Kas geriau: didelis autobusas ar mažas mikroautobusas į Vokietiją?

Įvadas

Per daugiau nei dvidešimt metų praleistų tarptautinių keleivių pervežimų versle, esu girdėjęs vieną tą patį klausimą be galo daug kartų. Organizuodami kelionę iš Lietuvos į Vokietiją –无论是 tai verslo kelionė į Hanoverio parodą, moksleivių ekskursija į Berlyną arba šeimos renginys Miunchene – klientai visada svyruoja tarp dviejų variantų: užsisakyti patogų, didelį autobusą, ar rinktis kompaktišką, lankstų mikroautobusą. Tai nėra paprastas „arba/arba“ pasirinkimas, kurį lemia tik kaina. Čia kalbame apie kompleksinę logistikos užduotį, kurioje vienas netinkamas sprendimas gali sugadinti visą kelionės patirtį.

Vokietija yra specifinis rinkas. Tai šalis, kurioje itin griežtai laikomasi techninių reikalavimų, kurioje kelių kokybė skiriasi nuo idealaus autobano iki siaurų miestelių gatvelių, o laiko sąvoka yra šventa. Esu matęs, kaip dideli grupės nusivylia, kai 54 vietų autobusas negali priartėti prie viešbučio centro dėl „Umweltzone“ (ekologinės zonos) apribojimų, ir kaip mažos grupės pavargsta keliuose sėdėdamos per ankštuose mikroautobusuose be tualetų. Kiekvienas variantas turi savo gilių privalumų ir, žinoma, „povandeninių uolų“, apie kurias dažnai užmirštama pagalvoti, kol būna per vėlu.

Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi, neapsiribodamas sausu techninių duomenų išvardinimu. Mes aptarsime, kaip pasirinkimas veikia jūsų biudžetą, komfortą, kelionės laiką ir, svarbiausia, nervus. Tikslas – padėti jums suprasti mechanizmus, kurie valdo šį procesą, kad galėtumėte priimti informuotą sprendimą, kuris geriausiai atitiktų būtent jūsų grupės poreikius. Nesvarbu, tai 8 ar 40 žmoni�s – logistika turi būti be trūkio.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kuris transporto priemonės tipas ekonomiškesnis mažoms grupėms (iki 20 žmonių)?

Dažnai klientai manyti, kad mikroautobusas visuomet yra pigesnis. Taip yra tik iš dalies. Jeigu kelionę atlieka maža grupė, pvz., 8–10 asmenų, mikroautobusas (pvz., Mercedes-Benz Vito arba VW Crafter) be abejo yra pigesnis už didelį autobusą, nes sumokėsite už mažesnį kuro sąnaudas ir vairuotojo darbo užmokestį, priskaičiuotą vienam asmeniui. Tačiau situacija keičiasi, kai žmonių skaičius artėja prie 18–20.

Tarkime, jūsų grupėje yra 19 žmonių. Standartinis turistinis mikroautobusas turi 19 vienų vietų. Jei visos vietos užpildytos, kaina vienam keleiviui gali būti panaši į tą, kurią mokėtumėte už didelį autobusą, jeigu šis būtų užpildytas mažiau nei pusiau. Be to, reikia atsižvelgti į bagažą. 19 keleivių su dideliais lagaminais gali tiesiog netilpti į mikroautobuso bagažinę. Tuomet tektų nuomoti papildomą priekabą arba vilozi, kas padidina išlaidas ir logistikos sudėtingumą. Todėl mažoms grupėms iki 15 žmonių mikroautobusas tikrai laimi ekonomiškumo atžvilgiu, tačiau 16–20 asmenų atveju vertėtų atidžiai suskaičiuoti, ar jums neverta rinktis mažesnio autobuso (pvz., 30–40 vietų), kuris suteiks daugiau erdvės už panašią kainą.

2. Kaip keliaujant į Vokietiją veikia keleivių komfortas ir poilsis?

Komfortas yra tas faktorius, kurį dažniausiai nepaisoma, kol pradedama važiuoti. Kelionė iš Vilniaus iki Berlyno trunka apie 12–14 valandų, priklausomai nuo maršruto ir sustojimų. Dideliame autobuse (pvz., Setra ar Neoplan) keleiviai turi galimybę atsistoti, paeiti link tualeto, pasikeisti poziciją sėdint, o dažnai net ir pasisemti karšto kavos ar arbatos iš virtuvėlės. Sėdynės yra didesnės, turi galvos atlošus, kojų atramas, o atstumas tarp eilių leidžia jaustis erdviai.

Mikroautobuse situacija kitokia. Čia erdvės yra ribotos. Nors modernūs mikroautobusai yra ergonomiški, 12 valandų praleisti sėdint mažame „Vito“ gali būti tikras išbandymas, ypač aukštiems žmonėms. Be to, mikroautobusuose dažnai nėra tualetų. Tai reiškia, kad vairuotojas turi planuoti papildomus sustojimus degalinėse kas 2–3 valandas. Ilgiau trukdantys sustojimai ne tik prailgina kelionę, bet ir išjungia grupę iš ritmo. Jeigu jūsų grupėje yra senjorų ar mažų vaikų, didelis autobusas su tualetu yra vienintelis protingas pasirinkimas dėl fizinio komforto.

3. Ar didelis autobusas ar mikroautobusas yra saugesnis ilgos kelionės metu?

Saugumas kelyje yra aukščiausias prioritetas. Statistiškai, dideliems autobusams avarijų skaičius vienam nuvažiuotam kilometrui yra žymiai mažesnis nei lengvesniems transporto priemonėms. Kodėl? Didelis autobusas yra masyvesnis, turi sudėtingesnes stabdžių sistemas (pvz., ABS, ESP, retarderiai), kurios leidžia efektyviau stabdyti dideliu greičiu, o jo masė suteikia didesnį stabilumą vėjuotuose Vokietijos autostradose (Autobahn). Kai sunkvežimiai pralenkia mikroautobusą dideliu greičiu, pastarąjį gali stipriai „pamušti“ oro srovė – mikroautobusą gali nupūsti į šalį. Didelis autobusas tokiu atveju lieka stabilus.

Be to, profesionalūs autobusų vairuotojai dažniausiai turi didesnę patirtį ilgos distancijos vairavime. Jie yra prižiūrimi griežtesnių medicininių reikalavimų. Taip pat verta paminėti, kad dideliuose autobusuose keleiviai sėdi aukščiau už kitų automobilių stogus, kas mažina smūgio pavojų avarijos atveju. Mikroautobusas yra maždaug to paties aukščio kaip ir lengvieji automobiliai, todėl jis yra pažeidžiamiausias.

4. Kaip Vokietijos miestų eismo apribojimai (Umweltzone) veikia transporto pasirinkimą?

Vokietijoje daugelyje miestų (Berlynas, Miunchenas, Hamburgas, Kelnas ir kt.) galioja ekologinės zonos (Umweltzone). į jas įvažiuoti gali tik tie automobiliai, kurie turi atitinkamą spalvinę ženkliuką (dažniausiai žalią). Dideliems autobusams gauti leidimą dažniausiai būna paprasta, jei jie yra nauji (Euro 6 standarto), tačiau kaina už įvažiavimą į miesto centrą gali būti didelė, o vietos parkuoti – labai ribotos.

Čia mikroautobusai turi nedidelį pranašumą. Jei mikroautobuso svoris neviršija 3,5 tonos (dažniausiai 8–9 keleivių transporto priemonės), jis dažnai gali būti laikomas lengvuoju automobiliu ir jam gali būti taikomi mažesni mokesčiai arba jis gali važiuoti kur kas lengviau pasiekiamais maršrutais. Tačiau jei naudojate 19 vietų mikroautobusą, kuris sveria daugiau nei 3,5 tonos, jis yra prilyginamas autobusui ir jam taikomi tie patys griežti apribojimai. Ilgais metais išmokau, kad priešvykdami į Vokietiją, būtina tiksliai žinoti ne tik maršrutą, bet ir automobilio svorį bei techninius duomenis, kad netyčia nenuvažiuotumėte į zoną, kurioje gresia didelės baudos.

5. Kiek bagažo galima pasiimti ir kaip tai įtakoja pasirinkimą?

Tai vienas dažniausiai kylančių nesusipratimų šaltinių. Klientai dažnai sako: „Mes turime po vieną lagaminą“. Tačiau vieno žmogaus „vienas lagaminas“ gali reikšti rankinę lagaminę, o kito – didelį sportinį krepšį su slidėmis arba įrangos dėže. Didelis autobusas turi poilsį („bagage“) po keleivių kabina, kurio telpa nuo 4 iki 8 m³ bagažo, kartais net daugiau, priklausomai nuo modelio. Tai leidžia lengvai sutalpinti standartinius lagaminus 40–50 keleivių grupei.

Mikroautobuso bagažinės talpa yra labai ribota. Pavyzdžiui, 8 vietų mikroautobuso bagažinė gali talpinti tik apie 8–10 standartinių lagaminų. Jei keliaujate su muzikinės grupės instrumentais, sportine įranga arba grįžtate iš „Vokietijos prekybos“ ir perkote daug prekių, mikroautobusas tiesiog netilps. Esu patyręs situacijų, kai tekdavo iškrauti pusę bagažo į keleivių saloną, kas ne tik nelegalu (dėl saugumo), bet ir labai nepatogu. Jeigu bagažo daug, didelis autobusas yra vienintelis logiškas sprendimas.

6. Ar greičiau nuvyksti mikroautobusu nei dideliu autobusu?

Yra paplitęs mitas, kad mažesnis automobilis visada važiuoja greičiau. Teoriškai taip gali būti miesto sąlygomis, tačiau Vokietijos autostradose situacija kitokia. Dideliems autobusams Vokietijoje nustatytas didžiausias leistinas greitis – 100 km/h (dažnai jie yra apriboti elektroninių sistemų net iki 80 km/h pagal vežėjo politiką). Mikroautobusai (iki 3,5 t) gali važiuoti greičiau, tačiau realioje situacijoje skirtumas nėra toks didelis, kaip atrodo.

Kas tikrai įtakoja laiką – tai sustojimai. Didelis autobusas gali važiuoti 600–700 km be sustojimo (išskyrus vairuotojo poilsį). Mikroautobusui dėl mažesnio kuro bako talpos ir tualeto nebuvimo tenka sustoti dažniau. Be to, vairuotojo darbo laiko apribojimai yra vienodi ir vieniems, ir kitiems. Jeigu kelionė trunka ilgiau nei 9 valandas, reikalingas antras vairuotojas arba ilgas poilsis. Dideliuose autobusuose dažniau būna du vairuotojai, todėl jie gali važiuoti be ilgų pertraukų, o mikroautobusuose dažniausiai važiuoja vienas vairuotojas, kas priversta stabdyti 45 minučių kas 4,5 valandos. Taigi, dėl dažnesnių sustojimų, mikroautobusas gali atvykti net vėliau.

7. Kaip pasirinkimas veikia vairuotojo darbo sąlygas ir kainą?

Vairuotojo darbas yra vienas brangiausių komponentų pervežimo kainoje. Dideliame autobuse vairuotojas turi didesnę erdvę, geresnę ergonomiką, dažniau įrengtą lovą poilsio (jei tai dviejų vairuotojų reisas). Mikroautobuse vairuotojas sėdi mažiau patogioje kabinoje, dažniau įsitempia manevruodamas mieste.

Tačiau čia yra ir subtilybių. Jeigu rengiate šventę Vokietijoje ir norite, kad vairuotojas liktų su jumis visą dieną, laukdamas grįžtant, mikroautobuso nuoma gali būti pigesnė, nes mažesnės dienos normos. Bet jeigu kalbame apie ilgą maršrutą, dideliame autobuse dažniau reikalingi du vairuotojai (dėl tachografo reikalavimų), kas dvigubina šias išlaidas. Tačiau investicija į du vairuotojus apsimoka saugumo ir greičio atžvilgiu. Negalima taupyti ant vairuotojo poilsio – pavargęs vairuotojas yra pavojingiausias dalykas kelyje.

8. Kokius reikalavimus turi tenkinti transporto priemonės Vokietijoje (techninė buklė)?

Vokietijos policija ir techninės apžiūros tarnybos (TÜV) yra žinomos savo griežtumu. Dideli autobusai, kurie reguliariai vyksta į Vokietiją, paprastai yra puikiai prižiūrimi, turi visus reikalingus sertifikatus (Euro 6, Euro 5 su DPF filtrais). Jeigu autobusas yra senas ir dūmija, jį gali sustabdyti ir uždrausti toliau važiuoti, bauda gali būti tūkstančiai eurų.

Mikroautobusai, kurie dažnai yra privatūs arba mažesnių keleivių pervežėjų, kartais gali būti prastesnės techninės būklės. Ypač svarbu yra padangų būklė. Vokietijoje vasarą ir žiemą privalomos nustatytos padangos (M+S žymėjimas žiemą). Didelėse kompanijose, kurios teikia autobusų nuomą, tai yra standartinė procedūra. O renkant mažesnį paslaugų teikėją su mikroautobusu, rizikuojate, kad vairuotojas gali turėti problemas su technine bukle, kas gali sustabdyti kelionę prieš pat sieną arba viduryje Vokietijos. Patirtis rodo, kad dideliems autobusams techninė priežiūra yra sisteminė, o ne atsitiktinė.

9. Ar yra skirtumo vaizdingumo ir pristatymo požiūriu (pvz., verslo kelionėms)?

Jei keliaujate verslo reikalais, atstovaujate savo kompanijai. Atvykus prie penkių žvaigždučių viešbučio Frankfurte su švariu, sidabrine spalvos, dideliu prabangiu autobusu (pvz., „Premium“ klasės), tai sukuria tam tikrą įvaizdį. Jūsų partneriai ar klientai matyti, kad rūpinatės kokybe. Dideliame autobuse yra galimybė susirinkti pasitikslinti planus, pietus valgyti tiesiog kelyje, naudojant stalus.

Mikroautobusas atrodo daugiau kaip funkcionalus transporto priemonė. Nors jis gali būti ir labai patogus („VIP“ klasės), jis neturi tos „gravitacijos“. Jeigu vežate VIP klientus arba aukšto lygio vadovus, didelis autobusas (arba prabangus mikroautobusas su atskirtomis sėdynėmis ir stalu) yra geriau. Tačiau jei tai paprasta darbo kelionė, kur svarbiau tik patekti į vietą, mikroautobusas yra diskretiškesnis ir mažiau traukia dėmesio.

10. Ką daryti, jei grupės dydis yra tarpinis (pvz., 25 žmonės)?

Tai klasikinis dilemos atvejis. 25 žmonėms per maža didelis autobusas (kuris prasčiau ekonomiškai veikia tuščias), bet per daug mikroautobusas (turėtumėt imti du, arba 19 vietų ir 8 vietų). Mano patarimas, kaip eksperto: šiuo atveju geriau rinktis mažesnį autobusą (pvz., 30–35 vietų).

Kodėl? Pirmiausia, dėl bagažo. Du mikroautobusai brangiau kainuos nei vienas vidutinio dydžio autobusas (dvigubai vairuotojų, dvigubai kuro, dvigubai mokesčių už tilta ir tunelius). Vienas 30 vietų autobusas yra optimalus sprendinys. Jis suteikia komfortą, tualetą, didelę bagažinę, o kaina vienam keleiviui bus mažesnė. Jei jūsų grupė yra 25 asmenys, nenaudokite dviejų mikroautobusų, nebent jums būtina būti atskirtoms grupėms skirtinguose maršrutuose. Vieno transporto priemonės logistika visada yra pigesnė ir saugesnė.

Išvada

Apibendrinant ilgus metus praleistus keliuose, galiu teigti viena: nėra vieno vienintelio teisingo atsakymo į klausimą „kas geriau“. Viskas priklauso nuo jūsų prioriteto. Jeigu jums svarbiausia yra kaina, grupė maža (iki 15 žm.), kelionė trumpa, o bagažas nėra didelis – mikroautobusas yra puikus, lankstus ir ekonomiškas sprendimas. Jis leis jums pasiekti vietų, kuriais didelis gigantas net nepasvajs.