Kas geriau: kaina ar patogumas transportavimas į Vokietiją ir atgal?

Įvadas

Per dvidešimt metų, praleistų tarptautinių pervežimų srityje, girdėjau tą patį klausimą ne kartą šimtą kartų: „Kodėl man siūlo tokia kaina? Galima pigiau?“ arba atvirkščiai – „Galvojau, bus brangiau, bet šis pasiūlymas atrodo per geras būti tikras“. Klientų, kurie svarsto tarp krovinių gabenimo į Vokietiją ir atgal, dažnai suka galvos dėl to, kas svarbiau: piniginės sąskaitos taupymas ar paslaugos kokybė bei patogumas. Vokietija – tai Lietuvos pagrindinis prekybos partneris, o maršrutai Vilnius–Berlynas ar Kaunas–Miunchenas yra mūsų logistikos arterijos. Tačiau šiame maršrute, kaip ir niekur kitur, nemokamų pietų nebūna.

Pasakodamas kaip ekspertas, kuris ne tik matė, kaip formuojamos kainos, bet ir kaip išsprendžiamos krizės, kai krovinys užstrigsta kažkur prie Hanoverio, galiu drąsiai teigti: vienareikšmio atsakymo nėra. Pasirinkimas tarp kainos ir patogumo priklauso nuo to, ką jūs pervežate, kiek greitai tai turi būti padaryta ir, svarbiausia, kokia kaina yra jūsų ramybei. Šiame straipsnyje mes nuškinsime logistikos paslaptis, paaiškinsime, kaip susiformuoja kaina, kodėl pigiausias variantas gali tapti brangiausiu klaida ir kaip rasti optimalų balansą, kad jūsų verslas augtų o ne stovėtų vietoje.

Mes nagrinėsime ne tik sausus skaičius, bet ir realias situacijas: kas vyksta, kai pasirenkate „susidėjimo“ krovinius (groupage) vietoi pilnos mašinos, kaip vokiškas punktualumas veikia mūsų vairuotojus ir kodėl patogumas – tai ne tik prabangus reikalas, o dažnai būtinas verslo išgyvenimo elementas. Sėkmingai suplanuotas pervežimas į Vokietiją yra taisyklingas žaidimas su laiku, rizika ir resursais. Užsukime gilyn.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kodėl krovinių gabenimo į Vokietiją kainos svyruoja ir nuo ko jos priklauso?

Tai vienas dažniausiai pasitaikančių nesusipratimų šaltinių. Klientas dažnai lygina kainas taip, kaip lygintų obuolių kainas turguje, tačiau logistikoje kainos formuojasi pagal visai kitus principus. Pirmiausia, tai kuras. Jo kaina pasaulyje keičiasi kasdien, o tolimiems reisams, kaip į Vokietiją (nuo 1000 iki 1500 km viena kryptis), kuro sąnaudos sudaro didžiąją dalį išlaidų. Antra, kelių mokesčiai Vokietijoje. Vokiškai tai vadinama „Maut“. Tai ne vienas centas – tai didelės sumos, kurias logistikos kompanija turi sumokėti už kiekvieną nuvažiuotą kilometrą automagistralėje.

Trečia, ir galbūt svarbiausia – rinkos pasiūla ir paklausa. Jei yra daug krovinių, važiuojančių į Vokietiją, bet mažai grįžtančių (tuščių) mašinų iš ten, kaina šia kryptimi gali kristi, nes vežėjai nori užpildyti mašinas, kad nebegrįžtų tuščiomis. Atvirkščiai, jei reikia skubiai gabenti ką nors iš Vokietijos atgal, o ten nėra laisvų mašinų, kaina šuoliuoja aukštyn. Taip pat į kainą įeina vairuotojo darbo užmokestis, kuris Vakarų Europoje yra didesnis nei Lietuvoje, dėl griežtesnių darbo laiko apribojimų ir socialinių mokesčių. Galiausiai, tai rizika – brangesniuose pasiūlymuose dažnai įskaičiuotas ir draudimas, ir garantas, kad krovinys bus pristatytas laiku, net jei kelyje įvyks staigmenų.

2. Kas yra „patogumas“ logistikoje ir kodėl jis kainuoja?

Kai kalbame apie patogumą pervežimų kontekste, turime omenyje ne tik tai, kad jums nereikės pačiam varyti į uostą ar sandėlį. Patogumas – tai lankstumas ir pasitikėjimo lygmuo. Brangesnis, „patogesnis“ pasiūlymas dažniausiai reiškia, kad krovinys bus vežamas tiesioginiu reisu (dedicated transport). Tai reiškia, kad mašina pasiims jūsų krovinią ir važiuos tiesiai į paskirties vietą be sustojimų tarpiniuose sandėliuose, kur jis gali būti perkraunomas, laukti dieną-dvi, kol surinks kitus krovinius.

Patogumas taip pat reiškia tikslų laiko planavimą. Jei jūsų partneris Vokietijoje dirba nuo 8:00 ryto iki 16:00 valandos ir priima krovinius tik pagal iš anksto suderintą laiką (time slots), patogi paslauga užtikrina, kad vairuotojas atvyks būtent tada, ne anksčiau ir ne vėliau. Vokiškame versne punktualumas – tai ne etiketas, o pinigai. Jei vairuotojas pavėluoja 15 minučių, gali būti, kad jam nebeleis įvažiuoti į vartus, ir jis teks laukti visą dieną ar net naktį. Tai sukelia papildomų išlaidų (stovėjimo mokestis). Taigi, mokėdami už patogumą, iš tikrųjų mokate už procesų valdymą, už tai, kad profesionalai jums pasako: „Atvyksime antradienį 10:00“, ir taip tikrai bus.

3. Kada verta rinktis pigesnį variantą, o kada geriau papildomai sumokėti?

Taisyklė paprasta: jei jūsų krovinys nėra skubus, jis yra atsparus šalčiui ar drėgmei, o jo pristatymo vėlavimas ne sukels gamybos sustojimo ar kliento nepasitenkinimo, galite drąsiai rinktis pigesnį variantą. Tai dažnai būna susidėjimo kroviniai (groupage), kai jūsų prekės keliauja kartu su kitų klientų krovinais vienoje mašinoje. Šiuo atveju kaina dalijama, tačiau jūs privalote sutikti su ilgesniu laukimu – mašina gali surinkti krovinius kelias dienas Lietuvoje, poto važiuoti į Vokietiją, ten iškrauti viską ir paskui vėl rinkti kitus grįžtant.

Atvirkščiai, jei gabenate brangias elektronines dalis, kurios gali sugesti esant drėgmei, arba jei tai yra produkcija, reikalinga konvejeriui, kuriam trūksta detalių „šiandien“, turite rinktis patogumą ir greitį. Čia netaikoma „pigiau“ logika. Vienos dienos vėlavimas gali atnešti nuostolių, kuriais siekia tūkstančių eurų, tad papildomi 50 ar 100 eurų už greitąjį ar garantuotą pervežimą yra nedidelė investicija į verslo apsaugą. Taip pat, jei pervežate ką nors, kas reikalauja specialios įrangos (hidraulinės rampos, temperatūros režimo), taip pat verta pasirinkti patikimesnį, brangesnį pasiūlymą, kad išvengtumėte techninių gedimų kelyje.

4. Kokios rizikos slepiasi po „per pigia“ krovinių pervežimo pasiūlymu?

Logistikoje, kaip ir gyvenime, jei kažkas atrodo per gerai, kad būtų tiesa – tai dažniausiai taip yra. Per pigus pasiūlymas gali reikšti keletą dalykų, ir nė vienas iš jų nėra geras jums kaip klientui. Pirmoji ir dažniausia rizika – tai paslėpti mokesčiai. Kai gavote žemiausią kainą, galite būti tikri, kad vėliau atsiras „priedai“: mokestis už užkrovimą, iškrovimą, dokumentų apdorojimą, pašarines išlaidas vairuotojui (jei jis užstrigs sienoje) ir t.t.

Antroji rizika – techninė būklė. Siekdami sumažinti išlaidas, kai kurios mažos transporto kompanijos gana dažnai naudoja senas, pasenusias mašinas. Tokia mašina gali lengviau sugesti Vokietijos automagistralėje, o tai reiškia ilgą laukimą techninės pagalbos ir vėluojantį pristatymą. Trečioji, ir galbūt pavojingiausia rizika – yra draudimas. Ar tas pigus vežėjas turi galiojantį KROVINIO draudimą? Ar jo draudimo suma padengs jūsų prekių vertę, jei įvyks avarija ar gaisras? Dažnai pigiausi pasiūlymai remiasi minimaliomis draudimo sąlygomis, o įvykus incidentui, gali paaiškėti, kad atlyginimas nebus mokamas arba bus simbolinis. Užsakydamas paslaugą, visada paklauskite apie draudimo polisą – tai jūsų saugumo tinklas.

5. Kaip susidėjimo kroviniai (groupage) skiriasi nuo pilnos mašynos (FTL) ir kuris labiau apsimoka?

Šis pasirinkimas – klasikinis kaštų ir patogumo konfliktas. Susidėjimo krovinys (Less than Truck Load – LTL) yra sprendimas, kai jums reikia pervežti keletą palečių, o ne pilną furgoną. Čia kaina yra žymiai mažesnė, nes mokate už užimtą vietą, o ne už visą mašiną. Tačiau čia prasideda patogumo nuostoliai. Jūsų krovinys gali būti perkraunomas tarpiniuose terminaluose (Vokietijoje tokių yra daug, pvz., prie Miuncheno ar Hamburgo). Kiekvienas perkrovimas – tai galimybė sugadinti prekes, prarasti dėžutę arba užtrukti. Taip pat sunkiau sekti krovinią realiu laiku, nes jis keičia mašinas.

Pilnos mašynos (Full Truck Load – FTL) nuoma ar pervežimas yra ką tik įsigyta ramybė. Mašina atvyksta pas jums, užkrauna jūsų krovinius ir važiuoja tiesiai į adresą Vokietijoje. Nėra tarpinių sustojimų (išskyrus vairuotojo poilsį), nėra perkrovimų. Tai yra greičiausias ir saugiausias būdas. Jei jūsų krovinys užima daugiau kaip 10–15 europalečių arba yra labai brangus, pilna mašyna dažniausiai išeiga pigiau vienam paletei paskaičiuotai nei rinktis susidėjimą, be to, išvengsite „nukrypimų“ nuo grafiko. Taigi, mažiems ir neskubiantiams siuntiniams – susidėjimas, dideliems, brangiems ir skubantiems – pilna mašina.

6. Kaip vokiškas kultūra ir reikalavimai veikia transporto paslaugų kainą ir patogumą?

Negalima suprasti logistikos su Vokietija nežinant jų verslo kultūros. Vokietija – tai tvarkos (Ordnung) šalis. Jų sandėliuose ir gamyklose galioja griežtos taisyklės. Pavyzdžiui, jei vairuotojas atvykta į „Mercedes“ ar „Bosch“ sandėlį be išankstinio pranešimo arba netinkamai aprengtas (be švarko, liemenės, saugaus avalynės), jį tiesiog neįleis. Tai reiškia, kad transporto kompanija turi investuoti į vairuotojų aprangą ir mokymus. Tai – dalis patogumo paslaugos, kurią jums moka.

Be to, Vokietijoje labai griežtai vertinamas aplinkosauga. Mažos taršos zonas (Umweltzone) gali važiuoti tik tam tikros ekologinės klasės sunkvežimiai (dažniausiai Euro 6 arba su „Green“ ženklu). Jei pasirinksite pigų vežėją su sena mašina, gali būti, kad vairuotojas tiesiog neįvažiuos į miesto centrą, kur reikia pristatyti prekes, ir jums teks samdyti kitą transportą iš miesto pakraščio. Tokios smulkmenos sukuria „patogumo“ skirtumą. Brangesni, profesionalūs vežėjai turi visas licencijas, ženklius ir įrangą, kad jų mašinos nebūtų sustabdytos policijos ar neleistų įvažiuoti į reikiamas zonas. Tai užtikrina sklandų pristatymą be jokio streso.

7. Ar tikrai kaina apima viską? Kokios gali būti papildomos išlaidos?

Tai klausimas, su kuriuo susiduria dauguma klientų, gavę sąskaitą faktūrą po paslaugos atlikimo. Dažnai bazinė kaina yra skaičiuojama tik už važiavimą iš taško A į tašką B. Tačiau realybėje yra daugybė veiksnių, kurie gali padidinti galutinę sumą. Vienas dažniausių – tai laukimo mokestis (Standby fee). Jei vairuotojas atvyksta į iškrovimą Vokietijoje, o gavėjas nėra pasiruošęs (pvz., trūksta keltuvo arba vadybininkas išėjęs pietų), laikas eina. Vokiški sandėliai dažnai taiko griežtas baudas už vėlavimą iškrovimo pradžioje, o šias išlaidas perkelia į vežėją, o šis – į jus.

Taip pat gali kilti išlaidos už vėlyvą naktinį iškrovimą arba užkrovimą, už darbo atlikimą švenčių dienomis (Vokietijoje švenčių daug, ir jos griežtai laikomos). Dar vienas dalykas – priedėliai, pvz., „Tail lift“ (pakėlimo platforma gale), jei jūsų gavėjas neturi rampos. Visi šie dalykai turi būti aptarti iš anksto. Patogus ir kokybiškas pervežimas visada įtraukia detalią specifikaciją: kas įeina į kainą, o kas yra mokama papildomai. Pigūs pasiūlymai dažnai tylėti apie šias galimybes, o rezultate – staigmena sąskaitoje.

8. Kaip kainą veikia grįžtamojo krovinio (backload) pasiekiamumas?

Tai vienas įdomiausių dalykų logistikoje. Vokietija yra viena didžiausių ekonomikų Europoje, todėl ten visada yra daug krovinių, važiuojančių į šalis, tačiau mažiau krovinių, važiuojančių iš jos atgal (ypač į Lietuvą, jei nekalbame apie žaliavas). Jei mums pavyksta rasti klientą Vokietijoje, kuris nori siųsti ką nors į Lietuvą tą patį laiką, kai jūs norite siųsti ten, mes galime pasiūlyti jums labai gerą kainą. Mašina važiuoja į abi puses užpildyta – tai ideali situacija.

Tačiau jei jūsų krovinys yra vienkryptis (tik į Vokietiją), o grįžtamam kelioniui krovinio nerandame, kaina jums bus didesnė, nes mes privalome padengti tuščiosios kelionės (deadhead) išlaidas. Čia atsiranda galimybė sutaupyti pasirinkus lankstumą.