Kas geriau: autobusas ar mikroautobusas grupėms į Vokietiją?

Įvadas

Planuojant kelionę iš Lietuvos į Vokietiją, vienas svarbiausių iššūkių, su kuriuo susiduria grupės vadovai, kelionių agentūros ar įmonių atstovai, yra tinkamo transporto priemonės pasirinkimas. Vokietija yra viena populiariausių kryptų mūsų šalies gyventojams: ten vyksta verslo renginiai Hanoverio ir Frankfurto parodose, vyksta moksleivių mainai, turistiniai žygiai į Alpes ar Berlyno istorinius centre. Atstumas nuo 800 iki 1500 kilometrų viena kryptimi reiškia, kad kelionė truks nuo 10 iki 18 valandų. Tokio ilgio kelionei rinktis transportą – tai ne estetinis, o strateginis sprendimas, lemiantis viso renginio sėkmę, dalyvių nuotaiką ir biudžeto balansą.

Dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje daugiau nei dvi dešimtmetis, esu matęs nemažai situacijų, kai netinkamas pasirinkimas apkarodavo geriausius planus. Grupė, kurią taupydama pasirinko per mažą mikroautobusą, vėliau skundėsi nugaros skausmais ir neužtekančia vieta bagažui, o verslo atstovai, išsinuomavę didelį prabangų autobusą mažai grupei, vėliau gailėjosi per didelių išlaidų degalams ir vairuotojams. Todėl šiame straipsnyje neapsiribosime paviršutinišku lygmeniu. Gilinsimės į techninius, teisinius ir praktinius niuansus, kurie lemia, kada geriau nuomotis 49 vietų autocarą, o kada pakaks 8 ar 19 vietų mikroautobuso.

Svarbu suprasti, kad klausimas „kas geriau“ neturi vieno teisingo atsakymo be konteksto. Geriausias pasirinkimas priklauso nuo grupės dydžio, bagažo kiekio, maršruto specifikos (ar važiuosime tik po autostradų, ar įsiversime į senamiestį), biudžeto ir, žinoma, komforto reikalavimų. Šiame straipsnyje mes išanalizuosime abiejų transporto rūšių privalumus ir trūkumus, atsižvelgdami į realias Vokietijos kelio sąlygas ir tarptautinius vežimo standartus, kad jūsų sprendimas būtų pagrįstas ir apgalvotas.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kuriuo atveju grupėms į Vokietiją tikrai verta rinktis autobusu, o ne mikroautobusu?

Autobusas (dar vadinamas autocaru) yra neabejotinas pirmapradis pasirinkimas tada, kai keliauja didelės grupės – paprastai nuo 25 iki 50 žmonių. Tačiau profesionalų akimis, riba nėra tik žmonių skaičius. Autobusą verta rinktis tada, kai reikalingas maksimalus komfortas ilgiai kelionei. Jeigu maršrutas Vilnius–Berlynas užtrunka 14–15 valandų, autobuse esantis WC (tualetas), mikrobangų krosnelė, didelis šaldytuvas ir galimybė pakelti kojas tarp eilių (2+2 konfigūracija) tampa ne prabanga, o būtinybe. Be to, autobusuose dažniau įrengiamos gilesnės bagažinės, kurios talpina didžiulius kiekius siuntinių – tai kritiška, jeigu vykstate į parodas su stendų įranga ar sportininkai su įranga. Taip pat, jeigu planuojate daug nakvynių kelionės metu ir vairuotojas tils tame pačiame autobuse (miegamasis vairuotojų skyrius), tai leidžia sutaupyti viešbučių sąskaitas.

2. Ar mikroautobusas gali būti pigesnis, ar taupybos yra tik iliuzorinės?

Mikroautobuso nuoma gali atrodyti pigesnė pirmame žvilgsnyje, tačiau svarbu skaičiuoti kainą vienam asmeniui. Jeigu turite 20 žmonių grupę, mikroautobuso (pvz., 19 vietų) nuomos kaina gali būti mažesnė už autobusą, tačiau jums reikės dviejų vairuotojų (jeigu kelionė ilgesnė nei 9 valandos) arba net dviejų mikroautobusų, jeigu grupė didesnė. Suskaičiuojant degalus, vairuotojų dienpinigius, mokesčius už užsienio keliones ir maisto rūpinimą, skirtumas tarp vieno didelio autobuso ir dviejų mažų mikroautobusų gali išnyti ar net pasisukti autobuso naudai. Be to, Vokietijoje vežėjams taikomi mokesčiai už kelių naudojimą (vignetės ir mokami ruožai), kurie taip pat priklauso nuo transporto priemonės svorio ir ašies kiekio. Didelis autobusas moka daugiau, bet jeigu jis veža 40 keleivių, sąnaudos vienam keleiviui yra mažesnės nei paskirstant 40 keleivių į tris mikroautobusus.

3. Kaip kelių mokesčiai Vokietijoje ir Lenkijoje įtinka pasirinkimą?

Tai yra techninis, bet labai svarbus dalykas, apie kurį dažnai pamiršta klientai. Vokietijoje sunkvežimiai ir autobusai (>3,5 t) privalo mokėti mokesčius už kelių naudojimą (LKW-Maut). Šis mokestis renkamas automatiškai pagal ašių skaičių ir išmetamųjų teršalų klasę. Mikroautobusai, kurių bendrasis leidžiamas svoris (BVMA) yra mažesnis nei 3,5 tonos, šio mokesčio nemoka. Taigi, keliaujant mažesniu mikroautobusu (pvz., VW Crafter ar Mercedes Sprinter, nepritaikytiems daugiau kaip 9 keleiviams vežti, arba specialiems <3,5t keleiviniams), galima sutaupyti šimtus eurų vienoje kelionėje. Tačiau jeigu mikroautobuso svoris viršija 3,5 tonos (dažna 19 vietų atveju), jis turi mokėti tiek pat, kiek ir didelis autobusas. Todėl, jeigu jūsų strategija – maksimali taupymo, verta tiksliai pasidomėti transporto priemonės techninėmis charakteristikomis ir svoriu.

4. Kokie yra teisiniai reikalavimai vairuotojams ir kaip tai veikia kelionę?

Tarptautiniuose reisuose į Vokietiją galioja griežti vairuotojų darbo ir poilsio laiko reglamentai (EOBR tachografas). Jeigu kelionė truks ilgiau nei 9 valandas, būtinas du vairuotojai. Dideliuose autobusuose tai standartas – vairuotojai gali keistis vienas kitam sėdintys atgaline kėdele („bunk“), o kai vienas vairuoja, kitas ilsisi. Mikroautobusuose tokios atgalinės kėdės dažnai nebūna, todėl antrasis vairuotojas turi sėdėti šalia keleivių, kas ne visada patogu ilgai kelionės. Be to, jeigu grupė yra maža (pvz., 8–10 žmonių) ir nuomojamas mikroautobus, dažnai gaunasi, kad reikia mokėti du vairuotojus, kurių darbo užmokestis sudaro didžiąją kelionės kainos dalį. Tokiu atveju vieno vairuotojo autobuso (jeigu toks įmanomas pagal laiko limitus) nuoma gali būti racionalesnis sprendimas, nors ir reikalinga didesnė transporto priemonė. Taip pat svarbu paminėti, kad Vokietijoje ir Austrijoje yra griežti apribojimai vairuotojams dirbti sekmadieniais ir šventėmis – tai taip pat gali įtakoti kelionės grafiką.

5. Kaip atrodo komforto skirtumas tarp autobuso ir mikroautobuso 1000 km kelionėje?

Važiuodami iš Vilniaus iki Miuncheno nuvažiuosite apie 1300–1400 km. Tai ilgas atstumas. Standartiniame turistiniame autobuse keleiviai sėdi aukščiau, turi daugiau vietos kojoms (tarp sėdynių eilių), galima atsistoti ir paeiti į tualetą. Oro kondicionierius tokiuose autobusuose dažniausia yra galingesnis ir efektyvesniu išdėstymu (du kondicionieriai – vienas galinėje, vienas priekinėje dalyje). Mikroautobuse, net jeigu jis prabangus (VIP klasė), erdvės yra gerokai mažiau. Sėdynės dažnai yra montuojamos arčiau viena kitos, o aukštis yra mažesnis – tai gali sukelti „klaustrofobijos“ jausmą aukštiems žmonėms. Ilgai sėdint mikroautobuse, galima labiau pavargti, nugaros gali daugiau skaudėti dėl mažesnės sėdynių ergonomikos (palyginus su prabangiais autobusais, kurie turi svyruoklines sėdynes). Jeigu grupėje yra vyresnių žmonių ar žmonių su sveikatos problemomis, autobusas yra saugesnis ir ramesnis pasirinkimas.

6. Kokia situacija su bagažu? Ar mikroautobuso bagažinė pakaks?

Tai vienas dažniausių nesusipratimų. Klientai dažnai sako: „Mes keliaujam su viena lagamina“. Tačiau 8–9 žmonių grupė, keliaujanti į savaitgalį ar savaitę, dažniausiai turi 8–9 didelius lagaminus po 20–25 kg ir dar rankinius bagažus. Mikroautobuso bagažinė („dežė“) tūris yra apie 3–4 kubinius metrus. Tai užtenka mažai grupei su lengvu bagažu, tačiau jeigu vykstate į parodą, su sportine įranga (slidės, dviračiai) ar tiesiog esate „sunkūs“ turistai, vietos gali neužtekti. Autobuso bagažinės tūris svyruoja nuo 8 iki 12 kubinių metrų, o kartais net daugiau. Be to, autobuse yra galimybė įrengti papildomas bagažines ant stogo (nors tai retina dėl aerodinamikos). Praktikoje dažnai matome, kad mikroautobuso keleiviai priversti dėti dalį bagažo į salono vidų, užimdami vietą prie kojų, kas sumažina komfortą. Jeigu turite daug bagažo – rinkitės autobusą.

7. Ar mikroautobusas yra lankstesnis miesto centruose (pvz., Berlyne, Miunchene)?

Absoliučiai taip. Vokietijos miestuose, ypač istoriniuose centruose, gatvės dažnai siauros, o dauguma vietų – zonos, kurioje sunkvežimiai ir autobusai negali važiuoti be specialaus leidimo. Mikroautobusas, kuris išoriniu požiūriu atrodo kaip didelis furgonas (pvz., Mercedes Sprinter), daug lengviau įsivažiuoja į senamiesčio gatves, gali užsukti tiesiai prie restorano ar viešbučio durų. Didelis autobusas (12–13 metrų ilgio) dažnai turi likti specialioje stovėjimo aikštelėje miesto pakraštyje, iš kur keleiviai turi pereiti pėsčiomis arba persėsti į viešąjį transportą. Jeigu jūsų maršratas labiau orientuotas į miesto turizmą ir dažnus sustojymus centre, mikroautobusas gali sutaupyti daug laiko ir nervų. Tačiau jeigu maršrutas – tai važiavimas iš tiesos į tiesą (pvz., iš gamyklos tiesiai į parodų centrą), autobuso dydis nebus problema.

8. Kaip saugumo klausimai? Kuri transporto priemonė saugesnė?

Statistiškai ir konstrukciškai didelis autobusas yra viena saugiausių transporto priemonių kelyje. Dėl didelės masės ir aukšto centro svorio, jis yra labai stabilus, ypač Vokietijos autostradose (Autobahn), kai vėjuota ar kai greičiai dideli. Mikroautobusas dėl savo aukšto ir siauro (palyginus su ilgiu) korpuso gali būti jautresnis šoniniam vėjui, ypač tuščias arba neteisingai pakrautas. Be to, dideliuose autobusuose dažniau įrengiami pažangūs saugumo sistemos: ABS, ESP, aktyvioji stabdymo sistema, palaikymo juostos, vaizdo kameros. Nors šiuolaikiniai mikroautobusai taip pat turi šias sistemas, autobuso konstrukcija (pvz., gaubtas, „kapsulė“) geriau apsaugo keleivius avarijos atveju. Taip pat svarbu paminėti, kad profesionalūs autobusų vairuotojai dažnai turi didesnį patirtį ilgų maršrutų vairavime.

9. Ar yra kokių nors specifinių reikalavimų ar apribojimų Vokietijoje?

Taip, vienas svarbiausių dalykų – tai aplinkosaugos zonas (Umweltzone) Vokietijos miestuose. Į jas įvažiuoti gali tik transporto priemonės su atitinkamą spalvos (žalia, geltona) aplinkosaugos kortele (Umweltplakette). Didelis autobusas, jeigu jis naujas (Euro 6 ar aukštesnis standartas), neturės problemų. Senesniems autobusams gali reikėti papildomų leidimų. Mikroautobusai, kurie sveria mažiau nei 3,5 tonos, dažnai išleidžiami iš šių apribojimų (priklausomai nuo konkretaus miesto), tačiau taisyklės gali keistis. Taip pat svarbu atsižvelgti į tai, kad Vokietijoje griežtai baudžiama už greičio viršijimą. Autobusai Vokietijoje yra ribojami važiuoti ne greičiau kaip 100 km/h (80 km/h kai kuriose atkarpose arba priklausomai nuo techninių apribojimų), o mikroautobusai (<3,5t) gali važiuoti greičiau (paprastai 130 km/h autostradose), jeigu to neleidžia techninė būklė. Tai gali leisti mikroautobusui šiek tiek greičiau pasiekti tikslą, tačiau realaus laiko sutaupymo nėra daug, nes greitis priklauso nuo eismo srauto.

10. Kaip apsispręsti, jeigu grupė yra „tarpinė“ (pvz., 22–25 žmonės)?

Tai sudėtingiausia situacija. 22–25 žmonėms mažas 19 vietų mikroautobusas netinka (reikėtų dviejų). O 49 vietų autobusas atrodo per didelis ir brangus. Tokiu atveju verta ieškoti „vidutinio“ dydžio autobuso – 30–35 vietų (pvz., MIDIBUS). Šie autobusai yra trumpesni už standartinius, lengviau manevruoja mieste, turi tualetą (dažniausiai) ir didelę bagažinę. Jie yra idealus kompromisas tarp mikroautobuso mobilumo didelio autobuso komforto. Tačiau rinkoje jų yra mažiau, todėl reikia užsakyti anksčiau. Jeigu MIDIBUSO nepavyks rasti, tuomet reikia vertinti biudžetą: jeigu svarbiausia kaina – reikės imti du mikroautobusus (brangiau dėl dviejų vairuotojų), jeigu svarbiausia komfortas ir vieningumas grupės – imti didelį autobusą, kuris leis visiems keliauti kartą, net ir turinčiai laisvų vietų.

Išvada

Apibendrinant, pasirinkimas tarp autobuso ir mikroautobuso kelionei į Vokietiją nėra paprastas „arba/arba“ klausimas. Tai sudėtinga lygtis, kurioje reikia sudėti grupės dydį, biudžetą, komforto lūkesčius ir techninius maršruto niuansus. Esu dirbęs šioje srityje daugiau nei dvidešimt metų ir galiu pasakyti tikrai: geriausias sprendimas yra tas, kuris užtikrina, kad priešais renginio vietą arba viešbutį išlipos poilsingi, laimingi ir nenuvargę žmonės.

Jei keliaujate maža (iki 8–10 žmonių) grupe, jums nereikia daug bagažo ir norite lankstumo mieste – mikroautobusas bus nepakeičiamas asistentas. Jis pigesnis, greitesnis ir leidžia sustoti ten, kur norite. Tačiau jeigu jūsų grupė viršija 15–20 žmonių, jeigu kelionė trunka ilgiau nei 12 valandų, ar jeigu keliaujate su dideliu kiekiu bagažo, autobusas yra vienintelis protingas pasirinkimas. Komfortas, toaletas, galimybė paeiti ir saugumas, kurį suteikia didelis autocaras, perkelia kelionės kokybį visiškai kitą lygmenį.

Nepamirškite, kad Vokietija – šalis, kurioje gerbami taisyklės ir techniniai standartai. Profesionalus vežėjas visada pasiūlys transporto priemonę, ne tik atitinkančią jūsų keleivių skaičių, bet ir tenkinančią techninius reikalavimus tolimiems reisams.