Kas geriau: greitas ar lankstus daiktų transportavimas į Vokietiją?

Vokietija jau daugelį dešimtmečių išlieka pagrindine Lietuvos prekybos partnerė, o kasdien tarp šalių važinėja tūkstančiai sunkvežimių. Per dvidešimt metų, praleistų šioje srityje, daugybę kartų esu girdėjęs tą patį klausimą: „Kiek greitai tai gali atvykti?“. Tačiau, kaip ir daugelis kasdieniškų dalykų, logistikoje greitis nėra vienintelis ir dažnai ne svarbiausius kriterijus. Pasirinkimas tarp skubaus (ekspresinio) ir lankstaus (suvestinio arba dalinio krovinio) transportavimo yra strateginis sprendimas, kuris gali lemti ne tik Jūsų nervų išsaugojimą, bet ir verslo pelningumą ar asmeninio biudžeto balansą.

Šiame straipsnyje pasistengsiu nušviesti šios dilemos esmę, remdamasis ilgamečia praktika ir ne tik teoriniais žiniais, bet ir realiomis situacijomis, kurioms tenka susidurti kelyje. Kalbėsime ne tik apie tai, kaip greitai sunkvežimis įveikia kilometrus, bet ir apie tai, ką to greitis arba jo trūkumas reiškia Jūsų kišenėi ir, svarbiausia, saugumui.

Įvadas

Kai kalbame apie krovinių gabenimą į Vokietiją, svarbu suprasti, kad šios šalies logistinis tinklas yra vienas pažangiausių pasaulyje, tačiau ir vienas reikliausių. Vokiečiai yra žinomi savo tikslumu, tad vėlavimai čia nepriimtini, tačiau ir kainos turi būti pagrįstos. Daugeliu atvejų klientai, dar nepaklausę apie detales, jau pageidauja „skubio reiso“. Tai natūralu – visi norime savo daiktų kuo greičiau. Tačiau ar visada verta mokėti už ekspresą? Ar lankstesnis tvarkaraštis gali būti protingesnis pasirinkimas?

Esu matęs situacijų, kai įmonės, siekdamos išsaugoti gamybos procesus, permokėdavo už transportą kelis kartus, nors to išvis nebuvo būtina – pakako geresnio planavimo. Kita vertus, esu matęs ir privačių asmenų, kurie, norėdami sutaupyti keliasdešimt eurų, rinkdavosi lankstų pervežimą, o po to mėnesį negalėjo išsiimti baldų, nes krovinys buvo „užstrigęs“ sandėliuje laukiant pilno sunkvežimio.

Šiame tekste mes išanalizuosime abiejų metodų privalumus ir trūkumus. Mes neapsiribosime sausais skaičiais, bet pažvelgsime į tai, kaip veikia logistikos grandinės: kaip surenkami kroviniai, kodėl vairuotojų poilsio laikas svarbiau nei benzinas degalineje ir kodėl Vokietijos autostradose esantys kamščiai gali pakeisti visus Jūsų planus. Tik suprasdamas šiuos niuansus, galėsite priimti informuotą sprendimą, kuris geriausiai atitiks Jūsų poreikius.

Svarbu pabrėžti, kad nėra vieno teisingo atsakymo, tinkančio visiems. Visiškai kitokia situacija yra gabenant tris paletes su brangia elektronika į Miuncheno parodą, ir kitokia – pervežiant visą buto turinį į Duisburgą. Todėl toliau pateikiame išsamų DUK (Dažniausiai Užduodamų Klausimų) skyrių, kuris padės Jums susisteminti informaciją ir rasti atsakymus į būtent Jus dominančias situacijas.

DUK

1. Kuo iš esmės skiriasi greitas (ekspresinis) ir lankstus transportavimas?

Ekspresinis transportavimas, dažnai vadinamas „direct“ arba „sprinter“ reisu, yra paslauga, kur krovinys yra vežamas tiesiai iš siuntėjo prie gavėjo be jokių sustojimų tarpiniuose sandėliuose. Tai reiškia, kad sunkvežimis (arba nedidelis krovininis automobilis) užkraunamas Jūsų siuntos vietaje ir važiuoja tiesiai į paskirties tašką. Tokiose kelionėse vairuotojas dažnai keičiasi arba dirba pagal specialų grafiką, kad įveiktų atstumą kuo greičiau, net jei tai reiškia, kad reikės dirbti naktį arba šeštadieniais.

Lankstus transportavimas, dar vadinamas dalinio krovinio (LTB – Less Than Truckload) arba suvestinio transporto paslauga, veikia pagal kitą principą. Čia Jūsų krovinys yra surandamas tarp kitų siuntų, kurios važiuoja į tą patį regioną. Sunkvežimis užsuka į keletą vietų, surenka pilną (arba dalinę) mašiną, vėliau gali sustoti tarpiniame sandėlyje Vokietijoje arba Lenkijoje, kur kroviniai yra paskirstomi pagal maršrutus. Šis procesas užtrunka ilgiau, tačiau leidžia žymiai sumažinti išlaidas, nes išlaidos (degalai, vairuotojo atlyginimas, kelių mokesčiai) yra padalijamos tarp kelių klientų.

2. Kada tikrai verta rinktis ekspresinį siuntimą į Vokietiją?

Esu tokios nuomonės, kad ekspresas yra būtinas tik tada, kai laikas tampa brangesnis už patį krovinį. Pavyzdžiui, jei gamykloje sustojo konvejeris dėl to, kad trūksta vieno specifinio detalių rinkinio, kiekviena valandas priverstinio darbo sustojimo kainuoja dešimtis tūkstančių eurų. Tokiu atveju krovinių pervežimo kaina prieš tą nuostolį yra nedidelė.

Taip pat ekspresas būtinas pervežant gaminamus produktus, kurie turi trumpą galiojimo laiką (maisto produktai, vaistai), arba vykstant reikiamoems renginiams – parodoms, konferencijoms, koncertams, kai technika ar atributika turi būti vietoje iki nustatytos valandos, kitaip visas renginys gali žlugti. Privaciose siuntose ekspresas pasirenkamas, kai reikia pervežti labai svarbius dokumentus, kurie negali būti nuskenuoti ir išsiųsti el. paštu, arba kai žmogus išvyksta gyventi ir turi savo daiktus su savimi iš karto.

3. Ar lankstesnis transportavimas visada užtrunka daugiau laiko?

Ne visada, tačiau dažniausiai taip yra. Praktikoje lankstaus transporto terminas (lead time) svyruoja nuo 3 iki 7 darbo dienų, priklausomai nuo to, į kurį Vokietijos regioną reikia vežti (ar tai arti sienos, pvz., Berlynas, ar toli pietuose, pvz., Miunchenas) ir ar jau yra surinktas pilnas komplektas. Kartais, jei pasisekia ir Jūsų krovinys atsitinka tinkamame momento ir vietovėje, jis gali atvykti per 2–3 dienas, tačiau to negalima garantuoti.

Ekspresas į Vokietiją dažniausiai trunka nuo 24 iki 48 valandų, priklausomai nuo atstumo. Skirtumas tas, kad eksprese laikas yra determinuotas – žinome, kada išvažiuojame ir kada turime būti paskirties vietoje. Lankstame transporte laikas priklauso nuo kiekvieno kitos siuntos įkėlimo/iškėlimo proceso. Jei prieš Jums paėmęs krovinį vairuotojas užstrigs sienos perėjimoje arba vėluos ankstesnis klientas, Jūsų siunta taip pat vėluos. Čia negalima kalbėti apie fiksuotą atvykimo valandą, dažniausiai nurodomas tik dienų tarpas.

4. Kokios kainos skirtumus turi tikėtis tarp šių dviejų metodų?

Kainų skirtumas gali būti didžiulis. Jei lankstus transportavimas (suvestinis) gali kainuoti, pavyzdžiui, 100–150 eurų už paletę (priklausomai nuo svorio ir matmenų), tai ekspresas gali kainuoti net 3–5 kartus daugiau. Kodėl? Nes sumokėdami už ekspresą, Jūs iš esmės nusipirkote visą sunkvežimį, jo talpą, vairuotojo laiką, degalus ir Vokietijoje galiojančius kelių mokesčius (MAUT) vienam savo krovinui.

Be to, ekspresinis reisas dažnai reikalauja greito vairuotojo grįžimo tuščiu bėgiu atgal, o šis „tuščias bėgis“ taip pat yra įskaitomas į kainą. Lankstame transporte šios išlaidos padalijamos, nes vairuotojas sugrįžta su kitu užsakymu. Taigi, jei Jūsų biudžetas ribotas ir siunta nėra kritinio laiko, lankstesnis būdas yra ekonomiškai pagrįstas. Jei svarbiau laikas, turite būti pasiruošę sumokėti už privilegiją būti pirmiausiai eilėje.

5. Ar mano krovinys bus saugesnis ekspresiniame reise?

Tai klausimas, apie kurį daug galvojau. Teoriškai taip – kuo mažiau kartų krovinys yra kraunamas ir iškraunamas, tuo mažesnė tikimybė, kad jis bus pažeistas. Eksprese krovinys paprastai užkraunamas vieną kartą ir iškraunomas vieną kartą paskirties vietoje. Tai idealu taisyklingoms dėžėms, paletėms ar jautriai technikai.

Lankstame transporte krovinys gali būti perkraunamas 2–3 kartus. Pavyzdžiui, Jūsų siunta surenkama Lietuvoje į sunkvežimį, važiuojantį į centrų sandėlį (pvz., Varšuvoje arba Kaune). Ten ji gali būti perkraunama į kitą, didesnį sunkvežimį, važiuojantį į Vokietijos distribucijos centrą. Vėliau Vokietijoje ji vėl gali būti perkraunama į mažesnį automobilį (paskirstymo sunkvežimį), kuris veža į konkretų miestą. Kiekviena tokia operacija keliau riziką, kad dėžė bus pastumta, apiplėšta arba užlieta. Tačiau profesionalios logistikos kompanijos turi standartus, kaip tvirtinti krovinius (kabeliai, oro pagalvės), kad net kelių kartų perkrovimo metu jie liktumėt nepažeisti.

6. Kaip Vokietijos specifika (pvz., eismo sąlygos) veikia šiuos pervežimus?

Vokietija turi unikalią specifiką, kurią reikia vertinti. Pirmiausia tai – autostradų kamščiai. Nors jie nėra tokie dideli kaip prieš dešimtmetį, tačiau ruožai aplink didmiesčius (Frankfurtas, Miunchenas, Hamburgas) gali užtrukti valandas. Ekspresiniame reise vairuotojas gali numatyti alternatyvius maršrutus arba dirbti naktį, kai eismas mažesnis. Lankstesniame reise vairuotojas yra susietas su grafiku – jei jis užstringa kamštyje, jis vėluoja ir į kitą iškrovimą, o tai sukelia „domino efektą“.

Taip pat labai svarbu Vokietijos darbo laiko reglamentavimas. Vokietijoje daugelis sandėlių ir gavėjų ne priima krovinių pietų metu (12:00–13:00) arba po 16:00 valandos, jei tai nebuvo iš anksto susitarta. Ekspresas paprastai turi prioritetą ir užsakymas yra derinamas taip, kad vairuotojas praleistų šias „uždaras“ valandas arba atvyktų būtent tada, kai jam leidžiama. Lankstame reise vairuotojas gali turėti laukti keletą valandų už sandėlio vartų, kol juos atidarys, kas taip pat prailgina pristatymo laiką.

7. Kokius dokumentus reikia paruošti skirtingiems pervežimams?

Dokumentacija abiejais atvejais panaši, tačiau ekspresas reikalauja didesnio tikslumo. Visada būtina turi prekių siuntos lapą (CMR sąvada), komercinę sąskaitą (invoice) ir, jei reikia, pildymo deklaracijas (pvz., EX1, jei keliaujama per trečiąsias šalis, nors į Vokietiją iš Lietuvos tai netaikoma, nes abi šalys ES narės). Tačiau ekspresiniame reise, jei trūksta vieno parašo arba duomenys CMR sąvadoje neatitinka realybės, vairuotojas gali būti sulaikytas sienos arba policijos patikrinimo metu, o tai visiškai sugriauna „greitojo“ reiso idėją.

Lankstame transporte, ypač kai krovinys keliauja per didelius logistikos hubus, dokumentai dažnai yra perduodami elektroniniu būdu (išankstinė informacija). Jei pastebimi klaidų, sandėlio administratoriai gali susisiekti ir juos ištaisyti prieš krovinį iškeliaujant toliau, taigi, šiose situacijose yra daugiau „tolerancijos“ laiko atžvilgiu ištaisyti klaidas. Visgi, visada rekomenduoju užtikrinti, kad visi dokumentai būtų užpildyti be klaidų – tai taikoma ir ekspresui, ir suvestiniams siuntimams.

8. Ar galima sekti savo krovinį realiu laiku abiem atvejais?

Šiuolaikinėje logistikoje GPS stebėjimas yra standartas net ir pigiausiame pervežime. Tačiau stebėjimo kokybė skiriasi. Ekspresiniame reise Jūsų krovinio numeris (pvz., CMR numeris) sistemoje rodo tikslų automobilio vietą realiu laiku. Galite matyti, kad jis važiuoja autostradaje link Miuncheno arba stovi degalinėje.

Lankstame transporto stebėjimo sistemoje situacija gali būti šiek tiek painesnė. Sistema gali rodyti, kad Jūsų krovinys yra „Tranzite“, tačiau negali būti aišku, ar jis yra pagrindiniame sunkvežimyje, ar jau buvo perkrautas į paskirstymo furgoną Vokietijoje. Dažnai statusas pasikeičia tik tada, kai vairuotojas nuskenuoja prekių siuntos lapą atvykęs į punktą. Taigi, jei Jums būtina žinoti kiekvieną valandą, kur yra Jūsų daiktas, ekspresas suteiks daugiau psichologinio ramumo.

9. Kokios yra aplinkosaugos ar ekologinės atsakomybės skirtumai?

Tai gana naujas, bet vis svarbesnis kriterius. Lankstus, suvestinis transportavimas yra žymiai draugiškesnis aplinkai. Vietoj to, kad kiekvienas klientas siųstų pusiau tuščią sunkvežimį, vienas automobilis veža 10–15 skirtingų krovinių. Tai sumažina CO2 išmetimus vienam krovinyje. Daugelio Vokietijos įmonių atstovai, kurie turi „green“ politiką, renkasi būtent šį metodą dėl mažesnio poveikio aplinkai.

Ekspresas yra brangus ne tik pinigais, bet ir ekologiškai. Vienas sunkvežimis, važiuojantis 1000 km su vienomis keletą paletų, išmeta daugiau kenksmingų dujų nei tas pats krovinys, vežamas kartu su kitais. Tačiau, kaip jau minėjau, kartais ekspresas būtinas, ir tada šis neigiamas poveikis yra „padengiamas“ verslo ar poreikių kritiškumu. Jei Jums svarbu eco-vidinis įvaizdis, verta tai pažymėti užsakant paslaugą.

10. Ką daryti, jei krovinys vėluoja? Kaip skiriasi sprendimai?

Jeigu vėluoja ekspresas – tai yra katastrofa ir tiesioginė logistikos kompanijos klaida (išskyrus atvejus, kai vėluoja pats siuntėjas parengiant siuntą). Tokiu atveju Jums turėtų būti suteikta visa pagalba, įskaitant kurjerinio pristatymo paskutinį kilometrą organizavimą arba net naujo vairuotojo siuntimą. Čia kompensacijos ir baudos yra realios ir dažnai numatytos sutartyje.

Jeigu vėluoja lankstus transportas – situacija yra sudėtingesnė. Dauguma sutarčių šiuo atveju nurodo, kad terminai yra „apytiksliai“ (approximate). Vėlavimas gali būti įvykęs dėl kitų klientų kaltės (pvz., vėlavimo iškrovimo vietoje) arba dėl techninių priežasčių. Tokiu atveju reikalauti baudų yra sunkiau, tačiau gera logistikos firma visada informuos apie vėlavimą iš anksto ir pateiks naują numatomą atvykimo laiką. Mano patirtis rodo, kad kantrybė ir gerumas su vairuotojais (kurie dažnai patiria didžiulį stresą) padeda išspręsti problemas greičiau nei pyktis.

Išvada

Apibendrinant viską, ką kalbėjome, tampa aišku, kad klausimas „kas geriau?“ neturi vienodo atsakymo. Tai yra klasikinis konfliktas tarp laiko ir pinigų, tačiau jis užsiem ir daugiau niansų, tokių kaip saugumas, aplinkosauga ir psichologinis ramumas.