Kasdieniai išvykimo ir atvykimo laikai į Vokietiją: Logistikos eksperto vadovas

Vokietija jau daugelį dešimtmečių išlieka pagrindine Lietuvos prekybos partnerė ir, būtent dėl to, svarbiausia kryptimi tarptautinių pervežimų srityje. Per savo daugiau kaip dvidešimt metų trukusią karjerą šioje srityje esu matęs, kaip pasikeitė keliai, sunkvežimiai ir dokumentacijos reikalavimai, tačiau vienas dalykas išlieka pastovus – klientų noras tiksliai žinoti, kada jų krovinys bus vietoje. „Kada išvyksta sunkvežimis?“, „Kiek laiko trunka kelionė?“ ir „Ar tikrai atvyks rytoj?“ yra klausimai, kurie skamba kasdien. Tačiau atsakymai nėra taip paprasti kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio, ypač kalbant apie kasdienius reisus.

Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip formuojasi kasdieniai išvykimo bei atvykimo laikai į Vokietiją, ką jie reiškia jūsų verslui ir kodėl kartais net ir geriausiai suplanuotas grafikas gali pasislinkti. Svarbu suprasti ne tik tuščius skaičius, bet ir logistikos procesų esmę, kad galėtumėte efektyviau planuoti savo veiklą.

Įvadas

Vokietijos rinka yra unikali savo organizuotumu ir didžiule apimtimi, tačiau ji taip pat reikalauja ir ypatingo tikslumo. Lietuvos ir Vokietijos maršrutai yra vieni intensyviausių visoje Europoje. Kasdien šiuo maršrutu važiuoja tūkstančiai sunkvežimių, nešančių įvairiausius krovinius – nuo mažmeninės prekybos prekių iki sudėtingų pramonės įrengimų. Kai kalbame apie „kasdienius išvykimo ir atvykimo laikus“, turime omenyje ne tik fizinį vairavimo laiką, bet ir visą logistinį grandinę: dokumentų tvarkymą, krovinių surinkimą (konsolidaciją), muitinės procedūras (nors ir retai reikalingas ES viduje) bei, žinoma, vairuotojų poilsio režimus.

Dauguma klientų mano, kad jeigu atstumas tarp Vilniaus ir Berlyno yra apie 800–900 kilometrų, tai kelionė turėtų trukti maždaug 8–9 valandas. Tačiau profesionalei logistikai tai yra idealizuotas scenarijus, realybėje pasitaikantis retai. Sunkvežimis ne yra lengvasis automobilis, jis negali važiuoti pastoviu greičiu be sustojimų. Be to, reikia atsižvelgti į tai, kad dažniausiai tai nėra tiesioginis reisas iš taško A į tašką B. Didžioji dalis krovinių vežama dalinėmis krovininėmis (partijomis), kas reiškia, kad sunkvežimis turi apsilankyti keliose vietose, kad pakrautų ar iškrautů prekes.

Straipsnio tikslas – suteikti jums realų ir išsamią vaizdą apie tai, kas vyksta „po gaubtu“. Suprasdami procesus, galėsite ne tik tiksliau planuoti savo gamybos ar pirkimo ciklus, bet ir išvengti nereikalingo streso bei nesusipratimų su vežėjais.

DUK (Dažnai Užduodami Klausimai)

Šioje skyriuje suformulavau ir atsakiau į dešimt dažniausiai man kylančių klausimų, susijusių su krovinių pervežimų laiku į Vokietiją. Šie atsakymai remiasi ilgamečio praktinio darbo patirtimi ir dabartinės rinkos realijomis.

1. Kiek vidutiniškai trunka krovinių pervežimas iš Lietuvos į Vokietiją?

Vidutinis tranzito laikas priklauso nuo to, ar tai yra pilnas sunkvežimis (FTL – Full Truck Load), ar dalinis krovinys (LTL – Less Than Truck Load). Jeigu užsakote pilną sunkvežimį, kuris važiuoja tiesiai iš jūsų sandėlio iki gavėjo Vokietijoje, kelionė įprastai trunka nuo 1 iki 2 dienų. Faktinis vairavimo laikas svyruoja nuo 12 iki 18 valandų, priklausomai nuo konkrčių taškų (pvz., kelionė į Miuncheną truks ilgiau nei į Berlyną) ir kelių eismo sąlygų.

Tačiau jei kalbame apie dalinius krovinius, kurie surenkami iš keleto siuntėjų, laikas pailgėja. Tokiu atveju reikia skirti laiko krovinio konsolidacijai Lietuvoje (paprastai 0,5–1 diena) ir galbūt perkraustymams tarpinėse terminaluose. Todėl standartinis terminas daliniams kroviniams yra nuo 2 iki 4 darbo dienų. Verta pastebėti, kad „darbo diena“ logistikoje nėra tas pats, kas kalendorinė diena, nes savaitgaliais vairuotojai turi poilsio apribojimus.

2. Ar tikrai yra kasdieniai išvykimai į Vokietiją?

Taip, šiuo metu logistikos rinka yra tokia tanki, kad į Vokietiją galima rasti išvykimą beveik kiekvieną dieną, o net kelis kartus per dieną. Didelės transporto kompanijos turinti savo „krovininių autobusų“ (linijinių reisų) sistemą, kasdien išvyksta nustatytais grafikais. Pavyzdžiui, sunkvežimiai gali išvykti iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ar Panevėžio kas vakarą arba anksti ryte.

Tačiau būtina skirti sąvokas „išvykimas iš Lietuvos“ ir „išvykimas iš jūsų sandėlio“. Jei jūsų krovinys pasiekia mūsų terminalą 14:00 valandą, o grupinis sunkvežimis išvyksta 18:00 valandą, tai jūsų siunta pasiekia tą dieną. Jei pavėlate, gali tekti laukti sekančio išvykimo, kuris gali būti kitą dieną. Taigi, nors išvykimai vyksta kasdien, būtent jūsų krovinio įtraukimas į grafiką priklauso nuo to, kada jį perduodate vežėjui.

3. Kodėl kartais atvykimas vėluoja, nors išvykimas buvo laiku?

Tai vienas dažniausių nusivylimų šaltinių. Vairuotojas gali išvykti laiku, tačiau kelyje susiduriama su daugybe veiksnių, nuo kurių nepriklauso nei jis, nei logistikos vadybininkas. Pirmasis ir svarbiausias – eismo intensyvumas, ypač Lenkijoje ir Vokietijoje. A1 autostrados Lenkijoje arba Vokietijos automagistralės (Autobahn) dažnai užstringa dėl avarijų ar remonto darbų.

Antras dalykas – vairuotojo darbo ir poilsio laikas. Mums, ekspertams, tai yra šventa kažkas. Tachografo taisyklės draudžia vairuotojui vairuoti ilgiau kaip 4,5 valandas be 45 minučių pertraukos, o per parą negali būti dirbama daugiau kaip 9 valandos (išskyrus išimtines situacijas). Jei vairuotojas užstrigo spūstyje prieš Berlyną 1 valandą, jo vairavimo laikas pasibaigia anksčiau, ir jis privalo sustoti poilsiui, net jei iki gavėjo liko vos 20 km. Tai gali nulemti atvykimo numerį iki sekančios dienos ryto.

4. Ar galima pristatyti krovinius į Vokietiją savaitgaliais?

Tai klausimas, į kurį reikia atsakyti labai atsargiai. Techniškai sunkvežimis gali važiuoti ir savaitgalį, tačiau jis negali būti iškrautas, jei gavėjo sandėlyje nėra personalo. Vokietijoje labai griežtai laikomasi darbo laiko taisyklių, ir dauguma sandėlių, parduotuvių ar gamyklų savaitgaliais nedirba.

Be to, Vokietijoje galioja griežti vairavimo draudimai (Sonntagsfahrverbot). Visų sunkvesnių nei 7,5 tonos sunkvežimių su kroviniu vairavimas sekmadieniais ir švenčiadieniais yra draudžiamas (išskyrus tam tikras išimtis, pvz., šviežių produktų pervežimą arba specialią techniką). Tai reiškia, kad jei jūsų krovinys nespėja atvykti į sandėlį penktadienį vakare, jis tikėtinas bus pristatytas tik pirmadienį ryte. Planuodami siuntas būtinai atsižvelkite į šią taisyklę, kad nenuviltumėte savo vokiškų partnerių.

5. Kaip krovinių rūšis (pavojingi, šaldomi, standartiniai) įtakoja išvykimo laiką?

Standartiniai kroviniai (paletės, dėžės) yra lankstžiausi – juos galima įtraukti beveik į bet kurį kasdienį reisą. Tačiau specialieji kroviniai reikalauja individualaus plano. Šaldyti krovinys (refrigerated transport) reikalauja specialaus sunkvežimio su šaldymo įranga. Tokių mašinų yra mažiau, tad jų grafikai gali būti rečiau (pvz., 2–3 kartus per savaitę), o išvykimo laikas gali priklausyti nuo to, kada yra surenkama pilna apkrova, kad būtų ekonomiškai naudinga važiuoti.

Pavojingi kroviniai (ADR) taip pat reikalauja sertifikuotų vairuotojų ir specialios įrangos. Jų išvykimas gali būti nukeltas, jei trūksta vairuotojo su galiojančiu ADR sertifikatu arba jei krovinys netinkamai supakuotas. Visada rekomenduoju kuo anksčiau pranešti apie tokio tipo siuntas, nes jos netelpa į standartinį „kasdienį“ grafiką ir reikalauja papildomo derinimo.

6. Kokio įtakos atvykimo laikui turi Vokietijos sandėlių tvarkaraščiai?

Didžioji problema neįvežti krovinius, o juos iškrauti. Vokietija yra žinoma savo preciziškumu, ir jų sandėliai dirba griežtai pagal grafikus. Dauguma didžiųjų prekybos centrų (pvz., Kaufland, Lidl, Amazon sandėliai) turi „time windows“ – laiko langus, kai sunkvežimis privalo atvykti iškrauti. Jei vairuotojas atvyksta 15 minučių vėlai, jam gali būti uždrausta įvažiuoti, ir jis privalo laukti iki sekančio laiko lango, kuris gali būti tik po kelių valandų ar net kitą dieną.

Tai yra kritiška vietos klientams. Mes, kaip ekspertai, stengiamės suderinti išvykimo laiką taip, kad vairuotojas atvyktų būtent į numatytą laiką. Tačiau jei Lietuvoje vėluojame pakrauti, tai grandinės reakcija pasiekia Vokietiją, ir vairuotojas gali praleisti savo iškrovimo laiką. Todėl tikslumas pradedamas jau pas siuntėją.

7. Ar žiemos sezonas (padangos, sniegas) keičia išvykimo planus?

Žinoma, ir tai ne tik dėl saugumo. Nuo lapkričio 1 d. Vokietijoje (ir daugelyje kitų šalių) galioja privalomo žiemos padangų naudojimo įstatymas. Sunkvežimiai, važiuojantys į Vokietiją, privalo turėti tinkamas padangas, kitaip gali gauti didelius baudų sąskaitas, kurias mokėsi vairuotojas arba vežėjas. Tai gali lemti tai, kad kai kurie mažesni vežėjai gali laikinai sustabdyti reisus, kol nebus paruošti techniškai.

Be to, blogas oras Lenkijoje ar Vokietijoje (sniegas, ledas) stipriai sulėtina eismą. Kas 3–4 valandas reikalinga pertrauka vairuotojui, o sniego grybų valymas arba eismo spūstys dėl slidžio kelio gali pridėti kelias valandas prie kelionės trukmės. Žiemą visada rekomenduoju planuoti siuntas su 1 dienos atsarga.

8. Kaip veikia „JIT“ (Just-In-Time) principas šioje maršrutoje ir ar jis saugus?

„Just-In-Time“ arba „Tik laiku“ principas Vokietijos pramonėje yra labai populiarus. Tai reiškia, kad gamykla užsako medžiagas taip, kad jos atvyktų būtinai prieš pat gamybos pradžią, kad nereikėtų sandėliuoti atsargų. Tai puikus dalykas taupymui, bet labai pavojingas logistikoje.

Esu matęs atvejus, kai dėl 4 valandų vėlavimo (pvz., dėl avarijos autostradoje) sustodavo visa gamybos linija, nes nebuvo atvykęs vienas reikalingas komponentas. Šiuo atveju kasdieniai išvykimai yra kritiški. Jei naudojate JIT, būtina turėti patikimą partnerį, kuris gali garantuoti ne tik išvykimą, bet ir turėti atsarginį planą (pvz., galimybę persiųsti krovinį „sprinteriu“ arba taksi, jei pagrindinis sunkvežimiams užstrigo). Lietuvos-Vokietijos maršrute JIT veikia gerai, jei nėra neprognozuojamų išorinių trikdžių.

9. Kuo skiriasi siuntos išvykimas iš didmiesčių (Vilnius, Kaunas) palyginti su rajonais?

Didmiesčiuose logistika yra daug greitesnė dėl prieinamumo. Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ar Šiauliuose kasdien yra daug išvykstančių sunkvežimių. Jei esate didmiestyje, paprastai galime susimainyti krovinį tarp skirtingų mašinų arba jį greitai užkrauti į artimiausią išvykstantį reisą.

Jeigu esate toli nuo pagrindinių magistralių (pvz., Utenoje, Zarasuose, Telšiuose), tenka laukti, kol maršrutinis sunkvežimis atvyks pas jus paimti krovinį, arba jį reikia vežti į artimiausią miestą konsolidacijai. Tai gali pridėti papildomą pusę dienos prie bendro termino. Taip pat rajonuose dažniau pasitaiko situacijų, kai sunkvežimiui sunku privažiuoti tiesiai prie sandėlio dėl siaurų gatvių, todėl reikia naudoti mažesnę transporto priemonę perkrovimui (tai vadinama „paskutiniai kilometrai“ problema).

10. Kokius dokumentus reikia paruošti, kad išvykimas nebtų atidėliotas?

Dokumentacija – tai dažniausia vėlavimo priežastis ne dėl fizinių kliūčių, o dėl biurokratinio trikdžio. Nors Vokietija yra ES šalis ir muitinės kontrolės retai atsitinka, vis tiek reikia turėti tvarkingus dokumentus. Būtina: CMR važtaraštis (parašytas ir antspauduotas), prekių sandėliavimo lapai (pakuotės sąrašas), o jei prekės yra pavojingos – ADR sertifikatai.

Jeigu dokumentuose yra klaidų (neteisingas svoris, trūkstami kodai arba gavėjo duomenys), vokiški pareigūnai gali sustabdyti sunkvežimį patikrinimui. Tai gali trukti nuo valandos iki kelių dienų. Be to, pastaruoju metu labai svarbus yra „Pardavimo atsiskaitymo mokestis“ (PVM) numerių tikrinimas VIES sistemoje. Jei PVM numeris netinka arba neaktyvus, vokiškas pirkėjas gali atsisakyti priimti krovinį, ir jis liks pas vairuotoją, kuris negali jo išmesti. Tvarkingi dokumentai – tai 50% sėkmingo ir laiko išlaikančio pervežimo.

Išvada

Apibendrinant, kasdieniai išvykimo ir atvykimo laikai į Vokietiją yra sudėtingas mechanizmas, kuris veikia geriausiai tada, kai visi dalyviai supranta taisykles ir bendradarbiauja. Nors fizinis atstumas nėra toks didelis, logistinis laikas apima daug daugiau nei tik vairavimą. Nuo tikslaus dokumentų paruošimo iki supratimo apie vokiškus sandėlių režimus ir vairuotojų poilsio laiką – kiekvienas detaliė turi savo reikšmę.

Kaip ekspertas, visada patariu savo klientams: nebijokite klausti ir planuokite su atsarga. Jei jums būtina, kad prekės būtų Vokietijoje antradienį ryte, geriau jas perduoti vežėjui ne pirmadienį, o dar penktadienį arba šeštadienį. Toks užklausimas leidžia mums pasirinkti optimalų maršrutą ir vairuotoją, o ne „spaudžiati“ tachografo ribas.

Vokietija yra rinka, kurioje laikas – tai pinigai ir reputacija. Pasitikėjimas tarp Lietuvos siuntėjų ir Vokietijos gavėjų kuriama per metus, bet gali būti sugriauta per vieną pavėlavusią siuntą. Tikiuosi, kad šis straipsnis padėjo jums suprasti, kas vyksta už uždarų sunkvežimių durų, ir leis jums jaustis daugiau užtikrintai planuojant savo sekancius pervežimus. Profesionali logistika ne tik veža prekes, ji užtikrina jūsų verslo ramybę.