Kaip užtikrinti saugumą keliaujant į Vokietiją? Visiškas vadovas iš vidaus

Dirbant tarptautinių pervežimų srityje beveik du dešimtmečius, su Vokietija susiduriama kasdien. Tai viena pagrindinių arterijų, jungiančių Rytus ir Vakarus, o vokiški keliai, ypač garsusis autobanas (Autobahn), neretai tampa tikru išbandymu net patyrusiems vairuotojams. Tačiau, nepaisant kelių kokybės, keliaujant į Vokietiją kyla nemažai specifinių saugumo klausimų, kurie dažnai vargina ne tik profesionalus, bet ir paprastus keliautojus.

Vokietijos eismo saugumo kultūra yra unikali. Čia griežtai laikomasi taisyklių ne todėl, kad būtų baudžiama, o todėl, kad tai laikoma bendruomenės saugumo garantu. Ilgus metus stebėjau, kaip smulkios detalės – nuo automobilio techninės būklės iki pažangios elektroninių sistemų naudojimo – lemia sėkmingą ir, kas svarbiau, saugią kelionę. Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi ir žiniomis, padėsiančiomis jums pasiruošti kelionei taip, kad niekas neaptarnautų nepageidaujamų netikėtumų.

Saugumas prasideda ne tuomet, kai užsivedate variklį, o dar prieš kelionę, kai planuojate maršrutą ir tikrinatės transporto priemonę. Vokietijoje techninės apžiūros reikalavimai yra vieni griežčiausių Europoje, todėl jūsų automobilis turi būti ideali būklėje. Be to, reikia atsižvelgti į specifinius šalies įstatymus, kurie gali skirtis nuo kitų šalių. Pavyzdžiui, čia yra griežtos taisyklės dėl padangų naudojimo pagal sezoną, privalomo įrangos komplekto, kurio turi būti kiekviename automobilyje, bei specialių aplinkosaugos zonų miestuose.

Šiame straipsnyje mes išnagrinėsime pagrindinius aspektus, kurie užtikrins jūsų saugumą. Mes kalbėsime apie tai, kaip elgtis autobane, kokie dokumenti būtini, ką daryti avarijos atveju ir kaip išvengti baudų, kurios Vokietijoje gali būti gana „skausmingos“. Mano tikslas – suteikti jums ne tik teorinių žinių, bet ir praktinių patarimų, kuriais aš pats vadovauju kasdien savo darbe.

Svarbu suprasti, kad saugumas – tai ne tik apsauga nuo sužalojimų, bet ir finansinė ramybė. Neteisingai suprastus eismo ženklus arba neįrengtas vaizdo įrašymo registratorius gali lemti nemažas nuostolius. Todėl, skaitydami toliau, atkreipkite dėmesį į kiekvieną detalę, nes būtent iš jų susideda pilnas vaizdas apie tai, kaip saugiai ir sklandžiai pasiekti savo tikslą Vokietijoje.

DUK (Dažnai Užduodami Klausimai)

1. Kokia privaloma įranga turi būti automobilyje važiuojant į Vokietiją?

Vokietijoje techninės įrangos reikalavimai yra labai aiškiai reglamentuoti. Pirmiausia, kiekviename automobilyje privalo būti apsauginis liemenėlė (saugos liemenė) kiekvienam keleiviui. Tačiau kalbant apie specifinę kelioninę įrangą, būtina paminėti šią sąrašą: aptarnavimo trikampis (privalomas), pirmosios pagalbos vaistinėlė (privaloma) ir atsparios avarinės liemenės. Nuo 2014 m. liepos 1 d. Vokietijoje įsigaliojo įstatymas, reikalaujantis, kad kiekvienas automobilis turėtų mažiausiai vieną atsparią avarinę liemenę. Be to, rekomenduojama, nors ir ne visada privaloma, turėti vaizdo registratorių (dashcam), tačiau jo naudojimas yra griežtai reglamentuojasi privatumo įstatymais – jis gali būti naudojamas tik jei neįrašoma kitų automobilių numerių ar jei įrašas naudojamas asmeniniam naudojimui (teismo praktika šiuo klausimu kinta, todėl reikia būti atsargiam). Taip pat verta paminėti, kad jei automobilyje yra vaikiška kėdutė, ji turi atitikti vokiškus standartus (ECE R44/04 arba ECE R129/i-Size ženklas).

2. Ar yra specialūs greičio apribojimai Vokietijos autobanuose (Autobahn), ir kaip juos laikytis?

Tai vienas dažniausiai kylančių klausimų. Legenda apie neribotą greitį autobane yra tik iš dalies tiesa. Didžiojoje dalies Vokietijos greitkelių taikomi bendri greičio apribojimai: 130 km/h rekomenduojamas greitis, o daugumoje vietų (ypač arti miestų, sankryžų, remonto zonų) galioja griežti apribojimai – paprastai 100 km/h, 120 km/h ar net 80 km/h. Neribotas greitis leidžiamas tik tam tikrose ruožuose, pažymėtuose specialiais ženklais (baltas diskas su keturiais juodais brūkšniais ant krašto). Kaip ekspertas, visada patariu: jei nesate įpradę važiuoti dideliais greičiais, neskubėkite lenkti. Vokiškame autobane labai svarbi „dešinės juostos“ taisyklė – kairiąją juostą galima naudoti tik lenkiant. Jei važiuojate 130 km/h ir jus dešinėje lenkia greitesnis automobilis, privalote persikelti į dešinę. Ignoruoti šią taisyklę ne tik nesaugu, bet ir baudžiama.

3. Kokios taisyklės taikomos padangoms, ypač žiemą?

Vokietijoje galioja situacinė žieminės padangų prievarta. Tai reiškia, kad žieminės padangos yra privalomos tada, kai yra žiemos sąlygos: sniegas, šlapdega, ledas arba šerkšnas. Oficialiai šis laikotarpis dažnai siejamas su spalio–balandžio mėnesiais, tačiau įstatymas remiasi ne kalendoriumi, o oro sąlygomis. Jei su vasarinėmis padangomis pateksite į sniegą, gausite baudą (nuo 60 eurų) ir, svarbiausia, jei įvyks avarija, draudimo kompanija gali atsisakyti mokėti atlyginimą. Žieminėms padangoms Vokietijoje taikomi griežti reikalavimai: jos turi turėti „M+S“ (Mud and Snow) arba „Alpine“ (sniego nupjauto kalno su sniego gėle) ženklą. Be to, gylis turi būti ne mažiau kaip 4 mm (nors rekomenduojama 1,6 mm, tačiau dėl saugumo geriau turėti didesnį gylį). Aš visada patariu klientams ne rizikuoti ir keisti padangas laiku, nes vokiškas oras gali būti netikėtas.

4. Kas yra „Umweltplakette“ (aplinkosaugos ženklelis) ir ar jis būtinas?

„Umweltplakette“ – tai spalvotas lipdukas, rodantis automobilio išmetamųjų teršalų klasę. Jis būtinas važiuojant į daugelį Vokietijos miestų centrų, kuriose yra aplinkosaugos zonos (Umweltzone). Be šio lipduko važiuoti į šias zonas griežtai draudžiama, už tai baudžiama 80 eurų. Lipdukai yra trijų spalvų: žalias (mažiausiai teršiantys, leidžia važiuoti visur), geltonas ir raudonas (ribotas priėjimas). Dauguma šiuolaikinių automobilių gauna žalią lipduką. Jį galima įsigyti daugelyje vietų Lietuvoje prieš kelionę (draudimo brokeriuose, automobilių servisuose) arba Vokietijoje (TÜV stočiuose, degalinėse). Mano patirtis rodo, kad geriau šį dalyką išspręsti iš anksto, kadangi degalinių personalas Vokietijoje ne visada kalba angliškai, o ožių gaudymas miesto centre su policija nėra malonus pradžiai kelionei.

5. Kokius dokumentus būtina turėti su savimi vairuotojui?

Nors Vokietija yra Šengeno zonoje, dokumentų kontrolė gali būti atliekama bet kur, ypač arti sienos arba per didžiąsias šventes. Būtina turėti galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Jei pažymėjimas išduotas ne lotyniškais rašmenimais (pvz., Lietuvoje išduodami pažymėjimai jie yra lotyniški, tačiau senesni modeliai gali skirtis), rekomenduojama tarptautinis vairuotojo pažymėjimas, tačiau Lietuvos pažymėjimas pilnai tinkamas. Taip pat privaloma turėti transporto priemonės registracijos sertifikatą (techninį pasą) ir galiojančį civilinės atsakomybės draudimo „Green Card“ polisą. Nors dabar dauguma draudimų yra bendruomeninias duomenų bazėse, fizinio „Green Card“ turėjimas labai greitai išspręs problemas jei kils abejonių dėl draudimo galiojimo. Jei važiuojate ne savo automobiliu, būtina turėti notarinį įgaliojimą arba raštišką savininko sutikimą vairuoti.

6. Kaip elgtis avarijos atveju ir ką daryti prieš atvykstant policijai?

Avarija – tai stresas, bet Vokietijoje veikia aiški protokolas. Pirmiausia, įjunkite avarinę signalizaciją ir užsidėkite atspariąją liemenę. Tada uždėkite aptarnavimo trikampį: mieste maždaug 50 metrų, užmiestyje – 100 metrų, o autobane – 150 metrų nuo avarijos vietos. Jei ką nors sužalojote, nedelsdami skambinkite 112 (Europos pagalbos numeris). Jei nėra sužeidimų, nuimkite automobilius nuo kelio, jei įmanoma, kad neužstotumėte eismo. Vokietijoje labai populiari Europos avarijos deklaracija (European Accident Statement). Aš visada patariu turėti šią formą lietuviškai/vokiškai savo automobilyje. Būtina užpildyti ją kartu su kito šalies vairuotoju. Jei abiejose pusėse yra sutarimas dėl kaltės, policija gali ir nevykti, tačiau jei yra abejonių arba kaltė neaiški, būtina iškviesti policiją oficialiam protokolui sudaryti. Niekada nepripažinkite kaltės vietoje, jei nesate tikri – palikite tai draudimo ekspertams.

7. Ar Vokietijoje galima vairuoti po alkoholio, kokia yra tolerancijos norma?

Vokietija yra griežta šio klausimo atžvilgiu, nors ir leidžia tam tikrą alkoholio kiekį kraujyje. Leidžiamas maksimalus alkoholio kiekis yra 0,5 promilės. Tačiau vairuotojams, kurie turi mažiau nei dvejus metus stažo, arba vairuotojams, jaunesniems nei 21 metams, nulis promilė yra griežtas reikalavimas. Taip pat, jei transporto priemonėje yra keleivių iki 14 metų, vairuotojas taip pat privalo būti visiškai blaivus. Jei pažeidžiate šią taisyklę, baudos prasideda nuo 500 eurų, taip pat gresia 2 taškai (Vokietijoje veikia taškų sistema „Fahreignungsregister“) ir vairuotojo pažymėjimo atėmimas. Mano profesinė patirtis sako, kad geriausia taisyklė yra „jei vairuoji – negerk“. Vokietijos policija dažnai atlieka nedideles kontrolės (pvz., po šventinių renginių), ir rizika nėra verta.

8. Kokios yra taisyklės susidūrus su „Rettungsgasse“ (gelbėjimo juosta)?

Tai vienas svarbiausių saugumo elementų, kurį kiekvienas turi žinoti. Kai autobane susidaro spūstys ir visi automobiliai sustoja, privaloma susiformuoti gelbėjimo juosta specialioms pajėgoms (policijai, greitosios pagalbai, ugniagesiams). Taisyklė paprasta: jei kelyje yra trys juostos, vairuotojai turi pasistumti į kraštinės juostas taip, kad viduryje liktų viena laisva juosta. Jei juostų tik dvi, tada kairiojoje juostoje važiuojantys automobiliai pasislenka kairiau (iki kelio krašto), o dešiniojoje – dešiniau. Jeigu kelyje yra keturios juostos, tarp vidurinių dviejų susidaro juosta. Ignoruoti šią taisyklę ne tik nepagarbu gelbėtojams, bet ir baudžiama didelėmis sumomis (nuo 200 eurų), taip pat gresia vairavimo draudimas. Aš asmeniškai matyčiau, kaip greitoji pagalba praleidžia minučių dėl to, kad žmonės nesugeba susiformuoti šios juostos – tai gali kainuoti gyvybę.

9. Kaip elgtis su degalų kainomis ir kur geriau užsipildyti?

Degalų kainos Vokietijoje gali svyruoti, tačiau jos dažniausiai aukštesnės nei Lietuvoje. Autobanuose degalinės (pvz., „Tank & Rast“) yra labai patogios, tačiau kainos jose gali būti žymiai aukštesnės nei miestuose arba kaimo vietovėse. Patariu planuoti degalų užpylimą ne tiesiogiai autobane, o išvažiavus į artimiausią miestelį („Ausfahrt“). Taip pat verta naudotis degalinių palydovinėmis sistemomis arba mobiliųjų programėlių (pvz., „ADAC“ arba „Tanken“), kurios rodo pigiausias degalines netoliese. Nepamirškite, kad daugumoje degalinių reikia apmokėti prieš degalų pylimą (kortele ar grynaisiais) arba tiesiog degalinėse, kuriose yra kasininkas. Automatinėse degalinėse po degalų pylimo reikia nueiti į terminalą ir apmokėti, nurodant stovėjimo vietos numerį.

10. Ar yra kokių nors specifinių draudimų arba ypatingų taisyklių, apie kurias retai galvoja?

Yra keletas smulkių, bet svarbių taisyklių. Pirmiausia, Vokietijoje draudžiama naudoti „radar detektorius“. Jei jus policija sulaiko su įjungtu detektoriumi, bauda gali siekti kelias šimtus eurų, ir prietaisas gali būti konfiskuojamas. Taip pat griežtai draudžiama vairuoti su „ausinėmis“ (headphones) abiejuose ausyse, jei tai trukdo girdėti aplinkinius garsus (pvz., sirenas). Taip pat yra griežtos taisyklės dėl automobilio padangų protektoriaus gylio – jis turi būti ne mažiau 1,6 mm visose padangose, tačiau dėl saugumo aš visada rekomenduoju ne mažiau 3 mm. Dar vienas dalykas – stovėjimas. Miestuose stovėjimo vietos dažnai mokamos ir su ribotu laiku (parkavimo diskas). Neteisingai pastatyti automobilį gali ne tik baigtis bauda, bet ir automobilio pastūmimas (nuvežimas) į specialią aikštelę, kas kainuos labai brangiai.

Išvada

Kelionė į Vokietiją gali būti maloni ir sklandi patirtis, jei tik iš anksto pasirūpinsite saugumu ir reikiamą informaciją. Mano daugiametė patirtis tarptautiniuose pervežimuose moko, kad dauguma problemų kyla ne dėl blogų kelių ar techninių gedimų, o dėl žinių trūkumo ir pasitikėjimo, kad „kaip nors nueis“. Vokiškas požiūris į eismą paremtas tvarka ir disciplina, todėl prisitaikymas prie šios kultūros – geriausias būdas apsisaugoti.

Svarbiausia išvada, kurią galiu pabrėžti, yra tai, kad pasiruošimas yra raktas į sėkmę. Nuo paprasto saugos liemenės turėjimo iki supratimo, kaip susiformuoti gelbėjimo juostai spūstyje – šie dalyka atrodo smulkūs, tačiau kritinėmis situacijomis jie tampa lemtingais. Nenaudokite mobiliųjų telefonų vairuodami (jei nėra „hands-free“ sistemų), gerbkite greičio apribojimus ir būkite atidi kelyje. Vokietijos keliai, nors ir techniškai puikūs, reikalauja pilno dėmesio.

Taip pat neabejotinai svarbu užtikrinti, kad jūsų automobilis būtų techniškai tvarkingas. Vokietijos techninės apžiūros standartai (TÜV) yra aukšti, ir jei jūsų automobilis atrodo prastai, jums gali labiau atkreipti dėmesį policija.