekvienos valandos stovėjimo vietos).

8. Kas atsitinka, jei vairuotojas negali pristatyti siuntos nurodytu laiku?

Logistika – tai gyvas organizmas, ir kartais įvyksta nepageidaujamų situacijų: avarijos autostradose, blogi orai, techniniai sunkvežimių gedimai arba netikėti vėlavimai prie iškrovos vietos Vokietijoje (jei anksčiau buvo vėluojama iškrauti kitą klientą). Jeigu užklysta tokia situacija, mūsų protokolas numato nedelsiant informuoti klientą. Mes nedžiūginėjame ir mėginame išspręsti problemą: jei reikia, keičiame maršrutą, siunčiame kitą automobilį iš artimiausio filialo arba, kaip paskutinis variantas, laikinai sandėliuojame prekę Vokietijoje ir pristatome rytoj. Svarbiausia yra komunikacija. Esant 20 metų patirčiai, galiu pasakyti, kad klientas supranta vėlavimą, jeigu jis apie jį sužino iš anksto ir gali planuoti savo veiksmus, o ne sužinoja tada, kai jau pavėluoja.

9. Ar reikia specialiai pakruoti siuntas, jei jos kelios dienas keliauja?

Tai labai svarbus klausimas, dažnai nepaisomas mažesnių siuntėjų. Kelionė į Vokietiją gali trukti ne tik vieną dieną – sunkvežimis gali važiuoti per pietinę Lenkiją, Čekiją, sustoti tarpiniame terminale. Pakrovimas turi būti atliekamas profesionaliai. Rekomenduojame naudoti paletes (EUR paletes arba standartines 120x80 cm paletes), o dėžės turi būti tvirtai uždengtos ir pažymėtos. Krovinius reikia užfiksuoti ant paletės naudojant oplašės (stretch plėvelę), o sunkesnius daiktus reikia tvirtinti diržais. Jeigu prekės yra trapios (stiklas, keramika), būtina naudoti burbuolines plėveles ir užeigos ant kūgio. Neteisingai pakruota siunta gali sugriūti posūkyje arba staigia stabdant, ne tik sugadindama prekę, bet ir apgadindama kitus klientų krovinius tame pačiame automobilyje.

10. Kokios Vokietijos vietos yra populiariausios ir ar galima pristatyti į mažus miestus?

Dauguma mūsų maršrutų yra nukreipti į didžiuosius logistinius mazgus: Berlyną, Hamburgą, Miuncheną, Frankfurtą, Kelną, Štutgartą. Čia yra didžiausi prekybos centrai ir sandėliai. Tačiau kasdieniai maršrutai leidžia mums pasiekti ir mažesnes gyvenvietes. Mes pristatome krovinius ne tik į didmiesčius, bet ir į smulkius miestelius, netgi ūkius (jeigu yra pravažiuojamas kelias). Skirtumas tas, kad pristatant į atokias vietas gali būti taikomi papildomi mokesčiai už “out of delivery” zonos, tačiau tai derinama individualiai. Vokietija turi išvystytą kelių tinklą, tad beveik nėra vietų, į kurias negalėtume nuvykti su standartiniu sunkvežimiu (išskyrus senamiestinius centrus, kur reikalingas mažesnis transportas).

Išvada

Kasdieniai maršrutai į Vokietiją yra arterija, kurią maitina Lietuvos eksportas ir importas. Tai sudėtingas, tačiau puikiai suorganizuotas mechanizmas, kuris leidžia prekėms keliauti greitai ir saugiai. Kaip ekspertas, esu patvirtinęs, kad sėkmės paslaptis slepiasi ne tiek patalpose, kiek dėmesybe detalėms: nuo teisingai užpildytų dokumentų iki kokybiško pakavimo. Pasirinkdamas patikimą pervežėją, kuris turi kasdieninių reisų sistemą, klientas ne tik sutaupo pinigų, bet ir įgauna ramybę, jo verslas vyks be pertraukų.

Vokietijos ranka nelaukia – ji reikalauja greičio ir tikslumo. Suprasdami procesus, išvardytus šiame straipsnyje, Jūs galite būti tikri, kad Jūsų krovinys pasieks paskirties vietą taip, kaip ir planavote. Logistika neberūpina tik vairuotojų – tai partnerystė tarp siuntėjo ir vežėjo, kurios tikslas yra vienas: kliento pasitenkinimas. Nesvarbu, ar tai viena dėžė su dovana, arba penkiolika tonaus metalo gaminių – principai išlieka tie patys: tvarka, atsakomybė ir profesionalumas.