Kas geriau: individuali kelionė ar mikroautobusas į Vokietiją?

Vokietija jau dešimtmečiais išlieka viena populiariausių kryptų tiek verslo, tiek turizmo srityje. Kasmet tūkstančiai lietuvių keliauja į šią šalį – vieni ieško darbo arba vyksta verslo reikalais, kiti aplanko giminaičius, o dar kiti renkasi Vokietiją kaip pirklių šventę ar savaitgalio kelionę kryptį. Bet kuriuo atveju, iškilęs klausimas visada yra tas pats: kaip keliauti patogiau, greičiau ir, svarbiausia, ekonomiškiau? Pasirinkimas dažniausiai susiauria iki dviejų variantų – važiuoti savo jėgomis (individuali kelionė savo automobiliu) arba pasinaudoti mikroautobuso su vairuotoju paslaugomis.

Dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje beveik dviem dešimtmečiais, esu matęs viską – nuo pasididžiavęs savo „ Audi“ vairuotojų, kurie po pusės kelio suprasdavo, kad tai ne toks jau malonus nuotykis, iki didelių grupių, kurios susivienijusios išsinuomoja mikroautobusą ir džiaugiasi keliu. Nėra vieno teisingo atsakymo, kuris tiktų visiems, tačiau yra aiškių kriterijų, padedančių atsakyti į klausimą „kas geriau?“. Šiame straipsnyje mes išanalizuosime abu variantus išsamiai, atsižvelgdami į finansus, laiką, komfortą ir psichologinę apkrovą, kad jūsų sprendimas būtų apgalvotas ir racionalus.

Kelionė į Vokietiją nėra trumpas nuotykis – priklausomai nuo tikslo (Berlynas, Miunchenas, Hamburgas ar Diuseldorfas), nuvažiuoti reikia nuo 1000 iki 1800 kilometrų viena kryptimi. Tai reiškia, kad kelionė užtrunka nuo 10 iki 18 valandų sėdint už vairo. Tokia apkrova reikalauja ne tik gero fizinio pasiruošimo, bet ir techninio transporto pasiruošimo. Būtent čia dažnai paslėptos pagrindinės problemos, apie kurias dažnai nepagalvojama planuojant išvyką.

Šiame straipsnyje mes neįsivaizduosime situacijų, o pateksime gilią analizę, paremtą praktine patirtimi. Mes aptarsime, ką reiškia vairuoti toliu atstumu pagal Europos reikalavimus, kiek iš tikrųjų kainuoja „pigus“ savo automobilio nuvažiavimas ir kodėl mikroautobusas dažnai tampa ne tiesiog transporto priemonė, o mobiliu poilsiu namu. Taip pat atsakysime į dažniausiai užduodamus klausimus, kad jūsų kelionės planavimas būtų kuo sklandesnis.

Sėskite patogiau – mes pradedame detalų kelionės į Vokietiją išanalizavimą.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Koks yra tikrasis savo automobilio kelionės į Vokietiją ir mikroautobuso nuomos kainos skirtumas?

Dažnai klientai, pirmą kartą susidurdami su kainų lentele, staigiai nustemba: „Kaip tai gali kainuoti tiek daug?“. Pirmasis įspūdis apgaulingas. Savo automobiliu važiuojant atrodo, jog mokate tik už degalus. Tačiau kaip ekspertas, kuris matė šimtus sąskaitų, galiu pasakyti, kad degalai sudaro tik apie 50–60 proc. išlaidų.

Vykstant savo automobiliu, privaloma suskaičiuoti techninį aptarnavimą prieš kelionę (aliejus, filtras, padangų patikra, vairo mechanizmo), kuris gali atsieiti 100–200 eurų. Vėliau – degalai. įprastas benzininis ar dyzelinis automobilis, važiuojantis 1000 km, sudegina maždaug 6–8 litrus šimtui. Tai yra apie 120–150 eurų viena kryptimi (priklausomai nuo kuro kainos). Taip pat reikia prisiminti Lenkijos greitkelių mokesčius, kurie yra privalomi (A2 autostrada), ir kurie viena kryptimi kainuoja apie 13–15 eurų.

Dabar pažiūrėkime į mikroautobusą. Jei nuomajatės jį su vairuotoju, kaina atrodo didesnė, pvz., 600–800 eurų viena kryptimi. Tačiau ši kaina jame įskaitoma: degalus (dažniausiai dyzeliniai mikroautobusai yra ekonomiškesni keleivių skaičiaus atžvilgiu), vairuotojo atlyginimą, visus mokesčius keliuose, automobilio nusidėvėjimą ir draudimą. Jei keliaujate 7-8 žmonių grupe, vieno žmogaus kaina mikroautobusu taps mažesnė nei degalų sąnaudos vienam automobiliui, jeigu važiuotumėte dviem savo automobiliais. Taigi, grupėms mikroautobusas beveik visada laimi ekonomiškumo kovą, o pavieniui keliaujantiems – savo automobilis gali būti pigesnis, tik jei neįskaičiuojate savo laiko ir nuovargio.

2. Ar saugu keliauti savo automobiliu tokiu ilgu atstumu kaip į Vokietiją?

Saugumas – tai pirmasis prioritetas, apie kurį dažnai užmirštama, kol neįvyksta incidentas. Esu matęs daugybę situacijų, kai ilgoje kelionėje vairuotojai užmiega arba praranda dėmesingumą dėl nuovargio. Profesionalus vairuotojas, kuris vairuoja mikroautobusą, yra apmokytas dirbti ilgas pamainas. Jis žino, kada ir kaip reikia padaryti privalomą pertrauką, jo vairavimo režimas yra reguliuojamas (tachografas), kas užtikrina, kad jis nebus užmigęs už vairo.

Savo automobiliu vairuotojas dažnai yra „viskas viename“: jis ir vairuotojas, ir organizatorius, ir kartais – mechanikas. Po 8–10 valandų vairavimo be profesionalaus poilsio reakcija sumažėja tiek, kiek tai būtų pavojinga greitkelyje. Be to, mikroautobusai dažnai yra naujesni, reguliariai techniškai patikrinami (technikos apžiūros reikalavimai komerciniam transportui yra griežtesni nei privatiems automobiliams) ir aprūpinti papildomomis saugumo sistemomis, pavyzdžiui, ABS, ESP ir stabdžių asistentais, kurie dideliuose automobiliuose dažniau ir būna.

Taip pat svarbu ir oro sąlygos. Žiemą kelyje į Vokietiją per Lenkiją ar Čekiją pasitaiko staigių orų pasikeitimų. Profesionalus vairuotojas turi patirties vairuoti šlapia, slidžia kelione ir, kas svarbiau, žino, kada reikia sumažinti greitį, o savo automobilio vairuotojas gali pervertinti savo galimybes ir ratus. Taigi, saugumo atžvilgiu, mikroautobusas su profesionaliu vairuotoju yra gerokai patikimesnis pasirinkimas.

3. Kaip veikia vairuotojo darbo laikas ir poilsis, ir kodėl tai svarbu keleiviui?

Tai vienas svarbiausių dalykų, apie kurį paprasti keleiviai nieko nesužino, kol nepasirodo problemų. Komercinis transportas Europos Sąjungoje reglamentuojamas griežtais taisyklėmis. Vairuotojas gali vairuoti ne ilgiau kaip 4,5 valandas be pertraukos. Po to privaloma padaryti 45 minučių pertrauką (arba padalinti ją į 15 min. + 30 min.). Po 9 valandų vairavimo vairuotojas privalo atsisakyti 11 valandų poilsio.

Kodėl tai jums svarbu? Todėl, kad užsisakydamas mikroautobusą, jūs gaunate garantiją, kad vairuotojas nebus pavargęs. Jo vairavimo grafikas yra kontroliuojamas tachografu, o ne jo geranoriškumu. Jei jūs važiuojate savo automobiliu, jūsų „grafikas“ priklauso tik nuo jūsų valios. Dažnai žmonės stengiasi įveikti kelią viena diena, važiuodami 15-18 valandų. Tai ekstremali apkrova organizmui, didinanti avarijos riziką kelionės pabaigoje. Mikroautobuso atveju, kelionė gali trukti šiek tiek ilgiau dėl privalomų pertraukų, tačiau jūsų saugumas yra užtikrintas aukščiausiu lygiu.

4. Ką daryti su bagažu – ar mikroautobuse tilps visi daiktai?

Bagažo klausimas dažnai lemia sprendimą. Vykstant savo automobiliu, jei keliaujate 4 asmenų šeima, bagažo skyrius (bagažinė) dažnai būna užpildytas iki viršaus, o keleiviai turi sėdėti suspausti. Jeigu reikia vežti daug daiktų (pavyzdžiui, keliaujate į pirklių šventę ar išsikraustote), savo automobilio gali tiesiog nepakakti.

Mikroautobusai (ypač 8–9 vietų) turi didelę bagažinę erdvę. Be to, jei bagažo yra ypatingai daug, galima susitarti dėl priekabos su priekaba (jei techninė galimybė leidžia). Tačiau čia reikia atsižvelgti į kelionių trukmę – daugiau bagažo reiškia didesnį svorį, o tai didina degalų sąnaudas. Savo automobiliu dažnai tenka išsirinkti: ar vežti keleivius, ar daiktus.

Taip pat svarbu bagažo saugumas. Mikroautobuse bagažas yra uždaras, neįsisegaliojamas erdvėje, atskirta nuo keleivių salonu. Savo automobiliu, jei tenka statyti daiktus ant galinės sėdynės, kyla pavojus, kad staigus stabdymas gali sukelti traumą. Taigi, jei planuojate didelę komercinę kelionę su daug prekių, mikroautobusas yra vienintelis logiškas sprendimas.

5. Ar galima susiplanuoti maršrutą individualiai, jei renkamės mikroautobusą?

Yra klaidingas nuomonė, kad mikroautobusu galima važiuoti tik pagal fiksuotą grafiką iš taško A į tašką B. Profesionalios pervežimo kompanijos (tokios, kokios aš vadovauju) visada siūlo individualaus maršruto planavimą. Tai reiškia, kad jūs galite nurodyti ne tik galutinį tikslą (pvz., Miunchenas), bet ir tarpinius sustojimus.

Pavyzdžiui, jei reikia nuvykti pro vieną miestą paimti giminaitį, ar sustoti prie prekybos centro „Tesco“ Lenkijoje papietauti, tai įmanoma. Skirtumas tik tas, kad kiekvistas nukrypimas nuo trumpiausio maršruto užtrunka laiko ir gali šiek tiek padidinti kainą (jei viršijamas numatytas valandų limitas arba rūkoma papildomų degalų). Tačiau lyginant su savo automobiliu, kur jūs ir taip turite laisvę, mikroautobusas suteikia tą patį komfortą – jums nereikia vairuoti, jūs galite mėgautis kalba, piestu ar miegu, tuo tarpu vairuotojas veža jus ten, kur reikia.

Savo automobiliu jūs taip pat turite laisvę, tačiau tenka susidurti su navigacijos nustatymais, kelių ribojimais (pvz., miestuose, kur sunkvežimiams draudžiama važiuoti), o mikroautobuso vairuotojas šias problemas išsprendžia jums.

6. Kokie yra paslėpti išlaidos važiuojant savo automobiliu, apie kurias dažnai pamirštama?

Apie degalus ir greitkelių mokesčius jau kalbėjome, tačiau yra ir kitų, ne toks akivaizdžių išlaidų. Viena didžiausių – maistas ir gėrimai kelyje. Kai vairuojate savo automobilį, sustojote prie degalinės, kava, bandelė ir vanduo kainuoja brangiau nei prekybos centre. Jei kelionė trunka dvi dienas, tenka apsistoti viešbutyje ar motelyje. Nakvyne Lenkijoje ar Vokietijoje gali kainuoti nuo 50 iki 100 eurų.

Taip pat verta paminėti automobilio nusidėvėjimą. 2000 kelionės – tai didelė apkrova varikliui, pavaru dėže ir pakabai. Po tokios kelionės gali reikėti greitesnio techninio aptarnavimo arba padangų keitimo. Visos šios išlaidos yra kaupimosi ir nėra matomos iš karto.

Mikroautobuso atveju visa tai įskaičiuota į kainą. Jums nereikia galvoti apie viešbutį vairuotojui (jis apie tai pasirūpina pats arba tai įskaičiuota), nereikia mokėti už papildomą kavą ar maistą vairuotojui (jis turi savo pinigus/dietas). Galutinė suma, kurią mokate už mikroautobusą, yra „be PVM“ (t.y., jokių staigmenų), tuo tarpu savo automobiliu biudžetas gali išplisti kaip balonas.

7. Kaip elgtis su technine gedimu kelyje? Kas padės jei suges savo automobilis?

Tai yra scenarijus, kurio niekas nenori gyventi, tačiau reikia būti pasiruošusiam. Jei jūsų automobilis sugenda tarp Lenkijos ir Vokietijos (pavyzdžiui, užsibręžia diržas arba sugenda variklis), jūs liekate vieni kelyje. Reikia skambinti draudimo kompanijai, laukti pagalbos, kuri gali atvykti po valandos arba po kelių valandų. Jei gedimas rimtas, reikia ieškoti remonto dirbtuvės ir galbūt apsistoti vietoje ilgiau nei planavote. Tai sugadina visą kelionės planą, praleidžiamas lėktuvai ar susitikimai.

Mikroautobuso atveju situacija kita. Profesionali transporto kompanija visada turi pagalbos planą. Jei mikroautobusas sugenda, vairuotojas nedelsdamas praneša dispacheriui. Kompanija turi sutarčių su vilkikų pagalba visoje Europoje. Dažniausiai įvykus gedimui, kompanija gali siųsti rezervinį mikroautobusą arba organizuoti keleivių pervežimą kita transporto priemone, kad kelionė būtų tęsiama kuo greičiau. Atsakomybė už techninį būklę ir sprendimus liekia ant pervežėjo pečių, o ne ant jūsų. Tai didelis psichologinis palengvėjimas.

8. Ar yra kokių nors dokumentų ar leidimų reikalavimų, kuriuos reikia žinoti važiuojant į Vokietiją?

Vokietija yra šalis, kurioje labai griežtai laikomasi taisyklių, o policijos patikros yra dažnos. Jei važiuojate savo automobiliu, jūs privalote turėti: vairuotojo pažymėjimą, techninį pasą (nedelsiant), civilinę atsakomybės draudimo polisą („Zelena karta“), taip pat rekomenduojama turėti tarptautinę draudimo polisą („Green Card“), nors Lietuvoje išduodami polisai dažnai galioja visoje ES.

Tačiau dažnai pamirštami dalykai – tai aptarnavimo komplektas, šviesų atsparai, apsauginė liemenė. Vokietijoje už jų trūkumą gali būti skiriamos didelės baudos. Taip pat, jei važiuojate į miesto centrą (pvz., „Umweltzone“ – aplinkosaugos zona), jūsų automobilis privalo turėti specialią užrašą (angliavandenilių ženklą) ant priekinio stiklo. Be jo įvažiuoti į daugelį miestų draudžiama.

Mikroautobusų vairuotojai visais šiais dokumentais ir reikalavimais aprūpinti iš anksto. Jų transporto priemonės turi visas reikalingas zonas leidimas (dažniausiai „Euro 6“ standartas leidžia važiuoti visur).