Kas geriau: greitas ar komfortiškas pervežimas į Vokietiją? Išsamus eksperto vertinimas

Vokietija jau dešimtmečiais išlieka viena populiariausių kryptų tarp lietuvių keleivių. Nesvarbu, ar tai kelionė darbo reikalais, vizitas pas giminaičius, medicininis gydymas ar paprasta turistinė išvyka, kiekvienas keliautojas prieš išvykstant susiduria su vienu esminiu klausimu: ką prioriteto teikti renkantis transporto priemonę – greičiui ar komfortui? Esu dirbęs tarptautinių pervežimų srityje daugiau nei dvidešimt metų ir per tą laiką matavau viską – nuo trijų dienų maratonų senais „Golfais“ iki prabangių mikroautobusų, kurie keliautojus į tikslą pristato be jokios įtampos.

Dauguma klientų, paskambinusių užsisakyti kelionę, dažnai klausia: „Kiek greitai nuvažiuosime?“ arba „Ar bus daug sustojimų?“ Tai yra natūralu, laikas – brangus resursas. Tačiau, patirties pagalba galiu pasakyti, kad ilgame maršrute, kaip kad Vilnius–Berlynas (apie 1000–1100 km) ar Kaunas–Miunchenas, vienintelis greitis be komforto gali tapti pavojingu ne tik fizine, bet ir psichologine prasme. Šiame straipsnyje mes išnagrinėsime abiejų faktorių privalumus ir trūkumus, padėsime suprasti, kuris pasirinkimas yra optimalus konkrečiam žmogui, ir atsakysime į dažniausiai užduodamus klausimus, kylančius planuojant kelionę į Vokietiją.

Svarbiausia suprasti, kad „greitis“ ir „komfortas“ šioje srityje nėra priešingos sąvokos, tačiau rinkdamasis vieną, dažnai tenka aukoti kitą. Brangūs, prabangūs mikroautobusai gali vairuoti greičiau, nes jie yra techniškai geriau pritaikyti tobulam greičiui palaikyti, tuo tarpu pigesnis pervežimas gali reikšti daugiau sustojimų (paimti keleivių, išleisti juos įvairiose miestų dalyse), kas tiesiogiai prailgina kelionės trukmę. Tačiau greitis nėra tik važiavimo greitis – tai ir organizacijos kokybė. Vėluojantis vairuotojas dėl blogo planavimo gali padaryti taip, kad net ir geras automobilis nuvažiuos lėtai. Tuo tarpu komfortas – tai ne tik odinis sėdynių apmušalas. Tai oro kondicionierius, dirbtinės ventiliacijos švarumas, vairuotojo etiketas, saugumo diržai ir galimybė išsipūsti kojas kas dvi valandas.

Gilindamiesi į šią temą, turime atsižvelgti į fiziologiją. Sėdėjimas vienoje vietoje 12–15 valandų yra didelis išbandymas organizmui. Jei pasirinksime „greitą“ variantą, pvz., senesnį automobilį su kietomis sėdynėmis, kur vairuotojas „stumia“ kuo greičiau, kad atvyktų anksčiau, paskutinės kelionės valandos gali tapti tikru kankinimu. Kūnas sustingsta, kojos patinsta, o nugaras pradeda skaudėti. Atvirkščiai, rinkdamasis komfortą, sutinkate, kad kelionė gali trukti šiek tiek ilgiau, tačiau išlišite atsiskyręs ir ramus.

Taip pat negalime pamiršti saugumo aspekto. Vairuotojo, kuriam mokama tik už greitą pristatymą, pagunda lenkti, važiuoti poilsio režimą arba nesiimti pertraukų, gali būti per didelė. Mano patirtis rodo, kad pavojingiausi yra maršrutai, kuriose vairuotojas spaudžiamas laiko. O komfortiškas pervežimas dažnai reiškia ir saugesnį vairavimą, nes transporto priemonė pasitvirtinama, o vairuotojas dirba racionalų grafiką. Vokietijoje ir Lenkijoje eismo taisyklių kontrolė yra griežta, ir greičio viršijimas gali ne tik prailginti kelionę baudų dėka, bet ir visiškai ją sustabdyti.

Toliau straipsnyje pateikiame išsamų Dažniausiai Užduodamų Klausimų (DUK) skyrių, kuris padės jums susidaryti pilną vaizdą apie tai, kas labiau tinkama jūsų kelionei. Mes aptarsime kainas, kelionės trukmę, bagažo tvarkymą ir kitus niuansus, kurie, pirmą žvilgsnį, atrodo smulkūs, tačiau ilgoje kelionėje tampa lemtingais.

DUK: Dažniausiai užduodami klausimai apie greitį ir komfortą

1. Kiek tiksliai trunka kelionė į Vokietiją mikroautobusu, ir ar įmanoma ją nutraukti per 10 valandų?

Atsakymas: Teoriškai, atstumas nuo Vilniaus iki Berlyno yra apie 1000 kilometrų. Jei nebūtų jokių sustojimų, ribų, degalinių apsilankymų ir vairuotojo poilsio, šį atstumą galima įveikti per 10–11 valandų taikant vidutinį greitį apie 90–100 km/h. Tačiau praktikoje tai yra neįmanoma ir nelegalu. Tarptautiniai pervežimai reglamentuoja vairuotojo darbo laiką – po 4,5 valandų vairavimo būtina padaryti 45 minučių pertrauką. Taip pat reikia užtikrinti keleivių poreikius (tualeto, maisto, degalų). Be to, maršrutuose yra miestai, kuriuose reikia paleisti ar paimti kitus keleivius. Todėl realus, optimalus ir saugus kelionės laikas į centrines Vokietijos vietas svyruoja nuo 14 iki 18 valandų. Pasakant „greičiau“ nei 14 valandų, dažnai turi omenyje rizikingą vairavimą ar pažeidimus, kurių mes, kaip atsakingi vežėjai, nedarome.

2. Ar brangesnis bilietas visada garantuoja didesnį komfortą ir greičiau atvykimą?

Atsakymas: Ne visada, tačiau didelė tikimybė, kad taip yra. Rinkoje egzistuoja kainų segmentai. Pigiausi pervežimai (dažnai vadinami „ekonomika“) remiasi dideliu keleivių srautu – kuo daugiau žmonių, tuo pigiau bilietas. Tai reiškia daug sustojimų, ilgesnį išsėdimą ir pasodinimą, kas prailgina kelionę. Brangesnis bilietas dažnai reiškia „iš durų į durys“ principą (mažiau sustojimų) arba naujesnę transporto priemonę. Tačiau kaina taip pat gali būti pašokusi dėl sezono (pavyzdžiui, Kalėdos ar Naujieji metai) ar degalų kainos. Rekomenduoju neatsižvelgti tik į kainą, o patikrinti transporto priemonės amžių ir maršruto specifiką. Kartą už 50 eurų daugiau galite nupirkti ne tik odines sėdynes, bet ir 3 valandas gyvenimo, kurias praleistumė ne sėdint kito keleivio ant kelių.

3. Kas lemia didesnį komfortą: mikroautobuso tipas ar vairuotojo įgūdžiai?

Atsakymas: Tai yra derinys, tačiau techninė buklė yra pagrindas. Naujas, 9 vietų Mercedes-Benz Vito ar VW Caravelle su patogiomis atlošiamomis sėdynėmis, dirbtine ventiliacija (kuri neleidžia languose užsidegti rūkams) ir tvarkinga pakaba suteiks 80% komforto. Likę 20% priklauso nuo vairuotojo. Patyręs vairuotojas žino, kur yra geresnės degalinės su švariais tualetais, kaip praleisti „spūrių“ ruožus, kaip švelniai stabdyti, kad keleiviai nepajustų smūgių. Geras vairuotojas taip pat nebus agresyvus ir neleks garsiai muzikos. Nauja mašina su agresyviu vairuotoju bus blogiau nei senesnė, bet su profesionalu, kuris rūpinasi keleiviais.

4. Ar „iš durų į durys“ pervežimas yra greitesnis nei regularus reisas su sustojimais aikštelėse?

Atsakymas: Priešingai paplitusiai nuomonei, „iš durų į durys“ gali trukti tiek pat, kartais net ilgiau, jeigu maršrutą sudaro daug adreso pristatymų. Jeigu mikroautobuse yra 8 keleiviai ir kiekvienam reikia važiuoti į skirtingą miestą ar rajoną, vairuotojas gali praleisti nemažai laiko tik važiuodamas po Vokietijos miestus ieškodamas adreso. Tačiau šis pasirinkimas yra kur kas komfortiškesnis, nes nereikia laukti stotyje, gabenti bagažo per miestą atskirai. Jeigu jūsų tikslas – grynas greitis, geriau rinktis reisą, kuris sustoja tik didžiuosiuose miestuose (pavyzdžiui, tik Berlyne ar Hamburge), o ne toli nuo jūsų namų esančio kaimo.

5. Kaip greitis veikia mano bagažo saugumą?

Atsakymas: Greitis ir staigus stabdymas yra pagrindiniai priešai bagažui. Greitai važiuojantys vairuotojai dažnai turi staigiai stabdyti prieš „spūstį“ ar pervažiavimą. Jeigu bagažas skyriuje yra pritaisytas netinkamai, jis gali nukristi, susidegti (jeigu liečia su kuriuo nors) arba susibrėžti. Komfortiškas, ramesnis vairavimas reiškia, kad bagažas išlieka vietoje. Be to, dideli, greiti pervežėjai dažnai krauna bagažą „ant kalno“, kas apsunkia jo išėmimą. Ramesnis reisas leidžia vairuotojui labiau pasirūpinti kroviniu.

6. Ar galima tikėtis, kad pervežėjas laikosi tikslo grafiko, jeigu reklamuojamas „greitas“ pervežimas?

Atsakymas: Čia susiduriame su vartotojo lūkesčių ir realybės skirtumu. Net ir geriausiai suplanuotas greitas reisas gali vėluoti dėl objektyvių priežasčių: uraganas Vokietijos autobanuose, sulaikymas pasienio punkte (nors Lietuva ir Vokietija yra Šengeno zonoje, kartais vykdomi pasienio kontrolės pasėliai), arba techninės problemos. Tačiau patikimi, brangesni pervežėjai turi rezervinius planus: pakeisti vairuotoją ar net paskambinti taksi, jeigu technika nepataisoma. Pigiuose reisuose vėlavimas gali trukti valandomis be jokio paaiškinimo. Todėl „greitis“ turi būti suprantamas kaip „organizuotumas“, o ne kaip „važiavimas 140 km/h“.

7. Kokius fizinius pojūčius patiria keleivias renkantosi greitį už komforto sąskaitą?

Atsakymas: Fizinis diskomfortas pasireiškia ne tik skausmu, bet ir nuovargiu. Senesniuose mikroautobusuose, kurie dažnai naudojami pigesniems, greitiems pervežimams, vibracija yra didesnė, vibracijos slopinimo sistema prastesnė. Po 10 valandų toks važiavimas sukelia galvos skausmą, pykinimą (jeigu keleivys linkęs), nugaros skausmus. Komfortiškas mikroautobusas turi gerą pakabą, kuri „glotnina“ kelio duobes, ir efektyvią oro kondicionierių sistemą, kuri neleidžia orui užsti. Vėluojant atvykti dėl blogo komforto, paskutinės 2 valandos tampa tiesiog kankinimu, o atvykus į tikslą, keleivias gali reikėti dienos atsigauti.

8. Ar saugiau važiuoti lėčiau?

Atsakymas: Aboliučiai taip. Fizikos dėsniai nepasitvirtina: sustabdant mašiną, važiuojančią 130 km/h, stabdymo kelias yra žymiai ilgesnis nei važiuojant 110 km/h. Be to, didelis greitis mažina vairuotojo reakcijos laiką ir galimybes išvengti avarijos. Mano patirtis rodo, kad sunkiausių incidentų (išslydimo iš kelio, gilių duobių užkirtimo) visada kaltininkas yra per didelis greitas. Lėtesnis, tolygus važiavimas leidžia ankstyviau pastebėti pavojų. Vokietijos autobanuose, kuriose nėra greičio apribojimo, sunkvežimiai ir mikroautobusai vis tiek turi važiuoti ne greičiau kaip 80 km/h (arba 90 km/h kai kuriose vietose), o elektronikos apribojimai neleidžia viršyti 90 km/h. Taigi, „greitas“ reisas dažniausiai pažeidžia techninius apribojimus, o ne naudojasi teisės važiuoti 200 km/h.

9. Kaip pasirinkti, jeigu keliauju su mažais vaikais – ar tuomet komfortas yra svarbiau už greitį?

Atsakymas: Vaikų atveju komfortas yra absoliutus prioritas, o greitis tampa antrine vertebe. Vaikui sėdėti vienoje vietoje 12 valandų yra didelė stresa. Jeigu mikroautobusas yra komfortiškas, gali būti galimybė užimti vaiką (jeigu leidžiama naudoti planšetę, yra USB jungtys), jis gali miegoti geresnėje atmosferoje. Greitas reisas su dažnais sustojimais ir staigiais manevrais gali sukelti vaiko gašlavimą, kas visiškai sugadins kelionę visai šeimai. Vaikams reikalingi dažnesni, bet ilgesni sustojimai (kad galėtų apsigyventi, nušokti nuo mikroautobuso), o komfortiškas reisas dažniau leidžia lanksčiai tai derinti.

10. Ar verta rinktis pervežimą naktį tam, kad „praleisti“ laiką ir atvykti ryte?

Atsakymas: Naktinis pervežimas yra dviejų ašmenų kalvis. Vienoje pusėje – jūsų taupomas dienos laikas, atvykstate į Vokietiją ryte ir turite pilną dieną darbams. Kitoje pusėje – didelis rizika komfortui. Naktį vairuotojas gali būti mieguistas (nepaisant taisyklių), o kūnas natūraliai nori miegoti. Jeigu mikroautobusas nėra pritaikytas ilgoms kelionėms (nėra pakėlėjų kojoms, galvos atramų), naktis taps košmaru. Tačiau jeigu tai aukščiausios klasės transportas, su patogiomis sėdynėmis, kurios gali atsigulti (reclinable seats), ir tamsinti langai, tai gali būti puikus sprendimas. Čia vėlgi, kokybė lemia ar tai bus komfortiška kelionė, ar tik priverstinis budėjimas.

Išvada

Apibendrinant ilgąją diskusiją apie greitį ir komfortą keleivių pervežime į Vokietiją, turiu pasakyti tai, kas dažnai nutyla prieš užsisakant bilietą: kelionės kokybę lemia ne tik metai, kuriais automobilis pagamintas, bet ir paslaugos filosofija. Jeigu jūsų tikslas yra vienintelis – atvykti taip greitai, kaip įmanoma, nepaisant to, kad kelyje praleisite 15 valandų suspausti tarp kitų keleivių, neįmanoma išsipūsti kojų, o vairuotojas bus nervingas – tuomet rinkitės pigiausius ir „grečiausius“ pasiūlymus. Tačiau tokia strategija dažnai apsimoka tik trumpalaikėje perspektyvoje.

Atvirkščiai, jeigu vertinate savo sveikatą, norite atvykti į Vokietiją atsiskyręs, pasiruošęs darbui ar poilsiui, rinkitės komfortą. 20 metų patirtis šioje srityje mokė mane vieno: keleivis, kuris atvyko po 18 valandų, bet jautis gerai, visada palieka gerą atsiliepimą ir sugrįžta.